Forumas

Alvydas Valenta, [email protected]

LASS XXXIV, arba per daug valdžios

Birželio 8–9 dieną Vilniuje įvyko Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) XXXIV suvažiavimas. Daugelis žurnalo skaitytojų jau turbūt žino, kad išrinkti nauji LASS vadovai, nauja LASS taryba ir Revizijos komisija. LASS pirmininku slaptu balsavimu ketveriems metams išrinktas Paulius Kalvelis, pavaduotoju atviru balsavimu – Vilmantas Balčikonis. Savo mintimis, įžvalgomis, planais LASS vadovai (tada dar tik kandidatai) spaudoje, internete dalijosi prieš suvažiavimą, todėl dar kartą klausinėti to paties nėra prasmės. Praėjo per mažai laiko, kad jie pasakytų ką nors iš esmės nauja. Kartu svarstydami, kaip papasakoti apie suvažiavimą, LASS narių lūkesčius, juokavome, kad žurnalo puslapiuose kartais esti per daug valdžios, todėl nusprendėme suteikti žodį suvažiavimo delegatams, kuriais jų bendruomenės pasitikėjo ir išrinko joms atstovauti ketveriems metams. Valdžios – LASS vadovų, tarybos narių, Revizijos komisijos – taip pat neignoruosime, bet tegu šiek tiek apšyla kojas ir šį tą nuveikia! 

Ugnė Žilytė (Vilnius). Tikiuosi, kad bus gerų pokyčių, kad iš sąstingio pajudės „Zelvos“ reikalai. Gamta ten nuostabi – ežeras, miškas, į poilsiavietę daug investuota. Dabar, mano žiniomis, ten per visą vasarą ilsisi kokios trys neregių pamainos, geriausiu atveju – dar vienas kitas sporto ar kultūros renginys ir viskas! Tokia, kokia yra dabar, „Zelva“ negali veikti visus metus ar bent jau nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, tačiau vis tiek ją turėtume įveiklinti labiau. Yra minčių, planų, kaip tai padaryti, reikia imti ir pradėti daryti. Deja, iki šiol buvo tik kalbos. 

Man labai patinka naujojo pirmininko idėja LASS respublikinį centrą (RC) iškelti į Skroblų mikrorajoną, o miesto centre, Labdarių g. 7 esančiame pastate, įkurti LASS viešbutį. Įsteigus tokį viešbutį, jame galėtų rasti darbo ir patys neregiai. Suprantama, valytojais ar kambarių tvarkytojais visiškai nematantys žmonės dirbti negalėtų, bet, tarkime, administratoriais – kodėl ne? Ypač tie, kas moka daugiau užsienio kalbų. Tokio viešbučio steigimas tikriausiai užtruktų ne metus ir ne dvejus: pabrangusios statybinės medžiagos, statybos darbai, daugybė biurokratinių procedūrų. Gali būti, kad viešbutis realiai pradėtų veikti tik kitą LASS pirmininko kadenciją, bet jeigu dabar nieko nedarysime, rezultato neturėsime niekada. 

Mintį LASS RC perkelti į Skroblų mikrorajoną vertinu teigiamai ne tik dėl finansinių išskaičiavimų. Visos aklųjų įstaigos – biblioteka, LASS RC, „Vilkpėdės“ centras – būtų vienoje vietoje. Organizacijos vadovai irgi būtų arčiau žmonių, daugiau bendrautų, pagerėtų komunikacija. Į RC lengviau būtų ateiti senjorams ar šiaip sunkiau aplinkoje besiorientuojantiems žmonėms. Dabar, net jeigu kas nors tave nuveža į RC automobiliu, kyla problemų, kur jį pastatyti. 

Pritariu naujojo pirmininko minčiai LASS suvažiavimus, tarybos posėdžius transliuoti nuotoliniu būdu, kad žmonės galėtų girdėti, žinoti, kas vyksta. Gandai, spėlionės, „sąmokslo“ teorijos dažniausiai kyla iš nežinojimo. 

