Ir kūnui, ir sielai

Autoriaus nuotraukaDovilė Zuozaitė-Veteikienė, [email protected]

Džiaugsmas muzikuoti kartu


 

Mažai kas drįstų suabejoti, kad muzika dažnam iš mūsų yra nepaprastai maloni, įtraukianti veikla. Tai ir jos klausymasis, ir dainavimas, grojimas kokiu nors instrumentu, kas teikia dar didesnį džiugesį, savirealizacijos jausmą. Lengviausiai prieinamas muzikavimo būdas yra liaudies muzika – dainos, instrumentiniai kūrinėliai. Visa tai nuo neatmenamų laikų buvo arčiausiai žmogaus, atspindėjo jo gyvenimą, ryšį su gamta. Ši muzika yra paprasta, melodinga, nesudėtinga atlikti, skambėjo kone kiekvienuose namuose, todėl turi gilias ir ilgametes tradicijas. Kita vertus, ne vieną dešimtmetį dažno Lietuvos miesto, miestelio ar didesnio kaimo garbės reikalas buvo turėti savo kapelą, kuri burtų žmones, su kuria būtų galima pasilinksminti per šventes, atstovauti savo miesteliui. Šias tradicijas stengiamasi išlaikyti ir šiandien. 

Parašas po straipsniu

Tai, kad liaudies dainos, instrumentinė muzika yra itin palanki muzikavimo forma, patvirtina ir neregiai bei silpnaregiai, kurie susiburia šią muziką groti, dainuoti įvairiuose Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) filialuose, užimtumo centruose. Muzikavimas kartu itin pasiteisina ir kaip sėkmingas integracijos būdas, ir kaip mėgstama žmonių laisvalaikio forma, ir kaip puiki bendravimo galimybė. Vienas tokių kolektyvų yra LASS Molėtų rajono filialo kaimo kapela „Berželis“. Šiandien ji skaičiuoja jau penkioliktus metus – 2008 m. pavasarį buvo suburta trijų entuziastų – Prano Pliuškos, Prano Minkštimo ir Genovaitės Žigelienės. Nuo įkūrimo iki 2015 m. kapelai vadovavo P. Pliuška, po jo veiklą perėmė P. Minkštimas, kuris kapelai vadovauja iki dabar. Šio muzikanto iniciatyva buvo sugalvotas ir kapelos pavadinimas, kurį P. Minkštimas tiesiogiai sieja su nematančiojo dalia: „Mes dažniausiai einam palengva, kai kada nuleidę rankas, tokie svyruonėliai, siūbuojam kaip beržo šakos. Todėl ir pagalvojau, kad turėtų tikti, be to, tai liaudiškas pavadinimas, atliepiantis mūsų grojamą muziką“, – prisimena kapelos vadovas. 

Iš viso „Berželyje“ muzikuoja nedidelis mėgėjų būrelis – 5 žmonės. Tačiau kai užgroja trys armonikos, vienas akordeonas ir mušamieji, linksmumo ir geros nuotaikos į valias. Todėl nekyla jokių abejonių, kad kapelos atliekama muzika yra mėgstama. „Koncertuojame ne tik Molėtų rajone, bet ir tolėliau. Po pasirodymų mus žmonės palydi gausiais aplodismentais, todėl galvojame, kad esame reikalingi, norime dovanoti žmonėms gerą nuotaiką. Ir visai nesvarbu, kad mūsų nedaug, su tuo susijęs iššūkis yra tik vienas – jei kuris nors negali dalyvauti dėl ligos ar kitų priežasčių, tenka koreguoti susitikimo datas, tačiau tai nutinka itin retai, nes visi stengiasi savo planus derinti prie kapelos ritmo“, – pasakojo P. Minkštimas. 

