Pro plyšinę lempą

Aistė Varoniukaitė, [email protected], LSMUL Kauno klinikų Akių ligų klinikos gydytoja oftalmologė

Akys – veidrodis į sistemines organizmo ligas

Ar neturite širdies ritmo sutrikimų? Ar Jūsų cholesterolio kiekis nėra padidėjęs? Ar neturite problemų su skydliauke? Ar Jums diagnozuotas cukrinis diabetas, o gal padidėjęs kraujo spaudimas? Nesistebėkite, jei šiuos klausimus išgirsite ne tik iš šeimos gydytojo ar kardiologo, bet ir akių ligų gydytojo kabinete, jam pažiūrėjus į Jūsų akis. Sakoma, kad akys – sielos veidrodis, tačiau akys gali išduoti daugiau paslapčių apie bendrą organizmo būklę ar kitas sistemines ligas, kurios iš pirmo žvilgsnio su akimis neturi nieko bendro. 

Cukrinis diabetas, aukštas kraujo spaudimas, lytiniu keliu plintančios ar autoimuninės ligos – tik keletas susirgimų, kuriuos galima įtarti akių apžiūros metu. Įdomiausia tai, kad iki akių apžiūros žmogus gali net nežinoti turintis šias grėsmingas ligas. Todėl į akių ligų gydytojo patarimus pasitikrinti dėl su akimis nesusijusių ligų reikia žiūrėti rimtai. 

Akis yra vienintelis organas, kurio kraujagysles galima apžiūrėti paprasto vizito pas akių gydytoją metu ir tam nereikia jokios operacijos ar įmantrių aparatų. Akys sudarytos iš tų pačių audinių kaip ir didesni vidiniai organai, todėl pakitimai akyse gali signalizuoti apie tokius pačius pakitimus kitose kūno dalyse. Sisteminių ligų, kurios gali atsispindėti akyse, priskaičiuojama ne dešimtimis, o šimtais. Joms visoms aprašyti reikalingas kelių tomų vadovėlis, tad pabandysime trumpai papasakoti apie dažniausiai akių apžiūros metu sutinkamas sistemines ligas. 

Arterinė hipertenzija 

Dažniausiai akių ligų gydytojas nėra pirmasis, kuris diagnozuoja padidėjusį kraujo spaudimą – arterinę hipertenziją. Tačiau jau esant nustatytai arterinei hipertenzijai akių kraujagyslių pakitimai dažnai matomi apžiūros plačiu vyzdžiu metu ir vadinami hipertenzine retinopatija. Akių dugno arterijos būna susiaurėjusios, šviesesnės spalvos (vaizdžiai vadinama „vario“ ar „sidabro vielos“ požymiu), kryžiavimosi su venomis vietose kraujagyslės tarsi spaudžia viena kitą. Tose vietose, kur nepakankamai priteka deguonies, akių dugne gali vystytis išeminės zonos, akių gydytojų vadinamos „vatą primenančiais židiniais“, atsirasti kraujosruvų. Esant ilgalaikiam nekontroliuojamam padidėjusiam kraujo spaudimui atsiranda regos nervo disko ir geltonosios dėmės pakitimų. Ilgalaikis negydomas padidėjęs kraujo spaudimas kartu su padidėjusiu cholesterolio kiekiu ir ateroskleroze gali lemti venos trombozę ar arterijos nepraeinamumą, dar vadinamą akies infarktą, apie kurį plačiau rašėme šių metų liepos mėnesio numeryje. 

Hipercholesterolemija 

Hipercholesterolemija, hiperlipidemija, dislipidemija – visi šie terminai apibūdina padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje. Plačiau apie skirtingus – „gerąjį“ ir „blogąjį“ – cholesterolius gali papasakoti šeimos gydytojas ar kardiologas, o iš akių gydytojo perspektyvos svarbu, kad padidėjusio cholesterolio kiekio išraiškos gali būti pastebimos ir akyse. Pirma, aplink akis ir vokų srityje gali susiformuoti gelsvi iškilūs darinukai, riebalų sankaupos po oda – ksanteliazmos. Jos nesunkiai pašalinamos operacijos metu ar lazeriu, tačiau gali vėl atsirasti, todėl svarbu gydyti priežastį ir reguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje dieta ir mityba arba vaistais. 

Antra – lipoidinis žiedas ragenoje (lot. „arcus senilis“), būdingas vyresniems kaip 40–50 metų žmonėms. Kartais ir plika akimi matosi šviesesnis gelsvas žiedas akies paviršiuje, tačiau geriau matomas akių ligų gydytojui apžiūrint po mikroskopu (plyšine lempa). Trečia, cholesterolio kristalai gali būti randami ir akies obuolio viduje (stiklakūnyje), tačiau dažniau siejami su kitomis akių ligomis. 