Sigitas Sinkevičius (Vilnius). Greitų pokyčių nesitikiu, nes naujiesiems vadovams reikės įsivažiuoti, perprasti LASS veiklą, struktūrą. Neatmetu galimybės, kad bus numatyti nauji veiklos kriterijai, bet kartu jie turės būti derinami su dabartine organizacijos veikla. Po metų, 2023-iaisiais, tam tikrus pokyčius ar naujas kryptis jau turbūt galėsime matyti. Žinoma, jeigu bus vykdoma tai, apie ką kalbėta prieš suvažiavimą. Išrinkti į Seimą žmonės savo pažadus labai dažnai pamiršta, tikiu, kad LASS vadovai taip nepasielgs. Labai norėčiau, kad daugiau dėmesio būtų skiriama neregių bendruomenei vienyti. Vieni neregiai LASS veikloje dalyvauja aktyviai, kiti formaliai, treti – numoja ranka: „Neįdomu, nieko gera.“ Prieš suvažiavimą kalbėjau su keliais žmonėmis, kurie galėtų įsilieti į LASS veiklą, būti aktyvūs jos dalyviai – pokyčius vertina palankiai, tačiau patys įsitraukti neskuba. Nori įsitikinti, ar pokyčiai tikrai vyks. 

Dabartinėje LASS veikloje nepatinka tai, kad į LASS tarybą renkami tiesiogiai LASS pirmininkui pavaldūs darbuotojai. Neminėsiu pavardėmis, bet ir į šią LASS tarybą išrinkti keli LASS RC darbuotojai. Jie yra tiesioginiai LASS pirmininko, kuris kartu yra ir LASS RC vadovas, pavaldiniai. Toks darbuotojas gali pasiūlyti jam naudingą idėją ir taryba, o su ja ir pats, balsuos „už“. Arba priešingai: kaip toks darbuotojas ir kartu tarybos narys balsuos, jeigu kas nors pasiūlys idėją ar naują veiklą, kuri LASS bus naudinga, bet pačiam darbuotojui nepalanki, reikės daugiau dirbti ir pan. Didelė tikimybė, kad tokiu atveju jis balsuos prieš. Nori nenori, atsiranda interesų konfliktas. Tenka girdėti nuomonių, kad mūsų organizacijoje visi su visais yra kaip nors susiję, todėl visiškai nepriklausomų žmonių, kurie sutiktų dirbti LASS taryboje, rasti būtų sunku. Nematau nieko bloga, kai į tarybą renkami LASS filialų ar LASS įstaigų vadovai, bet LASS RC darbuotojai neturėtų joje dalyvauti ir priiminėti sprendimų, kuriuos vėliau patys ir vykdys. 

Nepriimtas mano pasiūlymas, kad parduodant LASS turtą, LASS tarybos sprendimą dar patvirtintų suvažiavimo delegatai. Suprantu, kad suvažiavimo laukti kai kada gali būti per vėlu, bet turint galvoje dabartines komunikacijos priemones – „Zoom“ platformą, e. paštą – surinkti trečdalį ar pusę tarybos sprendimui pritariančių suvažiavimo delegatų balsų būtų nesunkiai įmanoma. Įtikinti tarybą, kad vieną ar kitą objektą reikia parduoti, lengviau, nei įtikinti pusę suvažiavimo delegatų. 

Patiko naujojo pirmininko pažadas LASS tarybos posėdžius transliuoti internetu. Apie komunikaciją pastaruoju metu kalbama daug, bet reikalai vis tiek gana prasti. Po pirmosios LASS suvažiavimo dienos apie tai, kad išrinkti nauji LASS vadovai, jokios informacijos nebuvo. LASS interneto svetainėje jos nebuvo kokią savaitę. Apie tai, kad pasikeitė LASS vadovai, grįžęs namo pats parašiau į feisbuką, į žinutę iš karto reagavo daugybė žmonių. Turėtų būti darbuotojas, kuris svarbiausias suvažiavimo naujienas internete skelbtų ar atnaujintų ne vėliau kaip po valandos. Praktiškai sunkiai įsivaizduojama (bent kol kas), bet visiškai įmanoma, kad LASS suvažiavimui priėmus akliesiems nenaudingą sprendimą ir apie tai laiku paskelbus internete, po poros valandų būrys pilietiškai aktyvių neregių susirinktų piketuoti. Štai kodėl tokias naujienas kaip LASS pirmininko ar tarybos rinkimai, kiti visai aklųjų bendruomenei svarbūs sprendimai, reikia skelbti nedelsiant. Viešumas, operatyvus informacijos pateikimas labai sustiprintų pačią bendruomenę, suteiktų daugiau pasitikėjimo vieniems kitais. 

