Socialinis pulsas

Alvydas Valenta, [email protected]

Apie visiems prieinamą demokratiją

Apie rinkimus ir neįgaliųjų galimybes juose visavertiškai dalyvauti paprastai pradedame kalbėti bei rašyti jiems artėjant. Tačiau rinkimai yra daugiau nei balso atidavimas už pasirinktą kandidatą ar partiją. Rinkimai yra viena svarbiausių demokratijos sąlygų, o pati demokratija, kaip rodo gyvenimas, reikalinga nuolatinio palaikymo. 

LASS, minėdama gegužės 8-ąją, Europos dieną, prisijungė prie regos organizacijų tarptautinio renginio visoje Europoje ir Seime inicijavo diskusiją „Kad demokratija būtų prieinama visiems. Nebus pokyčio be politinio dalyvavimo“. LASS pakvietė aptarti balsavimo internetu ateitį Lietuvoje. Diskusija buvo tiesiogiai transliuojama „Zoom“ platformoje, o jos vaizdo įrašą galima rasti Seimo profilyje „youtube.com“ kanale. Be LASS atstovų, diskusijoje dalyvavo Seimo narė, Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkė Dalia Asanavičiūtė, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) Teisės ir tyrimų skyriaus vedėjas Rokas Stabingis. Kadangi internetinis balsavimas susijęs su kibernetinio saugumo rizikomis, buvo kviesti ir Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atstovai. Deja, laiko pasidalyti savo įžvalgomis jie nesurado. Abipusių kontaktų su KAM užmegzti taip pat nepavyko. Turint galvoje tai, kas šiuo metu vyksta Europoje, toks KAM „nedėmesingumas“ galėtų būti suprantamas ir pateisinamas, nors klausimas, kurį kelia aklieji, nėra tik aklųjų klausimas. 

„Viena demokratijos sąlygų – piliečiai gali daryti įtaką politikams, tačiau tokie tikslai akliesiems ir silpnaregiams dažnai būna sunkiai pasiekiami, – pradėdama diskusiją sakė LASS pirmininko pavaduotoja Irma Jokštytė. – Turime teisę kandidatuoti rinkimuose, eiti pareigas ir atlikti visas viešąsias funkcijas visais valdžios lygmenimis, tačiau mums reikia jūsų pagalbos, kad ši teisė būtų užtikrinta, balsavimo procedūros, priemonės ir medžiaga būtų prieinamos ir įtraukios, atitinkančios regėjimo negalią turinčių žmonių poreikius.“ 

D. Asanavičiūtė: „Gėda pasakyti, kad kalbant apie balsavimą internetu, niekada nepagalvojau apie žmones su negalia ir jų galimybę išreikšti savo pilietinę valią. Diskusijos daugiausia vykdavo dėl pasaulio lietuvių. Jie irgi yra šiek tiek už matomumo ribos. Deja, Lietuvoje vis dar galvojama, kad kiti turi prisitaikyti prie sistemos, o ne atvirkščiai.“ 

Saugumas ir patikimumas 

Laikantis tikslumo būtina pastebėti, kad specialistai tarp balsavimo internetu ir elektroninio balsavimo nededa lygybės ženklo. Esama nedidelių, turbūt tik jiems vieniems suprantamų skirtumų, tačiau diskusijoje šios dvi sąvokos vartotos sinonimiškai. Anot D. Asanavičiūtės, arčiausiai e. balsavimo Lietuva buvo 2020 m. birželio mėn., kai priimtos Rinkimų įstatymo pataisos, leidžiančios užsienyje ir COVID-19 izoliacijoje esantiems Lietuvos piliečiams balsuoti internetu. Tačiau realiai šių pataisų įgyvendinti nebuvo įmanoma – pritrūko laiko, rinkimai į Seimą vyko po trijų mėnesių nuo įstatymo priėmimo. Po rinkimų vyko diskusijos su konstitucinės teisės žinovais, VRK, politinėmis partijomis. Partijos sutaria, kad e. balsavimas reikalingas, tai užtikrintų Konstitucijoje numatytą lygiateisiškumo principą. Rinkimų sistemos peržiūros darbo grupė pateikė Seimo valdybai rekomendaciją sukurti darbo grupę e. balsavimui nagrinėti iš esmės. Nors ne taip greitai, kaip norėtume, bet e. balsavimo link judame nuosekliai. 