Endokrininės sistemos sutrikimai 

Cukrinis diabetas. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai būtent akių patikros metu pastebimi diabeto sukelti pokyčiai ir akių gydytojo nukreipimas tolesniam ištyrimui lemia diagnozės nustatymą. Diabeto metu dėl padidėjusio gliukozės kiekio kraujyje pažeidžiamos smulkios kraujagyslės, dėl to sumažėja tinklainės ląstelių aprūpinimas deguonimi ir pradeda augti naujos nevisavertės kraujagyslės, iš kurių gali pakraujuoti į akies vidų. Šie pažeidimai nustatomi atliekant akių apžiūrą plačiu vyzdžiu, o diabetinė retinopatija – viena iš jauno, darbingo amžiaus žmonių silpnaregystės priežastis. Remiantis statistika, po daugiau nei 20 metų sergančiųjų diabetine retinopatija skaičius gali pasiekti net 160 milijonų. 

Greivso oftalmopatija. Autoimuninė liga, kurios metu dėl padidėjusio skydliaukės hormonų aktyvumo gali sustorėti akį judinantys raumenys ir aplink akis esantys minkštieji audiniai (ypač riebalai). Dėl to akys atrodo pastumtos į priekį, didelės, būdingas išverstakumas, retas mirksėjimas, sausų akių sindromas ir kiti simptomai. Todėl jeigu lyginant senas fotografijas pastebima, kad akys laikui bėgant atrodo didesnės, platesnės – tai ne visada geras požymis ir reikia ieškoti skydliaukės funkcijos sutrikimo apsilankant pas šeimos gydytoją ir endokrinologą. 

Autoimuninės jungiamojo audinio ligos 

Atrodytų juosmens ar stuburo skausmai ir akių uždegimas neturi nieko bendra, tiesa? Tačiau neretai įvairios autoimuninės jungiamojo audinio ligos, kurios dažniausiai (bet nebūtinai) pažeidžia sąnarius, sukelia ir akies audinių uždegimus, tokius kaip keratitas, skleritas ar uveitas, ir sausų akių sindromą. Dažniausios priežastys yra reumatoidinis artritas, ankilozinis spondilitas, sisteminė raudonoji vilkligė, sarkoidozė, Sjogreno sindromas, Krono liga ir daugelis kitų. Todėl nereiktų pykti ir ignoruoti, kai akių ligų gydytojas, diagnozavęs ir paskyręs gydymą specifinei akių ligai, negali įvardyti tikslios priežasties ir rekomenduoja kreiptis į gydytoją reumatologą tolesnei ligos priežasties paieškai. 

Neurologinės ligos 

Išsėtinė sklerozė. Net iki 30 proc. pacientų pirmasis išsėtinės sklerozės požymis – regos nervo neuritas, ir net pusė sergančiųjų išsėtine skleroze pacientų bent kartą ligos eigoje patiria regos nervo neurito simptomus. Jo metu staiga žymiai pablogėja matymas viena akimi 20–50 metų amžiaus žmonėms, prasideda vienos akies skausmas, sutrinka spalvų juslė. Todėl neretai pirmiausia šie pacientai atsiduria akių ligų gydytojo kabinete, kuris nukreipia neurologo konsultacijai ir tolesniam ištyrimui. 

Miastenija. Autoimuninė neurologinė liga, kurios metu pacientai skundžiasi akių nuovargiu, didėjančiu dienos eigoje, užkritusiais, sunkiais, nusileidusiais vokais (ptozė), dvejinimusi. Todėl nieko nuostabaus, kad pacientui išsakant panašius skundus, akių gydytojas rekomenduos apsilankyti pas gydytoją neurologą išsamesniam ištyrimui. 

Infekcinės ligos 

Akių apžiūros metu galima pastebėti įvairiausių požymių akyse, kurie rodo lėtinę infekcinę ligą. Viena dažnesnių – toksoplazmozė, kurios metu tinklainėje formuojasi uždegiminiai židiniai, sukeliantys gana išreikštus akių simptomus. Taip pat tam tikri akių apžiūros metu matomi pakitimai gali pasufleruoti apie lytiškai plintančių ligų buvimą, tokių kaip ŽIV, sifilis, gonorėja. 

Įgimtos ligos 

Nors dauguma įgimtų ligų ir sindromų būna diagnozuoti iki akių apžiūros, tačiau neretai turi specifinius būdingus požymius ir akyse. Pavyzdžiui, Marfano sindromo atveju dažnai stebimas lęšiuko padėties pasislinkimas dėl raiščių silpnumo; neurofibromatozės atveju stebimi nedideli tamsesni Lišo mazgeliai rainelėje; Dauno sindromo atveju dažniau pasireiškia refrakcijos ydos, astigmatizmas, katarakta ir keratokonusas. 