Mindaugas Triušys (Klaipėda). Praėjusiais metais buvau išrinktas LASS Klaipėdos miesto filialo pirmininku. Esu naujas žmogus filialo veikloje, bet ne naujokas pačioje organizacijoje. Vadovauju sporto klubui „Pamarys“, todėl su LASS iki šiol buvau labiau susijęs per sportą. Tačiau dažniausiai tie patys žmonės dalyvauja ir sporto, ir kitoje veikloje, žinau jų nuotaikas, lūkesčius. Eidamas į suvažiavimą neslėpiau, kad balsuosiu už pokyčius ir labai smagu, kad jie prasidėjo. Dabar daugelis gyvename šiokioje tokioje euforijoje, vis dėlto tikiu, kad nauji vėjai organizacijos gyvenime įneš pokyčių. Gal šie pokyčiai nebus tokie staigūs ir dideli, kaip daugelis įsivaizduojame, bet jų visiems mums labai reikia. Esame išskirtinė organizacija, turinti savo istoriją, struktūrą, nekilnojamąjį turtą, žmogiškuosius išteklius – visa tai reikia sujungti į bendrą visumą. Nenoriu kaip nors vertinti buvusių vadovų veiklos, tačiau akivaizdu, kad organizaciją valdė grupelė žmonių, ilgą laiką nesiekta naujovių, lankstumo. Iš naujųjų vadovų ir naujosios tarybos, kurios narys esu ir pats, tikiuosi daugiau vienijančių iniciatyvų, naujų idėjų. LASS lyginčiau su šveicarišku laikrodžiu: visi dantratukai savo vietoje, visi sukasi tiksliai taip, kaip reikia, o ne kaip kiekvienam atrodo. 

Svarbiausia – sureguliuoti organizacijos administravimą, finansus, nekilnojamojo turto reikalus, visa kita – kultūrinė veikla, teatrai, būreliai, išvykos – atsiras daugmaž savaime. Kalbant apie LASS struktūrą, pateiksiu tik vieną pavyzdį: žmonės išrenka filialo pirmininką, bet jį patvirtinti dar turi LASS taryba. Kyla klausimas, kiek tada yra verta žmonių valia ir parodytas pasitikėjimas? Galbūt teisininkai čia neįžvelgia jokio prieštaravimo, bet man vis tiek keista. Klausimų kelia filialo pirmininko atstatydinimo procedūra: organizacijos pirmininkui ar tarybai vienas ar kitas žmogus nepatiko ir gali būti atstatydintas, filialo narių nuomonė nesvarbi! Vėlgi nežinau, ką šiuo klausimu pasakytų teisininkai, bet čia kažkas nesureguliuota. 

Filialų pirmininkai dirba neatlygintinai. Turime 49 filialus, išeitų, kad jų pirmininkams nereikia valgyti, eiti į parduotuvę... Žinau, kad yra filialų, kurių pirmininkai gauna atlygį kaip socialiniai darbuotojai, projektų vadovai, kiti įdarbinami per Užimtumo tarnybą, bet vis tiek šita organizacijos veiklos pusė nesutvarkyta. Norėtųsi daugiau dėmesio filialams iš LASS RC. Apie LASS pietvakarių centrą nieko bloga pasakyti negaliu, kiek reikia, tiek bendraujame, sprendžiame įvairius reikalus, bet dėmesio iš LASS RC sulaukdavome mažai. Dvelkia „sąmokslo teorija“, bet teko išgirsti mintį, kad regionų centrai buvo sukurti tam, kad LASS RC galėtų ramiai gyventi. Jeigu jums kyla klausimų ar sunkumų, kreipkitės į regionų centrą, o mes lyg ir tarp kitko. Tačiau jeigu filialas susiduria su sunkumais, dalis atsakomybės turėtų tekti ir LASS RC. 