VRK atstovas R. Stabingis pripažino, kad e. balsavimas kelią skinasi sunkiai. VRK ruošia konkurso dokumentus internetinio balsavimo informacinės sistemos galimybių studijai parengti. Joje būtų įvertinti teisiniai, techniniai, kibernetinio saugumo aspektai. Prasidėjus karui Ukrainoje, tapo dar aktualiau užtikrinti, kad priešiškos šalys nedarytų įtakos rinkimų rezultatams. Sprendimas dėl tokios studijos parengimo priimtas 2021 m. gruodžio mėn. Studijai sukurti duota 12 mėn., tada laukia teisinės procedūros, jeigu reikės, tam tikrų įstatymų pakeitimai. Nepaisant to, e. balsavimo įteisinimas pasiekė baigiamąją stadiją. Tiek R. Stabingis, tiek D. Asanavičiūtė, aptardami galimas e. balsavimo kliūtis, nuolat apeliavo į kibernetinį saugumą ir sistemos patikimumą. 

I. Jokštytė. „Išgyvenome pandemiją, dabar karas Ukrainoje, daug kliūčių, bet kiek žinau, e. balsavimo klausimas Lietuvoje keliamas kone dešimtmetį. Netikiu, kad iki ateinančių rinkimų studija bus parengta ir tvarka įsigalios.“ 

D. Asanavičiūtė. „Tikiuosi, dvejų metų neprireiks. Rinkimų sistemos peržiūros grupė numačiusi trumpesnį terminą. Ar spėsime ateinantiems rinkimams, negaliu garantuoti. Turime parengti ne tik technines priemones, bet ir visuomenę. Ji turi pasitikėti e. balsavimu. Jeigu nepasitikės, gero rezultato neturėsime.“ 

I. Jokštytė. „Tik 2016 m. pradėjome kelti klausimą, ar balsavimas yra prieinamas negalią turintiems žmonėms? Anksčiau šią pilietinę pareigą neregiai atlikdavo kaip kas išmano. Vieni su palydovu, kiti namuose, treti iš viso nematė reikalo eiti ir balsuoti. Pati savęs dažnai klausiu, kodėl reikėjo laukti 2016 metų? Turbūt todėl, kad vis dar manome, kad mūsų negalėjimas yra mūsų problema. Mes, neįgalieji, taip pat padarome ne viską, kad galėtume visapusiškai naudotis savo teisėmis ar atlikti savo pilietines pareigas.“ 

Anot LASS atstovės, Europos dienos proga turėtume savęs paklausti, europiečiai, ar esame pasiruošę keistis, ar norime kitokio balsavimo? Ar mūsų tradicijos ir mūsų procedūros yra prieinamos žmonėms su negalia? „Lietuvoje vis dar galvojama, kad aplinkos pritaikymas neįgaliesiems yra pandusų įrengimas. Pritaikyta aplinka – tai įvairiais pavidalais prieinama informacija, galimybė skaityti lengvai suprantama kalba, vertimas į gestų kalbą. Per praėjusius Savivaldybių ir Seimo rinkimus specialios įmautės daugeliui aklųjų ir silpnaregių buvo vienintelė galimybė balsuoti savarankiškai, bet prie jų negalima sustoti. Balsuodama su įmaute aš negaliu reitinguoti politikų. Pagaliau nematau ir nežinau, ar mano tušinukas rašo, ar tikrai pažymėjau norimą kandidatą. Pasaulis neturi būti vien tik vizualus.“ 

R. Stabingis atkreipė dėmesį, kad 2018 m. pasirašytas memorandumas tarp Lietuvos negalios organizacijų forumo, Savivaldybių asociacijos bei VRK dėl rinkimų proceso užtikrinimo ir gerinimo. Nuo 2018 m. rinkimų procesas pastebimai tobulėja. Bendradarbiaujama tiek su savivaldybėmis, tiek su neįgaliųjų organizacijomis. Bylų, kaip po 2016 m. rinkimų, nėra. 

