Skaityk lengvai

ŽIUPSNIS MINČIŲ APIE ASMENINĮ ASISTENTĄ  

Asmeninis asistentas tai žmogus, kuris padeda neįgaliam žmogui.

Neįgaliam žmogui tokia pagalba labai reikalinga.

Lietuvoje asmeniniai asistentai atsirado dar visai neseniai.

Įdomu, kiek neįgalių žmonių šia pagalba naudojasi, kokių sunkumų jiems kyla.

Neįgalieji laimingi, kad gali naudotis asmeninio asistento pagalba.

Iškyla įvairių sunkumų dėl apmokėjimo už asmeninio asistento darbą.

Iškyla sunkumų dėl asistentų darbo valandų ar pagalbos savaitgaliais.

Tačiau viską galima išspręsti, nes asmeninis asistentas yra labai reikalingas.

Vyko susitikimai, kuriuose buvo aptartos kylančios problemos.

Šiemet asmeninio asistento pagalbą jau teikia 60 savivaldybių.

Asmeninio asistento pagalbą gali gauti ne tik suaugusieji, bet ir vaikai.

Praėjusiais metais paslaugą iš viso gavo 568 asmenys.

Turintys klausos ir regėjimo negalią pagalba naudojosi ne taip aktyviai.

Neregių ir silpnaregių buvo tik 39.

Pernai suteikta daugiau nei 62 tūkstančiai asmeninio asistento pagalbos valandų.

Iš viso dirbo 297 asistentai.

Šiemet planuojama, kad dirbs 1524 asmeniniai asistentai.

Daug negalią turinčių žmonių klausė, kas gali tapti asmeniniu asistentu?

Brolis, sesuo ar neįgalaus žmogaus mama negali tapti jo asistentu.

Įstatymas numato, kad asmeninis asistentas privalo turėti tam tikrą kvalifikaciją. Kvalifikacija tai pasiruošimo dirbti darbą laipsnis, turi gauti pažymėjimą, kad galėtum dirbti tą darbą.

Asmeninis asistentas turi išklausyti bent 40 valandų trukmės mokymus.

Jeigu žmogus tokius kursus baigs, jis galės dirbti asmeniniu asistentu.

Už kursus turi susimokėti pats žmogus, kuris nori tapti asmeniniu asistentu.

Kursai vyksta nuotoliniu būdu.

Kursų kainos gegužės mėnesį buvo nuo 60 iki 100 eurų.

Žmogus, gaunantis asmeninio asistento pagalbą, gali gauti ir pagalbą namuose.

Asmeninio asistento pagalba yra mokama, bet mokėti reikia ne visiems.

Už valandą asmeninio asistento pagalbos kaina dabar yra nuo 8 iki 11 eurų.

Asistentas ir aklieji

Aklieji asmeninio asistento pagalba neskuba naudotis.

Daug aklųjų reikalingą pagalbą gauna iš kitur.

Aklieji pagalbą gauna dienos centruose ar filialuose.

Didesnė neregių dalis renkasi filialų, dienos centrų socialinius darbuotojus.

Tačiau aklieji naudojasi ir asmeninio asistento pagalba.

Akliesiems patinka asmeninio asistento pagalba.

Vilnietė Erika anksčiau už kitus pradėjo naudotis asistento pagalba.

Erika sako, kad jai reikia primokėti už asmeninio asistento pagalbą, bet nedaug.

Erika turi daugiau nei 80 valandų asistento paslaugų per mėnesį.

Erika naudojasi asmeninio asistento pagalba kasdien po 4 valandas.

Erika primoka apie 80 eurų, o pagalbą gauna tikrai didelę.

Su asistentu Erika eina į parduotuvę, paštą, banką, visur, kur reikia.

Jei labai skubu ir svarbu, asistentas gali Erikai padėti ir savaitgalį.

Neįgaliesiems labai svarbu, kad asmeninis asistentas būtų geras žmogus.

Asmeninis asistentas turi suprasti neįgalų žmogų, žinoti, kokios pagalbos jam reikia.

Neregys Artūras iš Kauno pasakoja, kad jis su žmona turėjo nuostabią asistentę.