Iš naujųjų LASS vadovų norėtųsi daugiau dėmesio LASS steigtoms įmonėms. Nežinau, kaip kitur, bet Klaipėdoje, „Regsedoje“, neregiai dirba tik žemutinėje grandyje – t. y. darbininkais. Yra gal tik vienas regėjimo negalią turintis meistras. Turime talentingų, mokslus baigusių žmonių, nejaugi nė vienas iš jų negalėtų dirbti įmonės administracijoje? Norėtųsi, kad LASS steigtos įmonės būtų mūsų įmonėmis tikrąja šio žodžio prasme. Suprantu, kad dabar sunkūs laikai visiems, taip pat ir įmonėms, bet gabiems jauniems LASS nariams turėtų būti sudarytos galimybės įgyti naujos patirties, kopti karjeros laiptais. 

Vytautas Jonikaitis (Šilutė). Išrinktas naujas LASS pirmininkas, pavaduotojas – nemanau, kad viskas labai greitai ir kardinaliai pasikeis. Žmonėms reikia įsigilinti į organizacijos struktūrą, nekilnojamojo turto, jo nuomos reikalus, galiojančias sutartis – gali užtrukti ne vienus metus. Regionų centrai, filialai dirbs kaip dirbę. Pažįstame žmones, vykdome projektus, teikiame paslaugas – tai mūsų darbo kasdienybė. 

Žmogiškai prieš buvusius LASS vadovus neturiu nieko prieš. Esu girdėjęs visokių kalbų, bet niekada jose nedalyvaudavau ir jų nepalaikydavau. Tačiau niekas nepaneigs, kad LASS turtu nebuvo rūpinamasi ne tik iš LASS RC, bet ir iš vietinių vadovų pusės. Štai paskutinis buvusios LASS tarybos posėdis vyko Šiauliuose: pastatai remonto nematę dešimtmečiais, turbūt dar nuo sovietmečio. Jeigu iš ūkinės veiklos LASS uždirba pinigų, dalį jų nuolat turėtų investuoti į turimą nekilnojamąjį turtą, nes kitaip jo vertė tik mažėja. Taryboje balsavau prieš „Spindulio“ poilsio namų pardavimą. Bet tai jau praeitis, ką pardavėme – nesusigrąžinsime. Gautus pinigus taryba skyrė poilsio rėmimo programai, bet labai greitai ta programa baigsis, o kas tada? Nei „Spindulio“, nei pinigų, o žmonės ilsėtis norės. Jeigu pardavėme vieną poilsiavietę, reikėjo dalį pinigų investuoti į kitą – į „Zelvą“. Nepritariu akcijoms ar iniciatyvoms, kurios neturi likutinės vertės. Apie visa tai kalbu tikėdamasis, kad naujieji vadovai laikysis kitokios strategijos. Gerai, kad dar nepardavėme pastato Vilniuje, Naugarduko gatvėje. Per porą metų jo vertė mažų mažiausiai padvigubėjo. Nekilnojamojo turto administravimas yra viena silpniausių LASS veiklos pusių, todėl LASS vadovai jam turėtų skirti atitinkamą dėmesį. 

Kalbant apie vadovų darbą, esu kadencijų šalininkas. Dvi kadencijos – per mažai. Per pirmąją įsivažiuoja, per antrąją ima rimtai dirbti, o čia jau rinkimai! Manau, kad LASS vadovų darbas turėtų ribotis trimis kadencijomis. Pakankamai laiko, kad įvykdytum užsibrėžtus tikslus ir neimtum miegoti vadovo kėdėje. 

Nuotrauka. LASS suvažiavime sprendžiami svarbiausi organizacijos klausimai / V. Gendvilo nuotr. 

Akimirka iš LASS XXXIV suvažiavimo. Salėje sėdi būrys įvairaus amžiaus bendruomenės narių. Nuotraukoje jų matoma apie penkiolika, jie sėdi keliomis eilėmis netoli lango. Nuotraukos centre – iš savo vietos pakilęs vidutinio amžiaus vyras. Jis vidutinio kūno sudėjimo, trumpų šviesių plaukų, užsidėjęs akinius, vilkintis tamsų švarką, marškinius ir džinsus. Abiem rankomis jis laiko mikrofoną ir kalba publikai. Vyras, kaip ir aplink jį sėdintys kiti bendruomenės nariai, atrodo rimtas, susikaupęs, gal net kiek įpykęs. Sprendžiant iš emocijų kitų dalyvių veiduose, salėje tvyro susikaupimas.