LASS teisininkas Giedrius Stoškus. „Rengiamas visiškai naujas įstatymas – Rinkimų kodeksas. Jame kalbama tik apie aplinkos pritaikymą, nekalbama apie rinkimų proceso pritaikymą. Vėl būsime priklausomi nuo VRK geros valios. Seimo narei Monikai Ošmianskienei pateikėme pasiūlymą į Rinkimų kodeksą įtraukti JT 29 str. nuostatą, kad neįgaliesiems prireikus, rinkimuose būtų naudojamos papildomos ir naujausios technologijos. Dabar rinkimų metu naudojamos įmautės yra žingsnis į priekį, bet to nepakanka.“ 

Jau po diskusijos paaiškėjo, kad pasiūlymui pritarė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Birželio 7 d. vyko Rinkimų kodekso svarstymas. Rinkimų kodeksą priimti planuojama dar šioje Seimo pavasario sesijoje. 

Estijos patirtis 

Diskusijos dalyviams parodytas siužetas apie balsavimą internetu Estijoje. Situaciją apžvelgė Estijos aklųjų sąjungos pirmininkas Jakobas Rosenas. „E. balsavimo sistema Estijoje sukurta 2005-aisiais ir, pirmiausia, pritaikyta vietos rinkimams. Diskusijų buvo daug, bet bandymas buvo sėkmingas. Naudojamės tapatybės kortele ir skaitmenine kortele, įgalinančia e. būdu pasirašyti dokumentą. Tai suteikia galimybę piliečiams balsuoti iš savo pasirinktos vietos ir savo pasirinkto įrenginio. Žmogus balsuoti gali gerdamas kavą ar tuo metu nebūdamas šalyje. Nuotolinis balsavimas suteikia daugiau lankstumo, yra greitesnis, reikalauja mažiau resursų, nes reikia mažiau žmonių, skaičiuojančių tradiciniu būdu atiduotus balsus. Piliečiai turi galimybę atiduoti savo balsą internetu ir pakeisti savo pasirinkimą rinkimų metu. 

Ši galimybė uždaroma prieš tiesioginius rinkimus. Rinkimų dieną piliečiai gali balsuoti gyvai. Šie pokyčiai buvo ganėtinai sudėtingi, jiems reikėjo tam tikrų teisės aktų pakeitimų, tačiau šiandien Estijos piliečiai jau negali įsivaizduoti savo gyvenimo be skaitmeninės identifikacijos ar galimybės priimti reikalingus sprendimus internetu. Reikėjo labai pasistengti, nes ši sistema turi daug saugiklių, nebūdingų kitokiai programinei įrangai. Praėjus porai metų reikalingi pokyčiai buvo atlikti. Nuo to laiko regos negalią turintys žmonės turi galimybę balsuoti visiškai savarankiškai.“ 

Anot J. Roseno, ši galimybė vis dar nėra tokia nuostabi, kaip galėtų būti. Nepaisant pritaikytos e. balsavimo platformos, didelė rinkimų medžiagos dalis akliesiems nėra pasiekiama. Politinės partijos, rengdamos savo informaciją, rinkimų programas, beveik neskiria dėmesio tam, kad jų medžiaga atitiktų prieinamumo reikalavimus. Didelė jos dalis yra vizuali, paremta įvairia grafika. „Estijoje turime galimybę balsuoti savarankiškai, bet mums vis dar sunku apsispręsti, už ką balsuoti. Kurdami skaitmenines sistemas, turime pakankamai dėmesio skirti prieinamumui, kad užribyje nepaliktume atskirų visuomenės grupių“, – kalbėjo J. Rosenas. 