Asmeninė asistentė Artūrui padėdavo ir remontuoti, ir dokumentus sutvarkyti.

Janis iš Palangos pasakoja, kad asistento pagalba yra labai patenkintas.

Janis sako, kad asistentas yra kaip jo akys, nes kartu eina visur, kur tik reikia.

Janis gyrė ne tik savo asistentę, bet ir LASS, ir Lietuvos aklųjų bibliotekos darbuotojus.

LASS yra Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga.

Vieni Janį mokė vaikščioti su baltąja lazdele, kiti į namus pristato garsines knygas.

Garsinės knygos, tai tokios knygos, kurių galima klausytis.

VAKARO DISKUSIJA – AR SKAITOME ATSAKINGAI?  

Kažkas pasielgė neatsakingai – neteisėtai internete pasidalino garsinėmis knygomis.

Neteisėtai, reiškia be leidimo.

Garsinės knygos yra tokios, kurių įrašo galima klausytis.

Garsines knygas įgarsina, tai yra – perskaito garsiai, diktoriai.

Po šito atsitikimo Lietuvos aklųjų biblioteka pakvietė garsinių knygų skaitytojus pasikalbėti apie atsakingą skaitymą.

Pokalbis vyko internetu.

– Ar labai blogai, kad kažkas pasidalino tomis knygomis?

Lietuvos aklųjų bibliotekos direktorė Inga sako, kad toks neatsakingas elgesys gadina gerą bibliotekos vardą.

Knygų leidyklos gali nustoti pasitikėti Lietuvos aklųjų biblioteka ir nebeduoti jai naujų knygų.

Garsinės knygos kartais atsiranda elektroninėje bibliotekoje anksčiau, negu popierinės knygos parduotuvėje.

Todėl, jeigu garsinė knyga be leidimo atsidurs internete, kur žmonės ją galės skaityti nemokamai, leidykla ir knygų autoriai uždirbs mažiau pinigų.

Elektroninė biblioteka yra interneto puslapis, kur galima klausytis garsinių knygų arba jas atsisiųsti.

Elektroninė garsinių knygų biblioteka vadinasi ELVIS.

Lietuvos aklųjų biblioteka stengiasi, kad visi, kas negali skaityti įprastai, galėtų skaityti pritaikyto formato knygas.

Skaityti įprastai reiškia galėti paimti į rankas ir perskaityti knygą, parašytą spausdintomis nedidelėmis raidėmis.

Pritaikytas formatas – tai kai knyga paruošta taip, kad ją galėtų skaityti žmonės su negalia ar sergantys disleksija.

Pavyzdžiui, nematantys žmonės ar žmonės, kurie neturi rankų, gali klausytis garsinių knygų.

Disleksija yra negalėjimas teisingai skaityti.

– Ar garsinės knygos yra skirtos visiems?

Pagal Lietuvos įstatymus, žmonės, kurie negali skaityti įprastai, turi teisę gauti jiems pritaikytą informaciją ir gauti ją nemokamai.

Lietuvos aklųjų biblioteka turi leidimą gaminti knygas ir žurnalus pritaikytais formatais ir leisti jais naudotis skaitytojams.

Todėl Lietuvos aklųjų biblioteka gauna veiklai pinigų iš valstybės.

Skaitytojas, kuris paima knygą iš Lietuvos aklųjų bibliotekos ar garsinių knygų bibliotekos ELVIS, yra atsakingas už jos naudojimą.

Skaitytojas negali perduoti knygos kitiems žmonėms ar dalytis ja internete.

Dalydamasis paimta knyga skaitytojas pažeidžia bibliotekos taisykles ir Lietuvos įstatymus.

– Ar ELVIS gali būti apmokestintas?

Skaitytojai siūlė imti nedidelį mokestį už naudojimąsi ELVIS knygomis.

Surinkti pinigai, pavyzdžiui, 10 eurų per metus, būtų naudojami elektroninei bibliotekai ir jos veikimui tobulinti.

Lietuvos aklųjų bibliotekos darbuotoja atsakė, kad ELVIS negali būti mokamas.

Taip būtų pažeistos skaityti įprastai negalinčių žmonių teisės ir Lietuvos įstatymai.

