Kasdienybės iššūkiai

Dovilė Zuozaitė-Veteikienė, [email protected]

Kad kvepėtų Kalėdomis

Didžiosios metų šventės siejasi ne tik su jaukiomis akimirkomis artimųjų rate, tradicijomis ir papročiais ar tik kartą metuose gaminamais patiekalais, bet ir su gausia kvapų įvairove. Juk Kalėdos – tai eglutės, mandarinų, kepinių, prieskonių aromatai, kurie pasklidę kuria šventinę atmosferą ar net nukelia į vaikystės namus. 

Daugelį kalėdinių kvapų galime susikurti namie patys. Tarkime, Kalėdos neįsivaizduojamos be kūčiukų, kurie simbolizuoja mažus duonos kepalėlius mirusiųjų vėlėms. Juos kepant namuose ne tik pasklis puikus kvapas, bet ir suburs visos šeimos narius smagiam užsiėmimui. O štai mandarinų aromatas... Rodos, net pati gamta pasirūpino, kad šie vaisiai taptų Kalėdų simboliu, nes jų daugiausia sunoksta kaip tik gruodį, tuomet mandarinai būna kvapniausi ir skaniausi. Jie Azijos šalyse, JAV yra tapę net tradicine kalėdine dovana, nešančia sėkmę ir turtus. 

O kokie dar kvapai praneša apie Kalėdas, įspūdžiais ir patarimais paprašėme pasidalyti keleto neregių ir silpnaregių. Jie ne tik papasakojo apie populiariausius ir lengviausiai išgaunamus kvapus, bet ir vieningai tvirtino, kad sutrikusios regos žmonėms kvapai itin sustiprina Kalėdų dvasią, atsveria vizualinę šventės dalį. 

Birutė, 51 metai 

Natūralių kalėdinių aromatų nepakeis jokia dirbtinių kvapų industrijos pasiūla, nes tai yra patikrinti laiko dalykai, ėję iš kartos į kartą. Todėl ir mūsų namuose yra įprasta šventinę nuotaiką kurti kuo paprastesnėmis, natūraliomis priemonėmis, nes tai padeda išsaugoti ankstesnių Kalėdų prisiminimus. Man Kalėdos pirmiausia siejasi su natūralios eglutės kvapu. Tai iš vaikystės atsineštas aromatas, kurį aš taip pat stengiausi perduoti savo vaikams. Nors esu beveik nereginti, nepabijojau žaliaskarės spygliukų. Žinoma, jų prisinešiodavo visur, tekdavo ne kartą ir aiktelėti įsidūrus, bet daugumą pavykdavo susiurbti. Svarbiausia, kad jie nepasklistų plačiau ant kilimų ar kitų medžiaginių daiktų, prie kurių spygliai turi savybę prikibti. Šiandien jau vaikai suaugę, namuose puošiame dirbtinę eglutę, o kad turėtume spygliuočių miško kvapo, pasikabiname pušies ar eglės šakelę. 

Dar vienas Kalėdų kvapnus akcentas – natūralaus bičių vaško žvakė. Nusiperku ją jau prieš kelis mėnesius, visuomet būna pašventinta. Laikau specialiai Kalėdoms, nors namuose turime ir kvapnių sintetinių žvakių, bet per Kalėdas tikro vaško kvapas primena vaikystę, medų. 

Tačiau labiausiai namiškius ir svečius vilioja maisto kvapai – skanios žuvies, bandelių, o ypač kūčiukų. Niekada jų neperku, net jei laiko būna ir nedaug. Su kūčiukų kepimu man ir prasideda šventės. Nors jų receptų yra galybė, geriausi yra iš kartos į kartą perduodami šeimos. Tokiu naudojuosi ir aš, tai mano močiutės tikras pasninkinis receptas be sviesto ir pieno. Tad jei norite gardžių ir minkštų kūčiukų, galite ir jūs išbandyti, tik prireiks nemažai kantrybės. Dviem skardoms kūčiukų reikės 300 ml vandens, 2 šaukštų aliejaus, žiupsnelio druskos, 100 g cukraus, jei norite saldžiau, dėkite daugiau, aguonų pagal save, taip pat miltų ir 35 g mielių, tik ne džiovintų. Į mieles sudėkite cukrų, išmaišykite. Į šiltą vandenį supilkite aliejų, druską, sumaišytas mieles su cukrumi, aguonas ir tik tada dėkite miltus, juos į tešlą berkite po saują ir minkykite taip, kad dubens kraštai liktų švarūs. Miltų reikia tiek, kad tešla jau nebeliptų prie rankų, bet būtų dar minkšta. Minkykite 40 min., tai pats svarbiausias recepto „ingredientas“ norint skanių ir minkštų kūčiukų. Užmaišytą tešlą pusvalandžiui palikite, kad pakiltų, o tuomet jau galima rankomis padaryti iš tešlos pailgus plonus ritinukus, juos supjaustyti nedideliais gabaliukais. Juos sudėliokite ant kepimo popieriaus, taip patogiau, nepridega. Kepkite 230 laipsnių temperatūroje orkaitėje 5 min. Skanaus! 

