Pro plyšinę lempą

Autoriaus nuotraukaAistė Varoniukaitė, [email protected], LSMUL Kauno klinikų Akių ligų klinikos gydytoja oftalmologė

Matymo sutrikimai ir juos lemiančios priežastys


 

Parašas po straipsniuKasmet spalio 15-ąją minima Pasaulinė baltosios lazdelės diena, kurios metu siekiama sutelktai atkreipti dėmesį į žmonių su regėjimo negalia problemas. Neretai visuomenė jas tapatina su aklumu, tačiau terminas „regėjimo negalia“ apima daug platesnį įvairių regėjimo sutrikimų spektrą. Būtent juos panoramiškai pristatysime šiame straipsnyje. 

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pateikiamais duomenimis, pasaulyje bent 2,2 bilijonai žmonių turi įvairių regėjimo sutrikimų. Jie dažniausiai pasireiškia vyresniems kaip 50 metų žmonėms, tačiau su rega susijusios problemos gali kamuoti įvairaus amžiaus žmones – nuo pat kūdikystės iki garbaus amžiaus. Pagal 2020 m. statistiką, pasaulyje dažniausios žymaus prasto regėjimo į tolį priežastys yra neiškoreguota refrakcijos yda ir katarakta, kitos dažnai pasitaikančios silpnaregystės priežastys – glaukoma, senatvinė geltonosios dėmės degeneracija ir diabetinė retinopatija. Šių ligų dažnis skiriasi tarp ekonomiškai pažengusių ir besivystančių šalių. Pavyzdžiui, akiniais neiškoreguotos senatvinės toliaregystės dažnis Afrikos šalyse siekia net 80 proc., tačiau ekonomiškai pažangiose Šiaurės Amerikos, Australijos ar Vakarų Europos šalyse dažnis mažesnis nei 10 proc. 

 

Periferinio regėjimo sutrikimai 

Periferinio regėjimo sutrikimus turintis žmogus nemato vaizdo iš šonų. Kadangi centrinis matymas nėra sutrikęs, pacientai ilgą laiką gali nepastebėti periferinių regėjimo problemų, tačiau iš šonų palaipsniui siaurėja akiplotis ir progresuoja vadinamasis „tunelinis matymas“, kai žmogus mato tarsi žiūrint pro žiūroną: matomas tik tiesiai prieš žmogų esantis vaizdas tarsi „pro rakto skylutę“. Norint apžiūrėti aplinką ir šoninį vaizdą, reikia pasukti akis ir galvą. 

Klasikinis ligos pavyzdys, kai pažeidžiamas periferinis matymas – glaukoma, kuri yra optinė neuropatija, kai dėl padidėjusio akies spaudimo negrįžtamai žūsta regos nervo ląstelės, pažeidžiamas akiplotis ir negydoma toli pažengusi liga gresia negrįžtamu aklumu. Glaukoma lemia ne tik periferinio akipločio sutrikimus, tačiau ir matymo defektus (skotomas) regėjimo lauke. Pasaulyje pirmine atviro kampo glaukoma serga 57,5 mln. žmonių, iš kurių 2020-aisiais net 3,6 mln. yra apakę abiem akimis. Statistiškai numatoma, kad per artimiausius 20 metų (iki 2040-ųjų) glaukoma sirgs net 111,8 mln. žmonių. Liūdna, tačiau besivystančiose šalyse net 90 proc. ši liga nediagnozuojama. Problema tame, kad pačioje ligos pradžioje gali nebūti visiškai jokių simptomų, tačiau dėl pamažu žūstančių ląstelių vystosi negrįžtami pakitimai, kurių pats žmogus nepastebi. Glaukoma gydoma akių gydytojo paskirtais akies spaudimą mažinančiais lašais, kurie skiriami lašinti visą gyvenimą. Kai kuriais atvejais papildomai galima taikyti lazerinį gydymą. Kai liga yra toli pažengusi ir progresuoja nepaisant medikamentinio gydymo – reikalinga operacija, kurios tikslas sumažinti akies skysčio kiekį (šuntuojančios operacijos – trabekulektomija, šunto implantavimas) arba pagerinti jo nutekėjimą (kanaloplastika). 