Onkologinės ligos 

Akyse taip pat kaip bet kurioje kitoje organizmo vietoje, galima diagnozuoti pirmines onkologines ligas, pavyzdžiui, gyslainės melanomą, bet jos yra retos. Kadangi akyse nėra limfinės sistemos, į jas metastazės nukeliauja retai, tačiau pasitaiko metastazių gyslainėje iš krūties ar plaučių karcinomos. Apžiūros plačiu vyzdžiu metu akių dugne pastebėtos tinklainės kraujosruvos baltu centru, vadinamos Roto dėmėmis, gali padėti diagnozuojant ligas, kadangi būdingos esant ne tik bakteriniam endokarditui, bet ir tokioms kraujo ligoms kaip leukemija ar mieloma. Akių gydytojui ištyrimo metu nustačius specifinius akipločio defektus ar abipusį regos nervų paburkimą visada tikslingas vaizdinis galvos smegenų tyrimas, kad būtų atmesta smegenų naviko diagnozė. Pavyzdžiui, hipofizės adenomos diagnozė neretai nustatoma pirmiausia kilus įtarimui akių gydytojui, o ir tolesnėje gydymo eigoje neurologo ir oftalmologo bendradarbiavimas yra labai svarbus. 

Kitos būklės 

Akių gydytojas reikalingas bei gali pagelbėti ir liūdnesniais atvejais. Kaip pavyzdys galėtų būti sukrėsto vaiko sindromas, labai pavojinga būklė, ypač kūdikiams. Kūdikis pasiskųsti negali, o tėvai neretai bando nuslėpti, kas įvyko už uždarų durų, tačiau net kas penktas kūdikis dėl patirtos smegenų traumos miršta. Tokių vaikučių akių apžiūros metu tinklainėje gali būti matomi bukos traumos požymiai, tokie kaip kraujosruvos po tinklaine ar pakraujavimas į akies vidų. Lietuvoje įtarus sukrėsto vaiko sindromą visi vaikai turi būti apžiūrėti akių ligų gydytojo. 

Vaistų vartojimas 

Įvairioms ligoms skirtų gydyti vaistų vartojimas taip pat palieka pėdsakus akyse. Pavyzdžiui, širdies ritmo sutrikimams skirto gydyti vaisto amiodarono ilgalaikis vartojimas sukelia amiodaroninę keratopatiją – tarsi „ūsai“ horizontaliai atsideda rusvos pailgos drumstys ragenoje, todėl akių gydytojui užtenka kelių sekundžių pro plyšinę lempą pažiūrėjus į paciento akį užduoti klausimą dėl ritmo sutrikimų ir amiodarono vartojimo. Dažnai pacientai nustemba ir pripažįsta amiodaroną vartojantys ne vienus metus, o gydytojas atrodo tarsi burtininkas, nes lyg ant delno matantis paciento ligos istoriją tik pažiūrėjęs į akis. 

Ilgalaikis gliukokortikoidų (steroidų) vartojimas kitoms ligoms turi nepageidaujamą poveikį ir akims, kaip lęšiuko sudrumstėjimas (katarakta) ar glaukoma dėl padidėjusio akių spaudimo. 

Ilgalaikis vaistų vartojimas gali sukelti toksinį poveikį tinklainei, tarp dažniausiai sutinkamų – hidroksichlorokvino (kuris naudojamas maliarijai, sisteminei raudonajai vilkligei ir reumatoidiniui artritui gydyti ir pastaruoju metu – garsiai skamba COVID-19 sukeltai infekcijai gydyti skirtų vaistų paieškose) ir tamoksifeno (naudojamo krūties vėžiui gydyti) sukelta retinopatija. Tiesa, tinklainė pažeidžiama retai ir toksinis poveikis pasireiškia vos 1–2 proc. pacientų, vartojančių vaistą 5 metus ir daugiau. 

Būtų galima daug tęsti apie tai, kokias ligas įmanoma įtarti akių apžiūros metu ir kodėl ta akių apžiūra yra tokia svarbi. Na, o jeigu visų šių ligų ir akių būklės sąsajos dar neįtikino, pateikiu paprastą pavyzdį iš realios klinikinės praktikos: septyniasdešimtmetis pacientas atvyko į akių ligų kabinetą profilaktinei patikrai, kurios metu akių ligų gydytojas pastebėjo mažą embolą tinklainės kraujagyslėje ir nukreipė pacientą tolesniam sisteminiam ištyrimui. Jo metu rasta 90 proc. kaklo arterijos užsikimšimas. Kadangi kaklo arterijomis kraujas deguonimi aprūpina ne tik akis, tačiau ir smegenis, ši būklė gali kelti pavojų gyvybei dėl galimo insulto rizikos. Todėl paprasčiausios akių patikros metu nustatyti pakitimai gali išgelbėti ir gyvybę. 

Nuotrauka: Nenustebkite, jei po akių apžiūros gydytojas oftalmologas jus nukreips pas kitus medicinos specialistus / www.pexels.com nuotr. 

Jauno vyro, besitikrinančio akis, nuotrauka. Jis matomas nuo pečių iki kaktos viršaus, vos pasisukęs kairiuoju profiliu. Jo plaukai tamsūs, trumpi, vyro žvilgsnis nukreiptas pirmyn, dešinė akis apšviesta nedideliu, žibintuvėlį primenančiu, prietaisu, laikomu akių gydytojo kairėje rankoje prie pat vyro veido. Vyras nosies kairėje šnervėje ir kairėje ausyje įsivėręs po auskarą. Jis užsiauginęs trumpą vešlią barzdą ir ūsus, vilki tamsius marškinius, atrodo ramus ir susikaupęs.