Virgilijus, 58 metai 

Daug kalėdinių kvapų mus supa kasdien ištisus metus, tik į juos labiau atkreipiame dėmesį per šventes. Tai ne tik kepinių, mandarinų, bet ir kardamono, gvazdikėlių, cinamono aromatas. Jų derinys neatsiejamas nuo kalėdinio karšto vyno, kurio intensyvus kvapas būna ne tik namuose, bet ir mus pasitinka kavinėse, mugėse. Viskas, kas yra natūralu, turi savo kvapą, todėl besiruošiant šventėms nemažai jų pasklinda tiesiog savaime. Galima užuosti net ir riešutus: skirtingi bus graikinio, lazdyno, migdolų riešutų kvapai, o kuo branduoliai šviežesni, tuo aromatas dar intensyvesnis. Šie sveiki „traškuoliai“ puošia dažno iš mūsų kalėdinį stalą, o jei turime iš savo sodo priskintų, tuomet jie būna dar gardesni. 

Per Kalėdas mus visus itin džiugina moteriškių rankų darbas bei triūsas virtuvėje, iš jos pasklinda tokie kvapai, kad kartais prasibrauna net per langus ir duris (šypsosi). Man, kaip vyriškosios giminės atstovui, maloniausi yra keptos žąsies su obuoliais ir bulvėmis ar kūčiukų kvapai. Nuo Kalėdų neatsiejamas ir šieno kvapas, kuris mums su žmona yra artimas dar ir dėl to, kad esame pynėjai iš vytelių. Tačiau yra keletas kvapų, kurie lydi mane iš vaikystės ir aš jų šiandien pasigendu. Tai žaisliukų kvapas. Juos laikydavome dėžėse ir kai išpakuodavome, kvepėdavo praeitomis Kalėdomis. Net pati žaisliukų dėžutė turėdavo savo aromatą, jausdavosi medžiagų, dažų, šaltųjų ugnelių ir žvakučių kvapai, jie, susimaišę su natūralios eglutės kvapais, būdavo labai kalėdiški. O šiuolaikinių žaisliukų dėžutė nekvepia, todėl turiu išsisaugojęs daug senovinių eglutės papuošimų. 

Eglutę puošiame dirbtinę, nes taip saugiau ir patogiau mums dėl byrančių spyglių. Prieš puošiant namuose surengiame pasitarimą ir sprendžiame, kokius žaisliukus rinksimės. Jei eglė didelė, tai puošiame šiuolaikiniais, jei maža – senoviškai, rankų darbo šiaudiniais, pintais gražumynais, kankorėžiais, o jei vidutinė – renkamės mano vaikystės žaisliukus, turiu išsisaugojęs net eglės viršūnės papuošimą, kurį tėvai pirko prieš man gimstant. Nesame mėgėjai maišyti žaisliukų, nes mes, kaip senųjų amatų atstovai, norime išlaikyti vienodą liniją, stengiamės labiau pabrėžti senųjų puošybos būdų tradicijas, nesuplakti jų kartu su modernumu. 

Odeta, 49 metai 

Kvapai yra labai svarbus komponentas visus metus, o per didžiąsias metų šventes tuo labiau. Artėjant Kalėdoms užtenka pereiti daugiabučio namo laiptinę ir jau gali užuosti, kaip vieni ar kiti ruošiasi šventei. Užplūsta laukimo jausmas ir noras taip pat skubėti gaminti, puošti namus. 

