Regimi neregiai

Autoriaus nuotraukaLaima Slepkovaitė, muzikologė, radijo laidų vedėja, [email protected]

Ana Lukrecija Taglioretti – ankstyvas talentas ir tragiška netektis


 

Parašas po straipsniuŠiai dailiai merginai, sužibėjusiai Paragvajaus muzikos scenoje tūkstantmečio pradžioje, priešaky buvo gražus kelias link aukšto meistriškumo ir jaudinamų susitikimų su publika. Penkerių ji sėdo prie fortepijono, šešerių – uždainavo, vėliau rinkosi tarp arfos ir smuiko, pasilikdama pastarąjį savo pagrindiniu instrumentu, kurį studijavo Paragvajaus nacionalinėje konservatorijoje. Itin mėgdama ansamblinį muzikavimą, ji visuomet dalyvavo kolektyvuose: dar būdama vaikas skambino fortepijonu grupėje „Sonidos de la Tierra“, studijų metais griežė orkestruose, po to tapo „Sonido Urbano“ nare ir jungėsi prie kitų projektų. Jauna, savita, drąsi ir muzikali mergaitė išgarsėjo savo šalyje kaip televizijos reportažų herojė ir greitai pelnė simpatijų muzikų bendruomenėje – tiek klasikos, tiek ir neakademinėje sferoje. 2010 m. išleidusi debiutinį albumą, tapusį kampanijos „Smuikas – už žmogaus teises“ dalimi, pelnė Paragvajaus metų jaunojo lyderio apdovanojimą. Devyniolikos ji buvo priimta į Nacionalinį Paragvajaus simfoninį orkestrą, su kuriuo dažnai dalyvaudavo įvairiose paramos iniciatyvose, kur jai būdavo skiriamas dėmesys ir ryškus vaidmuo. 

Kartą ji įsmuko į savo dievaičio Karloso Viveso koncertą be bilieto (ją atsivedė į užkulisius muzikantai, atpažinę ją, stovinčią prie įėjimo), o jis, pamatęs Aną Lukreciją Taglioretti tarp savo gerbėjų, pakvietė ją į sceną pamuzikuoti kartu. 

Scena jai buvo svetinga. Talentingą ir atstovaujančią pažeidžiamoms grupėms smuikininkę globojo labdaros ir žmogaus teisių organizacijos. Žiniasklaida pristatydavo ją pagarbiai ir detaliai. Deja, realybė anapus scenos buvo kur kas labiau komplikuota. 

A. L. Taglioretti buvo „ankstukė“, gimė neišnešiota, ir per tris mėnesius, kol tvirtėjo inkubatoriuje, biologiniai tėvai jos atsisakė. Kurį laiką gyvenusi Paragvajaus Raudonojo Kryžiaus globoje, buvo įvaikinta, bet paaiškėjus, kad ji neregė, mergaitės atsisakyta dar kartą. Tuomet ją ėmėsi auginti muzikos mokytoja, suteikusi įdukrai galimybę atrasti savyje talentus. Tvirtindama, kad vaiko psichologinė raida vyko lėčiau nei bendraamžių, ji organizavo namų mokymą ir, matyt, stengėsi kuo labiau apriboti jos sąlytį su aplinka. Kai Ana tapo paauglė, kaimynai ėmė pastebėti naminio smurto požymius: matydavo, kad mergina nakvoja sode ant kėdės, neįleidžiama namo. Kartais ji ateidavo pas juos papietauti ir iš kai kurių jos žodžių susidarydavo įspūdis apie labai prastą situaciją. Jie vis kartojo pranešimus policijai, kartą netgi išgelbėjo mergaitę, supratę , kad ji bando sau mirtinai pakenkti... Galiausiai, po to, kai ji pabėgo ir buvo sugauta ją plūstančios pamotės, buvo pradėta byla, kurios sprendimu A. L. Taglioretti buvo skirta papildoma globa ir galimybė gyventi atskirai nuo toksiškos įmotės. 

Tačiau neatitaisoma žala jau buvo padaryta. 2020 m. sausio 9 d. atėjusi aplankyti įdukros, pamotė rado jau yrančius karštyje dvidešimt ketverių metų merginos palaikus... Medikai konstatavo, kad jokių smurto žymių nebūta, o išsamesnis tyrimas nebebuvo įmanomas dėl kūno būklės, tad jos mirtis liko mistiška, neatskleista, bet labai skaudi, sukrėtusi muzikų bendruomenę, visuomenę ir gerbėjus. 

Negausūs jos įrašai, dokumentuojantys jauno žmogaus tobulėjimo kelią, bendravimo per muziką malonumą, šviesias trokštančios padėti kitiems asmenybės mintis ir platų muzikinių interesų spektrą, palieka mus tik spėlioti, koks laimingas ir kokios kūrybos pilnas būtų Anos gyvenimas, jeigu tėvai nebūtų pabūgę kitokio likimo. 

 

Nuotrauka: A. L. Taglioretti 

A. L. Taglioretti nuotrauka. Jauna daili smuikininkė matoma nuo liemens iki viršugalvio, pasisukusi dešiniuoju profiliu. Ji vidutinio kūno sudėjimo, jos plaukai tamsūs, garbanoti, ilgi, krenta iki pat liemens. Mergina groja smuiku, smakrą atrėmusi į smuiko apačią ji dešinėje rankoje laikomu stryku grakščiai griežia stygas. Jos žvilgsnis nukreiptas pirmyn, muzikantė atrodo rimta ir susikaupusi. Ji vilki tamsią suknelę ant petnešėlių. Merginos smuikas – neįprastos formos, jis primena „S“ raidę ar smuiko rakto simbolį. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]

 

Spaudos, radio ir televizijos rėmimo fondas remia rubriką