Paprastą knygą galintis skaityti žmogus, gali nemokamai gauti knygą bet kurioje bibliotekoje.

Reiškia, ir įprasto teksto negalintis skaityti žmogus turi galėti skaityti nemokamai.

– Ką daro Lietuvos aklųjų biblioteka, kad apsaugotų ELVIS esančias knygas?

Kiekvienas skaitytojas, kuris skaito knygas pritaikytais formatais turi žinoti, kad autoriaus teisės yra saugomos.

Autoriaus teisės reiškia, kad knyga yra ją parašiusio žmogaus nuosavybė. Be autoriaus leidimo knyga negalima dalintis viešai, negalima jos pardavinėti ir panašiai.

Infornacija apie tai yra aprašyta ELVIS naudojimosi taisyklėse.

Su ELVIS naudojimosi taisyklėmis skaitytojas susipažįsta užsiregistruodamas elektorninėje bibliotekoje.

Kad susipažino su taikyklėmis skaitytojas patvirtina savo parašu.

Apie saugomas autorių teises perspėjama kiekvienos garsinės knygos įrašo pradžioje.

Bibliotekos tikslas yra užtikrinti galimybę nemokamai naudotis ELVIS esančiais įrašais ir knygomis pritaikytais formatais visiems, negalintiems skaityti įprastai.

Skaitytojų pareiga būti atsakingais ir skaityti knygas tik patiems, o ne dalintis jomis su kitais.

Pažeidusiam taisykles skaitytojui neleidžiama naudotis ELVIS.

Knygos ELVIS dar apsaugotos tam tikrais elektroninias ženklais.

Pagal juos galima sužinoti, kas be leidimo pasidalino knyga internete.

Lietuvos aklųjų bibliotekos darbuotojai stebi puslapius internete, kur žmonės gali įdėti garsines knygas.

Jeigu randama knyga, kuria kažkas pasidalino be leidimo, ji greitai ištrinama.

Lietuvos aklųjų bibliotekos darbuotojai ir skaitytojai galvoja, kad saugiausia ir patogiausia būtų skaityti garsines knygas mobilioje programėlėje.

Būtų dar patogiau ir saugiau, jeigu ELVIS knygos būtų pasiekiamos per skaitytojų naudojamus knygų skaitymo įrenginius.

Tai grotuvas „Victor Reader“, mobili programėlė „Voice Dream Reader“ ir neregiams pritaikytas telefonas „BlindShell“.

– Ar bus kuriamos ELVIS programėlės ir galimybė pasiekti ELVIS per „Victor Reader“ grotuvą?

Jau yra pasirinktas ELVIS mobilių programėlių kūrėjas.

Skaitytojai ELVIS mobiliosiomis programėlėmis galės naudotis kitais metais.

Numatyta programėles sukurti „iOS“ ir „Android“ operacinėms sistemoms.

„iOS“ ir „Android“ operacinės sistemos yra dvi pagrindinės programos, su kuriomis veikia mobilieji telefonai.

Taip pat galvojama apie galimybę pasiekti ELVIS per „Victor Reader“ grotuvą.

ELVIS programėlės apsaugos garsines knygas.

Garsines knygas programėlėse galima bus skaityti jų nesisiuntus į mobilų telefoną.

Garsines knygas galėsite skaityti net ir neturėdami interneto telefone.

Taip sustiprės pasitikėjimas Lietuvos aklųjų biblioteka tarp Lietuvos leidyklų.

Tada Lietuvos aklųjų biblioteka galės nusiprikti daugiau naujų knygų iš leidyklų, o skaitytojai gaus daugiau knygų prieinamais formatais.

Plečiant galimybes naudotis ELVIS, svarbu nepamiršti vyresnio amžiaus skaitytojų, kuriems sunku naudotis kompiuteriais ir mobiliais telefonais.

– Kaip pagelbėti garsinių knygų skaitytojams, kurie nenaudoja kompiuterio ar telefono knygų skaitymui?

Vyresniems skaitytojams padės Lietuvos aklųjų bibliotekos darbuotojai. Bibliotekos darbuotojai ragina, drąsina naudotis kompiuteriais ir telefonais vyresnius žmones.