D. Asanavičiūtė. „Visi sutariame, kad labai svarbu kibernetinis saugumas. Nemažiau svarbi ir kita e. balsavimo pusė – balsavimo slaptumas. Lankiausi Estijoje ir klausiau, ar jie patyrė kokią nors kibernetinę ataką. Atsakė, kad nepatyrė, bet pasiruošimas prieš rinkimus yra labai rimtas. Estai vis dar taiso techninę balsavimo pusę, bet akivaizdu, kad tai yra geroji patirtis. Kitos Europos valstybės, bijodamos trikdymų, vis dar puoselėja tradicinę balsavimo sistemą. Reikia, kad kalbėtų įvairių visuomenės sluoksnių atstovai, kad politikai juos išgirstų.“ 

LASS atstovas, programuotojas Justinas Kilčiauskas. „Jeigu internetu imame paskolas, ar tikrai balsavimas sudarytų didelių problemų? Identifikavimo sistema jau leidžia patikimai apsaugoti duomenis. E. balsavimas – tiktai politinės valios klausimas.“ 

D. Asanavičiūtė. „Politinė valia išreikšta: jeigu galima užtikrinti patikimumą ir slaptumą, partijos pasisako „už“. Nenoriu baigti nata: greitai ir dabar, nes galime gerą idėją sukompromituoti ir neturėti balsavimo dar kokį dešimtmetį. Geriau nedideliais žingsniais, bet užtikrintai.“ 

„Suvokiame visuomenės įvairovę ir joje randame džiaugsmą. Kad ir ką bekurtume, turime galvoti apie visus žmones. Norėtųsi, kad augtume kaip europiečiai“, – apibendrindama diskusiją sakė I. Jokštytė. 

Praėjus porai savaičių po diskusijos Seime, susitikimas dėl e. balsavimo vyko Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Jo dalyviai nebuvo labai iškalbingi: „Atliekami konkretūs darbai, tariamės, dalijamės nuomonėmis. Rezultatas turėtų būti teigiamas.“ 2022 m. viduryje negalime nuspėti, koks tas rezultatas bus ir kada bus. Akivaizdu viena: jeigu turime idėjų, esame išklausomi, priimami. Jeigu nuolat kartojame, kad aplinkui sąstingis, kad niekas niekur nevyksta, labai didelė tikimybė, kad sąstingis yra mūsų pačių galvose. 

Nuotrauka: Europos dienos proga LASS Seime inicijavo diskusiją apie rinkimų procesą / redakcijos archyvo nuotr. 

Akimirka iš LASS diskusijos Seime Europos dienos proga. Šviesioje Seimo salėje prie didelio stačiakampio formos stalo sėdi grupė žmonių, nuotraukoje matomi šeši. Stalas medinis, tačiau pats jo vidurys – stiklinis. Stiklo paviršiuje atsispindi aplinkui esantys daiktai – lempos, paveikslai, žaliuzės. Prie kiekvieno diskusijos dalyvio ant stalo stovi po nedidelį mikrofoną. Dešinėje nuotraukos pusėje matomi sėdintys keturi žmonės, pasisukę kairiuoju profiliu – trys vidutinio amžiaus vyrai ir viena moteris. Kairėje nuotraukos pusėje gale stalo matoma Irma Jokštytė ir netoli jos sėdintis vidutinio amžiaus vyras. Jie priešais save pasidėję nešiojamuosius kompiuterius, panašu, kad veda diskusiją. Visi susirinkę dalyviai apsirengę dalykiškai, atrodo rimtai nusiteikę, susikaupę.