Kita periferinio ir naktinio matymo sutrikimus sukelianti paveldima liga – pigmentinis retinitas, kuri priskiriama retų paveldimų ligų grupei. Specifinis gydymas genų terapija pasaulyje dar tik žengia pirmuosius žingsnius ir kol kas Lietuvoje netaikomas. Kai kuriais atvejais periferinio regėjimo sutrikimus sukelia galvos smegenų insultas, kai dingsta dalis regėjimo lauko, tačiau tai neurologinis, o ne su akių ligomis susijęs sutrikimas. Periferinio regėjimo sutrikimai sukelia problemas kasdieniame gyvenime, kadangi sudėtingiau orientuotis aplinkoje, matyti periferijoje esančius objektus, už kurių galima užkliūti ir susižaloti, pavojinga vairuoti ar atlikti kitus plataus regėjimo lauko reikalaujančius darbus. 

 

Centrinio regėjimo sutrikimai 

Centrinio matymo sutrikimas – kai dėl tam tikrų ligų ar būklių pacientas nemato tiesiai prieš jį esančio vaizdo. Nors centrinis matymas sudaro tik apie 3 proc. viso regėjimo lauko, tačiau be jo sudėtinga matyti objektus ir detales, orientuotis aplinkoje. Centriniame regėjimo lauke gali būti tamsi (dažnai juoda ar pilka) arba neryškaus matymo dėmė ar kelios dėmės, uždengiančios vaizdą, kurios nejuda judinant akį. Regėjimo laukas tarsi iškrenta. Periferinis, arba kitaip šoninis, matymas išlieka, todėl šone esančius vaizdus galima matyti. Norėdamas pamatyti tiesiai prieš jį esantį vaizdą, pacientas su centrinio matymo sutrikimu turi pasukioti galvą į šonus. Centrinio regėjimo priežasčių yra ne viena, dažniausiai centrinio regėjimo sutrikimus sukelia tinklainėje esančios geltonosios dėmės (makulos) ligos. Dažniausia priežastis – senatvinė geltonosios dėmės degeneracija, kuri būdinga vyresnio (virš 50 metų) amžiaus žmonėms ir pažeidžia už centrinį, ryškiausią ir spalvinį matymą atsakingą geltonąją dėmę – makulą. Ligos paplitimas virš 52 metų amžiaus populiacijoje – 1,5 proc. ir su amžiumi vis didėja. Apakusių nuo šios ligos priskaičiuojama 1,8 mln. per 2020 metus ir numatoma, kad per artimiausius 20 metų (iki 2040-ųjų) šia liga sirgs 288 mln. žmonių. Esant senatvinei geltonosios dėmės degeneracijai labai dažnai be centrinio regėjimo pablogėjimo ir akipločio iškritimo pacientai skundžiasi vaizdo ir linijų kreivinimu, kai vietoj tiesios linijos jos kontūras atrodo iškreiptas, bei spalvų pasikeitimu. Yra dvi ligos rūšys: sausoji, kai specialus gydymas nereikalingas, ir šlapioji (neovaskulinė, eksudacinė), kai reikalingas gydymas reguliariomis kraujagyslių endotelio augimo faktoriaus antagonistų injekcijomis į akies vidų (stiklakūnį). Tai gali pristabdyti ligos progresavimą, sumažinti simptomus (pavyzdžiui, linijų kreivinimą) ar net pagerinti regėjimą. 

Taip pat įvairius regėjimo lauko defektus sukelia tinklainės arterijos nepraeinamumas, dar visuomenėje vadinamas akies infarktas, kai užsikemša tinklainės ląsteles krauju aprūpinanti arterija ar jos šakutė, tačiau gali būti ne tik centrinio, bet ir pusės ar viso regėjimo lauko netekimas, priklausomai nuo užsikimšusios arterijos skersmens. Kadangi tai yra skubi būklė, svarbu, kad pacientai pagalbos kreiptųsi kuo skubiau ir būtų laiku pradedamas specialus gydymas: akies masažas, akispūdį mažinantys vaistai, kraujagysles plečiantys medikamentai, hiperbarinė oksigenoterapija. 

Diabetinė retinopatija sukelia regėjimo sutrikimus įvairaus amžiaus žmonėms ir pažeidžia ne tik centrinį matymą. Svarbu paminėti, kad vienos akies centrinio regėjimo sutrikimai ilgą laiką gali būti nepastebėti pačių pacientų, kadangi sveikoji akis kompensuoja kitos akies regėjimo lauko defektus ir smegenys prisitaiko apdoroti tik iš vienos akies gaunamą vaizdą. Todėl svarbu pasitikrinti akis atskirai, uždengiant pakaitomis vieną, o po to – kitą akį. 

