Laiko juosta

 

 


 

Parašas po straipsniuPenkeri metai su „Kino pavasariu“ 

Atrodo, buvo tik vakar: su Mindaugu Survila keliavome jo „Sengirės“ takais, klausėmės kino salėje, vėliau Lietuvos aklųjų bibliotekos renginių erdvėje sklindančių jos garsų. Taip, visa tai buvo, tik ne vakar ar prieš savaitę, bet 2018-aisiais. Šiemet akluosius ir silpnaregius pakvietė dar vienas „Kino pavasario“ filmas su garsiniu vaizdavimu (GV) – „Piligrimai“ (rež. Laurynas Bareiša). Kūrinys Venecijos kino festivalyje apdovanotas geriausio „Horizontų“ programos filmo prizu – į šią programą įtraukiami kylančių kino kūrėjų filmai. Kino kritikai teigia, kad viena iš stipriųjų šio filmo savybių yra gerai suregzta siužetinė istorija. Tai liudija 2021 m. Salonikų kino festivalyje laimėtas geriausio scenarijaus vardas. O per festivalio „Kino pavasaris“ uždarymą paskelbta, kad „Piligrimuose“ vaidinančiam Giedriui Kielai atiteko geriausio aktoriaus apdovanojimas. Su GV „Piligrimai“ parodyti du kartus: kovo 30 d. Kaune ir balandžio 3 d. Vilniuje. 

Su „Kino pavasariu“ bendraujame jau penkerius metus. Pasikapstę istorijoje galėtume šią datą ir paankstinti, tačiau pastovus bendradarbiavimas prasidėjo nuo 2018-ųjų. „Kiekvienais metais organizatoriai stengiasi parodyti bent po vieną filmą su GV, – pasakoja LASS respublikinio centro kultūros projektų vadovė Lina Puodžiūnė. – 2018-aisiais – M. Survilos „Sengirė“, 2019-aisiais – M. Kavtaradzės „Išgyventi vasarą“, 2020-aisiais – I. Jonyno „Nematomas“. Šiemet – L. Bareišos „Piligrimai“. Pernai „Kino pavasaris“ vyko nuotoliniu būdu be filmų su GV, tačiau rudenį „Nepatogaus kino“ rengėjai pakvietė į I. Willinger filmą su GV „Labas, robote“. 

Vieni daugiau, kiti mažiau GV pamėgome ir nėra reikalo patiems sau įrodinėti, kokia ši sritis akliesiems svarbi ir reikalinga. LASS intensyviai dirba kuriant mobiliąją GV programėlę išmaniesiems telefonams, bendradarbiauja su kino kūrėjais, „Kino pavasario“ ir „Nepatogaus kino“ organizatoriais. L. Puodžiūnė atkreipia dėmesį, kad aklųjų lūkesčius, susijusius su GV, palankiai priima Lietuvos kino centras (LKC). „Pernai akliesiems ir silpnaregiams su GV parengėme penkis kino paveldo filmus, – pasakoja LKC Filmų sklaidos, informacijos ir paveldo skyriaus specialistė Austė Jucytė. – Šiais filmais pasidalijome su Lietuvos aklųjų biblioteka, nacionaliniu transliuotoju LRT. Šiemet GV planuojame parengti dar penkiems kino paveldo filmams. Taigi šių metų pabaigoje turėsime jau 10 filmų su GV. Mūsų filmus galima rasti virtualioje bibliotekoje ELVIS arba lrt.lt mediatekoje. Filmus su GV galime paskolinti, jeigu jie rodomi nekomerciniu tikslu.“ 

 

Alvydas Valenta 

 

Kadras iš filmo „Piligrimai“ 

Trijų jaunų žmonių nuotrauka. Jauna mergina matoma nuotraukos kairėje pusėje, nuo klubų iki viršugalvio, pasisukusi dešiniuoju profiliu. Jos plaukai šviesūs, surišti į kuodą. Ji kiek susikūprinusi, prisimerkusi, atrodo sunerimusi. Mergina vilki šviesius marškinėlius trumpomis rankovėmis ir šviesius džinsus. Priešais ją – du jauni vyrai. Vienas iš jų matomas nuo klubų iki viršugalvio, pasisukęs dešiniuoju profiliu nuotraukos pirmame plane. Jo plaukai tamsūs, tankūs, vyras užsiauginęs trumpą barzdą ir ūsus, primerkęs akis, prasižiojęs, atrodo sunerimęs ar susimąstęs. Jis vilki tamsius laisvus marškinėlius trumpomis rankovėmis. Jam kairėje – kitas vyras, matomas nuo kelių iki viršugalvio, vilkintis tamsius marškinėlius trumpomis rankovėmis ir tamsias kelnes. Didžiąją dalį jo veido užstoja greta stovintysis, tačiau panašu, kad jis taip pat sunerimęs, rankas susikišęs į užpakalines kelnių kišenes. Trijulei už nugarų – uždaras kiemas, aptvertas metaline tvora, jame auga aukšti žaliuojantys medžiai, matoma pastato dalis. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]

 

Spaudos, radio ir televizijos rėmimo fondas remia rubriką