Viršelio istorija

Apie žodžių magiją

Gyvenimas pilnas stebuklų, tik juos reikia pastebėti. Kad ir šis – kalbėdami, rašydami mes naudojamės tais pačiais žodžiais, juos dėliojame iš visiems pažįstamų raidžių, bet skirtingų žmonių sukurtas tekstas gali labai skirtis savo išraiškingumu, emocija, forma, tikslu, minties grynumu. Visgi žodis yra toks galingas instrumentas, kuriantis stebuklus, kad gali užpildyti didelę dalį gyvenimo prasme. Tokią rado istorikė doktorantė Ugnė Jonaitytė, archyvuose, bibliotekose, universiteto ir instituto skaityklose vartanti istorijos srities knygas, pilnas kartais tik akylam specialistui atsiveriančių žodžių paslapčių. Net jei matai silpnai, negali atsilaikyti tų žodžių kuriamai traukai. 

Studijuodama Ugnė niekada nepagalvodavo, kad silpna rega gali sutrukdyti siekti vis aukštesnės mokslo pakopos. Būdavo ir sunkesnių situacijų, bet mergina rasdavo išeitį. Galbūt todėl iki šiol liko paviliota per amžius senose parapijų knygose nutolusių įrašų, iš kurių geba kurti daug žadantį, intriguojantį mokslinį pasakojimą. 

Viršelyje – Ugnė Jonaitytė / Vilmanto Bulakos nuotr. 

Apvali viršelio nuotrauka. Joje – Ugnė Jonaitytė, jauna vidutinio kūno sudėjimo mergina, pozuojanti lauke, sėdinti ant žolės prie medžio kamieno parke. Ugnė matoma beveik visu ūgiu, kiek pasisukusi kairiuoju profiliu, šiek tiek susilenkusi ir sukryžiavusi kojas. Ji žvelgia tiesiai į fotografą, nuoširdžiai šypsosi. Jos plaukai rudi, iki pečių, viena sruoga priekyje dailiai susegta nedideliu segtuku. Mergina užsidėjusi akinius rausvais stiklais, ant kaklo riši ploną raudoną skarelę. Ugnė vilki šviesiai žalsvą lietpaltį atraitotomis rankovėmis ir tamsiai mėlynus džinsus. Rankose laiko atverstą storą lietuvių rašytojos Vidmantės Jasukaitytės knygą. Kairiuoju šonu mergina atsirėmusi į stambų medžio kamieną, o už jos nugaros matomas žaliuojantis parkas. 

REALUS VAIZDAS. Viršelio nuotrauka matoma didesne amplitude, dabar ji – stačiakampė. Didesnė amplitudė leidžia pamatyti didesnę dalį Ugnę supančio žaliuojančio parko ir medžio kamieno, į kurį mergina atsirėmusi. Be to, dabar nuotraukoje matomi ir jos spalvoti sportbačiai. 

PROTANOPIJA. Tą patį vaizdą matome ne tokį spalvotą, kaip realų. Jis neatrodo visiškai juodai baltas, tačiau gana stipriai išblanksta ir įgauna rudą atspalvį. 

GLAUKOMA. Nuotraukoje nesimato dalies parko ir merginos kairės pėdos, jos viršugalvis taip pat išblanksta. 

DIABETINĖ RETINOPATIJA. Šiame pavyzdyje visiškai aptemdytas nuotraukos kairysis apatinis kampas, dėl to nesimato merginos pėdų ir dešinės rankos delno, likusioje nuotraukos dalyje vaizdą taip pat protarpiais uždengia nedidelės tamsios dėmės. 

KATARAKTA. Šiuo atveju visas matomas vaizdas toks pat kaip realiame vaizde, tik visiškai susiliejęs, dėl to smulkesnės detalės nėra įžiūrimos. 

TINKLAINĖS ATŠOKA. Apatinėje nuotraukos dalyje nesimato merginos pėdų, dalies medžio kamieno. Likusioji nuotraukos dalis ryški. 

AMŽINĖ GELTONOSIOS DĖMĖS DEGENERACIJA. Nematome paties nuotraukos centro – beveik visos Ugnės kūno dalies nuo kelių iki pat akių. 

PIGMENTINIS RETINITAS. Šiame pavyzdyje matomas tik pats nuotraukos centras, kuris yra ovalo formos – jame galima įžiūrėti tik merginos kūno dalį nuo liemens iki kaklo bei jos rankose laikomą atverstą knygą.