 

Bendro neryškaus matymo priežastys 

Bendro neryškaus matymo priežasčių yra labai daug. Viena jų – katarakta, arba lęšiuko drumstėjimas, kurio paplitimas – 17,2 proc. Kitaip tariant, iš viso pasaulio paėmus atsitiktinai 1000 žmonių, 133–210 turės kataraktą, ypač vyresnio amžiaus žmonės, kadangi paplitimas didėja su amžiumi ir pasiekia net 54 proc. vyresnių nei 60 metų amžiaus žmonių populiacijoje. Kadangi bendra pasaulio populiacija sensta, tikėtina, kad ateityje kataraktos paplitimas tik didės. Katarakta yra vyraujanti prasto regėjimo priežastis pasaulyje, paveikusi net 78,8 mln. žmonių ir yra vyraujanti aklumo priežastis pasaulyje, kuri net 15,2 mln. žmonių nulemia aklumą. Pacientai gali skųstis bendru neryškiu matymu tarsi pro rūką ar „vandens lašą“, spalvų pasikeitimu. Šiuo atveju matymas blogėja tiek centre, tiek periferijoje, tiek iš toli, tiek iš arti, sunku prisitaikyti akinius. Vienintelis gydymas – kataraktos operacija, kurios metu per kelių milimetrų ragenos pjūvius pašalinamas sudrumstėjęs lęšiukas ir implantuojamas dirbtinis skaidrus sulankstomas intraokulinis lęšis. Kataraktos operacija – dažniausiai pasaulyje atliekama operacija. Taip pat jau dabar yra galimybė kelis operacijos etapus atlikti lazeriu, tai užtikrina maksimalų preciziškumą. Matymas pagerėja labai smarkiai, pacientai gali džiaugtis ne tik geru matymu, bet ir pagerėjusia gyvenimo kokybe. 

Bendrą neryškų matymą taip pat lemia neiškoreguotos refrakcijos ydos, kaip trumparegystė, toliaregystė, astigmatizmas, įvairios ragenos ligos, persirgti akių uždegimai, akių traumos. Viena priežasčių – cukrinio diabeto nulemtas smulkių tinklainės kraujagyslių pažeidimas – diabetinė retinopatija. Skaičiuojama, kad diabetinės retinopatijos paplitimas pasaulyje – 22,27 proc. ir 2020-aisiais dėl diabetinės retinopatijos apakusiųjų priskaičiuojama net 3,9 mln. Numatoma, kad 2045-aisiais sergančiųjų diabetine retinopatija skaičius gali pasiekti net 160,5 mln. Ligos pradžioje pacientai gali neturėti jokių nusiskundimų ir simptomų, ligai progresuojant neretai atsiranda drumsčių regėjimo lauke, kurios kinta laikui bėgant. Jeigu išsivysto diabetinės retinopatijos lemtas geltonosios dėmės paburkimas, centrinis matymas tampa neryškus, gali kreivinti linijas, sutrinka spalvų juslė. Esant cukriniam diabetui greičiau drumstėja lęšiukas ir vystosi katarakta. Toli pažengus diabetinei retinopatijai matymas tampa neryškus visame regėjimo lauke, o jei dėl naujų nevisaverčių kraujagyslių augimo pakraujuoja į akies vidų (stiklakūnį), regėjimas smarkiai pablogėja gana staigiai. 

Diabetinė retinopatija gydoma priklausomai nuo ligos sunkumo. Jei yra tik pradiniai ligos pakitimai, užtenka paciento stebėjimo. Tačiau jeigu liga toli pažengusi, jau yra išsivysčiusi proliferacinė diabetinė retinopatija, kai jau yra augančių nevisaverčių kraujagyslių – reikalingas lazerinis gydymas (panretininė lazerkoaguliacija) toms kraujagyslėms sunaikinti. Kai pacientai skundžiasi ir linijų kreivinimu, neretai būna diabetinis geltonosios dėmės paburkimas, kuriam gydyti reikalingos reguliarios kraujagyslių endotelio augimo faktoriaus inhibitorių injekcijos į akies vidų (stiklakūnį). Neretai tiek lazerinis, tiek gydymas injekcijomis yra derinami pagal ligos eigą. Kai iš naujai augančių nevisaverčių kraujagyslių pakraujuoja į akies vidų ir kraujas nesusigeria savaime arba vystosi tinklainės atšokimas dėl trakcijos, reikalinga vitrektomijos operacija. Žinoma, pats pagrindinis gydymo principas – reguliuoti cukraus kiekį kraujyje ir vaistus vartoti pagal gydytojo endokrinologo paskirtą režimą. Net 90 proc. diabetinės retinopatijos sukelto aklumo ir silpnaregystės atvejų galima išvengti laiku nustačius diagnozę ir paskyrus reikiamą gydymą. 