Kad būtų lengviau išmokti naujų dalykų, bibliotekos darbuotojai organizuoja asmeninius mokymus, pataria ir padeda vyresniems žmonėms.

Kad knygas gaugų ir toliau nuo didelių miestų gyvenantys skaitytojai, Lietuvos aklųjų biblioteka dirba kartu su miestų ir rajonų bibliotekomis.

Atėjęs į savo miesto ar rajono biblioteką, žmogus gali pasiskolinti Lietuvos aklųjų bibliotekos knygą ar žurnalą pritaikytu formatu, taip pat ir atsisiųsti knygą iš ELVIS.

Lietuvos aklųjų biblioteka dirba kartu su neįgaliųjų centrais, globos namais, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos filialais.

Šitose įstaigose yra Lietuvos aklųjų bibliotekos skaitytojų aptarnavimo vietos.

Į biblioteką negalintiems ateiti skaitytojams ne tik garsinės, bet ir brailio rašto knygos atvežamos į namus.

Lietuvos aklųjų biblioteka paskolina garsinių knygų skaitymo įrenginį, jeigu žmogus tokio neturi.

Pavyzdžiui, „Victor Reader“ grotuvą.

Lietuvos aklųjų biblioteka džiaugiasi ir didžiuojasi savo skaitytojais. Lietuvos aklųjų biblioteka dėkoja už per pasikalbėjimą pasakytas mintis, siūlymus, nuomones ir atsakingą knygų skaitymą.

DŽIAUGSMAS MUZIKUOTI KARTU  

Daugumai žmonių patinka muzika.

Muzikos galima klausytis, dainuoti pačiam ar groti muzikiniu instrumentu.

Paprasčiausia yra užsiimti liaudies muzika.

Nuo senų laikų žmonės mėgo dainuoti liaudies dainas ar groti paprastas melodijas.

Liaudies muzika yra apie žmogaus gyvenimą ir gamtą.

Liaudies muzika yra paprasta, skambi, nesudėtinga atlikti.

Liaudies muzika skambėjo beveik kiekvienose namuose, todėl turi gilias ir ilgametes tradicijas.

Paprastai kiekvienas miestelis ar kaimas turėjo savo kapelą, kuri grodavo per šventes ir linksmindavo žmones.

Kapela yra grupė žmonių, grojančių skirtingais instrumentais ir dainuojančių liaudies dainas.

Šitas tradicijas stengiamasi išlaikyti ir šiandien.

Neregiai ir silpnaregiai taip pat mėgsta dainuoti ir groti liaudies muziką.

Neregiai yra nematantys žmonės.

Silpnaregiai yra blogai matantys žmonės.

Grojimas kartu padeda žmonėms gerai praleisti laiką, pabendrauti, ir lengviau pritapti visuomenėje.

Vienas iš tokių kolektyvų yra Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Molėtų rajono filialo kaimo kapela „Berželis“.

Filialas yra maža didelės organizacijos dalis.

Pavyzdžiui, miesto filialas arba rajono filialas.

Šiandien kaimo kapelai „Berželis“ jau 15 metų.

Kapeloje įvairiais muzikos instrumentais groja 5 žmonės.

Kapela groja linksmai ir su dideliu noru, todėl jos muzika žmonėms patinka.

Kapela koncertuoja ne tik Molėtuose ir aplinkui, bet ir kituose rajonuose.

Kapeloje „Berželis“ nuo pat pradžios groja du žmonės.

Kiti trys muzikantai prisijungė vėliau.

Kapelos vadovas Pranas labai vertina ir brangina savo muzikantus, nes naujų surasti yra labai sunku.

Taip yra todėl, kad Molėtai yra mažas miestelis, ir todėl, kad Molėtų krašte daug įvairių kapelų.

Kai labai trūksta muzikantų, būna kad vienas žmogus groja 3 ar 4 kapelose.

Jaunimą sunku prikalbinti groti kapeloje, nes mažai jaunų žmonių mėgsta liaudišką muziką.

Bet kapeloje yra jaunas muzikantas, kuris čia groja nuo 12 metų.

Pranui labai patinka groti nuo pat jaunystės.