Neabejotinai didžiausias pasiruošimas laukia virtuvėje. Joje sukamės kartu su dukra, ji didelė pagalbininkė, ypač, kai prireikia regėjimo. Gaminame „graikinius riešutukus“, kuriems yra skirta speciali elektrinė keptuvė. Neregiui ja naudotis kiek sudėtinga, reikia matyti griovelius tešlai supilti. Aišku, esu bandžiusi ir pati, bet labai greitai galima nusideginti. Todėl dukra iškepa puseles, o aš jas su glaistu klijuoju. Taip pat gaminame įvairių formų meduoliukus. Paruošiu tešlą, iškepu, o puošyba dažniausiai atitenka dukrai, aš prisijungiu, jei glazūra būna tik balta, bet jei daugiau spalvų, puošiu retai, nes po to būnu visa graži iki ausų. Namuose kepame ir kūčiukus, tešlą užminkau, o jau pjausto ir į skardą deda dukra, kartais įtraukiame ir tėtį, kurį šiaip virtuvės darbams būna labai sunku prisikalbinti. 

Kai kam gali atrodyti, kad kepimo procese nematantiems žmonėms ne itin saugus yra orkaitės naudojimas. Bet su šiuolaikinėmis orkaitėmis nėra didelių problemų, nebereikia temperatūros tikrinti ranka, nustatai ir po kurio laiko pašauni. O kai reikia patikrinti, ar kepinys iškepęs, smeigi šakutę ar pagaliuką ir tikrini, ar jis neapsivėlęs. Aišku, tai daryti reikia atsargiais judesiais. Gal čia ir įpratimo dalykas, bet aš nebijau rizikuoti, kartais tenka įkišti ranką į orkaitę ir perbraukti per kepinius tikrinant, kiek jie apskrudę. Yra žmonių, kurie karščio labai bijo, man tos baimės yra mažiau, nors ir nusideginusi esu, turiu randų, bet noras gaminti ir palepinti savo šeimyną nugali. 

Šventinę nuotaiką sustiprinti mėgstame eterinių aliejų kvapais, tam naudojame specialų dekoratyvinį garintuvą su žvake. Kalėdoms renkamės cinamono, vanilės eterinį aliejų, nes žiemą norisi saldumo, kas kelia nuotaiką. Būtinai turi būti ir citrusinių vaisių, pušų aromato, kartais juos pamaišome. Tačiau labai skaniai namus galima pasikvepinti ir su pačiais mandarinų vaisiais. Tereikia jų žieveles paraižyti kokiais ornamentais ir į juos prismaigstyti gvazdikėlių, tuomet mandarinai bus ne tik kvapnesni, bet ir gražiai atrodys. Taip mes darome ir su citrina. 

O kaipgi Kalėdos be eglutės kvapo. Tačiau nematantiems žmonėms yra sudėtinga puošti gyvą medelį dėl spyglių. Todėl radome alternatyvą – puošiame dirbtinę eglę ir naudojame eglių kvapo purškiklį iš natūralių medžiagų. Patys nesigaminame jo, perkame, nors, neabejoju, kad tokius galima pasidaryti ir namuose. Labai pasiteisino, nes būna tikras eglių, sakų kvapas, kuris laikosi gana ilgai. Tad gražių ir kvapnių visiems švenčių! 

Nuotrauka: Ne tik vaizdai, bet ir kvapai praneša, kad artėja džiaugsmingiausia metų šventė – šv. Kalėdos / www.pexels.com nuotr. 

Jaunos merginos nuotrauka. Ji sėdi už stalo, matoma nuo liemens iki viršugalvio, pasisukusi dešiniuoju profiliu. Mergina kairiąja ranka atsirėmusi į stalo kraštą, dešinę ranką alkūne parėmusi ant stalo, joje laiko nedidelį Kalėdų eglutės formos sausainį su glajumi, kurį priglaudusi prie lūpų ir nosies uodžia jo kvapą. Merginos plaukai tamsūs, ilgi, garbanoti, akys užmerktos, veidą puošia kukli šypsena. Mergina gėrisi kalėdinių kepinių kvapais. Ant medinio stalo, kurį dengia tamsi staltiesė, guli iškeptos spurgos ir duona kepimo formoje, taip pat stovi žvakė, dovanų pakavimo juostelė ir stalą puošiančios žaliuojančios medžių šakelės, dekoruotos kankorėžiais.