 

Silpnaregystę sukeliančių akių ligų prevencija 

Pagrindinė pagalba sau – laiku kreiptis į akių ligų gydytoją ir anksti diagnozavus ligas jas stebėti ir laiku pradėti gydymą. Amerikos oftalmologų akademija rekomenduoja net ir neturintiems simptomų žmonėms pirmą išsamų profilaktinį akių patikrinimą atlikti sulaukus 40 metų. Turintiems rizikos veiksnių ar simptomų pacientams rekomenduojama anksčiau apsilankyti pas akių ligų gydytoją, kuris rekomenduos, kas kiek laiko reikalinga akių apžiūra. Pavyzdžiui, jeigu artimoje aplinkoje yra glaukoma sergančių giminaičių, pravartu reguliariai profilaktiškai tikrintis akis. Sergant cukriniu diabetu, net ir neturint jokių pakitimų akyse, akių dugno ištyrimas rekomenduojamas kartą per metus, o esant diabetinei retinopatijai reikalingas ir dažnesnis sekimas pagal akių būklę, kurią įvertina akių ligų gydytojas. 

Labai svarbu laiku pastebėti pablogėjusį matymą, pakaitomis pasitikrinti, ar nesiskiria abiejų akių matymas, kadangi esant vienos akies regėjimo sutrikimui, kita akis kompensuoja ir ilgą laiką galima nepastebėti regėjimo sutrikimų. Atsiradus grėsmingesniems simptomams, kaip staiga pablogėjęs matymas, linijų kreivinimas, staiga atsiradęs žaibavimas, blyksėjimas, dalies regėjimo lauko iškritimas, akies paraudimas ir skausmas ar akies trauma, svarbu nelaukti, kol simptomai išnyks, o skubos tvarka kreiptis į akių ligų gydytoją tolesniam ištyrimui. Pablogėjus matymui akių mankštos ar pratimai nepadės, svarbu, kad akių gydytojas išsamiai įvertintų akių būklę. Atsiradus akių paraudimui, skausmui, uždegimo požymiams ar patyrus akių traumą nerekomenduojama gydytis liaudies priemonėmis, kaip ramunėlių ar kitų arbatžolių, bulvių kompresai, nesterilių tirpalų lašinimas į akis ar kitomis paplitusiomis priemonėmis, nes taip galima dar labiau pakenkti akių būklei, išprovokuoti alergines reakcijas ar rimtesnes problemas. Reikia saugoti akis nuo svetimkūnių (pavyzdžiui, metalo ar žolės nepjauti be apsauginių akinių), nuo pavojingų saulės UV spindulių (reikalingi akiniai nuo saulės su UV filtrais), valgyti visavertį maistą, nerūkyti, kontroliuoti kitas sistemines ligas (tokiais kaip: arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, padidėjęs cholesterolio kiekis), nes įrodyta, kad šie kontroliuojami rizikos veiksniai didina įvairių su akimis susijusių ligų riziką. 

 

Nuotrauka: Svarbu laiku kreiptis į akių ligų gydytoją, anksti diagnozavus ligas jas stebėti ir laiku pradėti gydymą / www.pexels.com nuotr. 

Garbaus amžiaus vyro nuotrauka. Vyras matomas nuo krūtinės iki viršugalvio, jis skaito knygą stipriai pasilenkęs prie jos, bandydamas įžiūrėti raides iš mažo atstumo, maždaug penkiolikos centimetrų. Atverstą knygą vyras laiko abiem rankomis. Vyro plaukai žili, jis užsidėjęs akinius tamsiais storais rėmeliais, vilki šviesius plačius marškinius ilgomis rankovėmis ir tamsią liemenę. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]