Kai Pranui buvo 16 metų, už pirmus savo uždirbtus pinigus nusipirko armoniką ir pats išmoko groti.

Vėliau išmoko groti akordeonu ir dabar groja abiem instrumentais.

Pranas sako, kad liaudies muziką lengva išmokti mintinai, todėl lengva groti, kai nematai.

Pranas mokosi naujų kūrinių klausydamasis, nes nemato nei teksto, nei natų.

Kitus kapelos muzikantus Pranas taip pat moko pasakydamas žodžiu, ką reikia daryti ir kaip reikia groti.

Kapelos „Berželis“ muzikantai moka daugiau nei 150 kūrinių.

Muzikantai patys ne tik groja, bet ir dainuoja, savo koncertus paįvairina pasakojimais ar juokingomis istorijomis.

Kapela groja įvairius kūrinius, nes vieniems klausytojams patinka estradinė muzika, o kiti mėgsta polką, valsą, kad galėtų šokti.

Todėl mokytis mintinai reikia daug.

Ilgiausiai užtrunka išmokti naują dainą ar melodiją.

Tas dainas, kurias muzikantai jau mokėjo, užtenka tik pakartoti.

Molėtų rajono filialo pirmininkė irgi džiaugiasi, kad filialas turi liaudiškos muzikos kapelą.

Pirmininkė sako, kad užsiimti muzika pirmiausia naudinga patiems kapelos nariams.

Kapela suteikia daug džiaugsmo ir filialo bendruomenei ir Molėtų gyventojams.

Pirmininkė džiaugiasi, kad kapelos muzikantus visi atpažįsta renginiuose, miesto šventėse, juos mėgsta ir vertina.

Kai niekas nekviečia koncertuoti, muzikantai patys sugalvoja, kur gali nuvažiuoti ir pagroti.

Taip atsirado tradicija groti senelių globos namuose.

Dabar kiekvienais metais kapela aplanko 3 senelių globos namus.

Kai Lietuvoje buvo karantinas, kapelos vadovas Pranas skambino kapelos muzikantams ir liepė išmokti naujos dainos žodžius ar pagroti sunkesnes melodijos vietas.

Karantinas – kai žmonėms negalima susitikti vieniems su kitais, kad neužsikrėstų kokia nors liga.

Vėliau Pranas vėl skambino ir tikrino, kaip sekėsi išmokti, kas buvo užduota.

Jeigu išmokti dainos ar melodijos nesisekė, kartu pagrodavo ar padainuodavo telefonu.

Kapela visada groja Molėtų filialo renginiuose.

Kartais net pagelbėja kitų organizacijų renginiuose, kai jų muzikantai serga ir negali groti.

Kartais, kai pažįstamas savivaldybės darbuotojas švenčia gimtadienį, kapela nuvyksta jo pasveikinti.

Nueina prie pastato ir ką nors pagroja.

Visi žiūri pro langus, šypsosi ir dėkoja.

Muzikantams smagu dovanoti gerą nuotaiką.

Molėtuose veikia atnaujintas turgus.

Jo vadovai mielai kviečia kapelą pagroti šeštadieniais, sukurti smagią nuotaiką žmonėms.

Kapelos muzikantai koncertuoja miesto ar kitų miestelių šventėse, mugėse, įvairiuose renginiuose.

Kapela dalyvavo ir gegužę Rokiškyje vykusiame kasmečiame aklųjų ir silpnaregių meno festivalyje.

„Berželio“ vadovas kiekvieną kapelos muzikantų susitikimą, koncertą ir repeticijas vertina kaip tikrą muzikos šventę.

Taip yra todėl, kad muzikantai groja ir dainuoja tai, kas jiems patiems yra gražu.

Kai darai, kas tau patinka, tada smagumu ir džiaugsmu lengva dalintis su kitais.

PRODUKTYVUS BENDRADARBIAVIMAS  

Dabar dažnai kalbama apie informacinės aplinkos prieinamumą negalią turintiems žmonėms.

Informacinė aplinka tai interneto puslapiai, mobilios programėlės, elektroniniai dokumentai ir kita.