Šiuo metu „Berželyje“ nuo pat įkūrimo pradžios groja du žmonės – pats vadovas ir G. Žigelienė. Kiti trys nariai kapeloje taip pat yra ne vienus metus. Vis tik P. Minkštimas apgailestauja, kad surasti daugiau muzikantų yra labai sudėtinga: „Taip yra ne tik dėl to, kad nesame didmiestis, bet ir dėl to, kad Molėtų krašte turime labai daug įvairių kapelų. Rodos, kokia čia bėda, reikėtų tuo tik pasidžiaugti, tačiau dėl šios priežasties labai trūksta muzikantų, vyksta net savotiškos rungtynės, kas pas ką ateis. Kai kas groja net per tris ar keturias vietas, tarp mūsiškių irgi turime du tokius grojikus. O jaunimą išvis sudėtinga prisikviesti, nes mėgstančių liaudies muziką nėra daug. Tačiau vis tik kapeloje turime vieną jaunuolį, jam dabar 16 metų, kuris pas mus groja nuo 12-os. Tad savo žmones labai vertinu ir branginu, o surasti naujų yra labai sudėtinga. Ne kartą esu mėginęs į kapelą net ir žmoną prisivilioti, tačiau noro iš jos pusės nedaug, mat jai muzikos užtenka namuose, kartais net ir to per daug“, – šypsodamasis atviravo P. Minkštimas. 

O pačiam kapelos vadovui muzikos niekada nebūna per daug. Ir taip jau nuo pat jaunystės. Būdamas 16 metų už savo pirmą uždarbį nusipirko armoniką, per kelis mėnesius pats pramoko groti. Netrukus į rankas paėmė ir akordeoną, nuo to laiko nesiskiria su abiem instrumentais. Kaip tvirtina P. Minkštimas, liaudies muzika jam palanki ir dėl nematymo, ją lengva mintinai išmokti, nesudėtinga pritaikyti harmoniją, kai žinoma tik kūrinio melodija: „Kūrinius mokausi iš klausos, nes nematau nei teksto, nei natų. Išmokstu namuose, o po to perduodu kapelos žmonėms, kuriems toks būdas taip pat yra patogus. Tad visas mūsų repertuaras galvose.“ 

Iš viso „Berželio“ repertuare yra daugiau nei 150 kūrinių. Muzikantai patys ne tik groja, bet ir dainuoja, pasirodymus paįvairina pasakojimais, šmaikščiomis istorijomis. Atliekami kūriniai labai įvairūs, nes vieniems klausytojams patinka valsai, estradinės muzikos kūriniai, o kiti nori pačių smagiausių polkų, fokstrotų, kad galėtų šokti. Tad mokytis mintinai tenka daug. Bet vadovas ramina, kad užtenka parepetuoti, ir jau jie perkanda medžiagą. „Ilgiau užtrunkam su nauja daina, o jau tos, kurios galvoje, tik trinkt trinkt su instrumentais – ir yra. Kartą bičiulis, išklausęs vieną dainą, suskaičiavo 24 eilutes teksto, stebėjosi, kaip tiek galima išmokti. Įmanoma viskas, tik mes kai dainuojam mintinai, stengiamės visą dainą atlikti ištisai, mums taip patogiau ir mokytis. Bet kai reikia kur nors trumpesnės programos, pakoreguojame, parepetuojame ir muzika vėl liejasi“, – dalijosi kapelos vadovas. 

Kad LASS Molėtų filiale yra susibūręs toks entuziastingas muzikantų kvintetas, neslepia džiugesio ir filialo pirmininkė Rasa Guzaitė. Ji teigia, kad tokia kultūrinė veikla teikia daug naudos, pirmiausia, patiems muzikantams, bet ne mažiau malonių akimirkų dovanoja ir LASS bendruomenės nariams, visiems miestelėnams: „Žinoma, kad tai yra užtikrintas integracijos, bendravimo būdas, bet labiausiai džiugina, kad šiuos muzikantus visi atpažįsta didesniuose renginiuose, miesto šventėse, jie yra vertinami ir mėgstami. O patiems muzikantams tai tarsi terapija, jie kartu ir savo kokias nors bėdas išsprendžia, užkrečia vieni kitus gera nuotaika. Jų entuziazmas toks didelis, kad jei nėra kvietimo kur nors pagroti, patys sugalvoja, kur galėtų nuvykti. Taip atsirado tradicija pamuzikuoti senelių globos namuose, dabar kasmet kapela aplanko tris tokias įstaigas“, – pasakojo filialo pirmininkė. 