Informacinės aplinkos prieinamumas tai galėjimas pačiam perskaityti informaciją ar užpildyti dokumentus, apsipirkti interneto parduotuvėje, net jeigu nematai ar blogai matai.

Kalbama apie informacinės aplinkos prieinamumą daug, bet pasikeitimai vyksta labai lėtai.

Tam yra daug priežasčių.

Pagrindinė priežastis, kad programuotojams trūksta žinių, kaip pritaikyti interneto svetaines ir mobiliąsias programėles nematantiems ar blogai matantiems žmonėms.

Programuotojas yra žmogus, kuris kuria kompiuterio programas, interneto puslapius, mobiliųjų telefonų programėles.

Yra paruoštos instrukcijos, kaip kurti interneto puslapį, kad juo galėtų naudotis neregiai.

Neregiai ir silpnaregiai naudojasi ekrano skaitymo programomis.

Neregiai – nematantys žmonės.

Silpnaregiai – blogai matantys žmonės.

Ekrano skaitymo programa pasako balsu, kas yra parašyta kompiuterio ar telefono ekrane.

Programuotojai žino, kaip teisingai sukurti interneto puslapį ar mobiliąją programėlę, kuria galėtų naudotis neįgalieji, bet negali patikrinti, ar ji gerai veikia.

Taip yra todėl, kad programuotojai nenaudoja ekrano skaitymo programų.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos darbuotojas Andžėjus pasakoja, kaip jam sekėsi tikrinti įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ interneto svetainę.

Iš pradžių Andžejus supyko, kad „Lietuvos geležinkelių“ interneto puslapis neveikė su ekrano skaitymo programa.

Pasižiūrėjus atidžiau paaiškėjo, kad programuotojai kūrė puslapį pagal taisykles, kad jis būtų prieinamas nematantiems, bet tai darė neteisingai.

„Lietuvos geležinkelių“ darbuotojai perskaitė pastabas, kas neteisingai veikia jų interneto svetainėje.

Tada pakvietė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos darbuotojus susitikti ir pasikalbėti apie tai, kaip ištaisyti klaidas.

„Lietuvos geležinkelių“ darbuotojai norėjo, kad nematantys žmonės galėtų patys nusipirkti traukinio bilietus jų interneto svetainėje.

Po susitikimo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos darbuotojas Justinas aprašė, kaip pataisyti padarytas klaidas.

Dar Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos darbuotojai siuntė trumpus filmukus, kur paaiškino, kodėl vieni ar kiti dalykai interneto svetainėje neveikia su ekrano skaitymo programa.

Darbuotojai daug susirašinėjo ir tarėsi tarpusavyje, norėdami, kad „Lietuvos geležinkelių“ interneto svetaine galėtų naudotis nematantys žmonės.

Dabar neregiai ir silpnaregiai gali patys nusipirkti traukinio bilietus, pasirinkti vietą ir padaryti kitus pasirinkimus.

„Lietuvos geležinkelių“ darbuotojai buvo labai atidūs ir klausė patarimų, kaip padaryti interneto svetainę prieinamą neįgaliesiems.

Pagal šitą pavyzdį galima pasakyti, kad jeigu neregys negali naudotis interneto svetaine, tai nereiškia, kad programuotojai nebandė ar tingėjo ją padaryti prieinamą.

Tai gali reikšti, kad jie negalėjo patikrinti, kaip veikia jų sukurtas interneto puslapis, nes nemoka naudotis ekrano skaitymo programa.

Kai randate interneto puslapį, kuris neveikia su ekrano skaitymo programa, reikia būti kantriems ir nepykti ant programuotojų.

Tik aiškindami ir mokydami galime pasiekti gerų rezultatų pritaikant interneto svetaines nematantiems žmonėms.

Geriausia, kad tai darytų neregys ar silpnaregis programuotojas, kuris naudojasi ekrano skaitymo programomis.

Nereikia patiems kreiptis dėl svetainės prieinamumo.

Geriau radę neregiui neprieinamą svetainę, informaciją apie ją atsiųskite elektroniniu paštu [email protected] arba [email protected].

Andžėjus ir Justinas patikrins interneto puslapį ir pabendraus su jo savininkais.