Tai, kad kapelos muzikantai negali ilgai ištverti negroję, patvirtina ir karantino situacija. Apribojimams sukausčius gyvus susitikimus, vadovas rado efektyvią išeitį – telefonu skambindavo muzikantams, liepdavo išmokti tekstą, daugiau parepetuoti sunkesnes vietas. Praėjus kuriam laikui vėl skambindavo ir patikrindavo, kaip pavyko išmokti, jei kas nors sunkiau sekdavosi, parepetuodavo kartu telefonu. Tokios virtualios repeticijos neabejotinai buvo naudingos, padėjo greičiau grįžti į įprastą kapelos ritmą susitikus gyvai. 

Turint tokius muzikantus šalia ramiai gali jaustis ir LASS Molėtų filialo pirmininkė, kad prireikus muzikantų renginiuose, LASS kultūrinėje veikloje, bus kam dalyvauti. O ramu ne tik dėl savų renginių: „Jei mieste nevyriausybininkai planuoja kokį renginį, dažnai skambina mums ir sako, kad turim muzikantus, bet nėra kam groti: vienas „kovido“ bijo, kitam galvą skauda, iš dešimties žmonių nesusidaro grupė. Tuomet važiuoja mūsų penketukas, dėl to mes kartais pasijaučiame vos ne „gelbėtojais“. Būna ir tokių smagių situacijų: kai sužinome, kad kas nors iš mums pažįstamų savivaldybės darbuotojų švenčia gimtadienį, tuomet „Berželis“ nuvyksta prie pastato ir sutrenkia kokį kūrinėlį. Visi stebi pro langus, šypsosi, dėkoja. Jaučiam didelį palaikymą vieni kitų, o ir patiems smagu dovanoti gerą nuotaiką“, – kalbėjo filialo pirmininkė. 

Prie koncertavimo vietų neseniai atsirado ir dar viena, kiek netradicinė erdvė. Molėtuose veikia atnaujintas, modernus turgus, jo administracija labai mielai kviečia šeštadieniais kapelą pagroti, sukurti smagią nuotaiką žmonėms. Su „Berželiu“ muzikantai taip pat koncertuoja miesto ar kitų miestelių šventėse, mugėse, LASS renginiuose, kur kapela pasirodė gegužę Rokiškyje vykusiame kasmečiame aklųjų ir silpnaregių meninės raiškos kūrybos amatų festivalyje. „Kiekvieną tokį „Berželio“ muzikantų susitikimą – koncertą ir net repeticijas – aš vertinu kaip pačią tikriausią muzikos šventę. Taip yra dėl to, kad grojame, dainuojame tai, kas mums patiems yra gražu. O tada jau tuo smagumu ir džiaugsmu nepaprastai lengva pasidalyti su kitais“, – kalbėjo P. Minkštimas. 

 

Nuotrauka: Kaimo kapelos „Berželis“ kolektyvas: (iš kairės) Kazimieras Masalis, G. Žigelienė, P. Minkštimas, Oskaras Vaškevičius, Genovaitė Šlepikienė / R. Guzaitės nuotr. 

Kaimo kapelos „Berželis“ kolektyvo nuotrauka. Joje penki grupės nariai, muzikuojantys šviesioje salėje, sustoję netoli tamsaus medžio durų. Nuotraukoje matomi du vyresnio amžiaus vyrai, moteris ir jaunas vaikinas, grojantys akordeonais bei vyresnio amžiaus moteris, mušanti būgną. Vyrai vilki tamsius kostiumus ir baltus marškinius, o moterys – tamsius švarkelius, sijonus ir šviesias palaidines. Muzikantai atrodo susikaupę ir įsijautę į atliekamą kūrinį. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]