Regimi neregiai

Laima Slepkovaitė, muzikologė, radijo laidų vedėja, [email protected]

Bliuzo demonas „Neregys Džo“ Reinoldsas

Kas jis buvo? Ar gimė 1900 metais, ar 1904? Luizianoje ar Arkanzase? Šaltiniai nėra vieningi... Ar jo tikrasis vardas buvo Reinoldsas (Reynolds)? Vieni sako, kad iš tiesų jis buvo Džo Šepardas (Joe Sheppard), kiti – Džo Leonardas (Joe Leonard), o viename bliuzų rinkinyje pavadintas Arturu Reinoldsu (Arthur Reynolds). Jis nematė reikalo skelbti savo tikrojo vardo, sceninius slapyvardžius kaitaliojo dažnai – kad neįkliūtų policijai, mat jaunystėje bent du kartus buvo pakliuvęs į kalėjimą ir nebenorėjo atgal. Rizikingo gyvenimo būdo patirtis ne tik išmokė slapstytis, bet ir paliko fizinę žymę jo veide – po nelemto susišaudymo jis neteko abiejų akių. Tai neatgrasė jo nei nuo gitaros, nei nuo pistoleto, kuriuo tebešaudė stebėtinai taikliai, pažindamas taikinį vien iš garso. 

Bliuzo legendose jis vaizduojamas nuožmus, kandus, mizoginikas ir tiesmukai reiškiantis savo nuomonę, bet visos šios fantazijos apie jo asmenybę pagrįstos tik jo dainomis, kurių tekstai iš tiesų paženklinti sarkazmo, aštrios visuomenės kritikos ir santykių dramos. Ar toks žmogus iš tiesų gyveno, ar buvo išgalvotas kokio nors kūrybingo pasakoriaus, įkvėpto nuotykinių vesternų? 

Jis gyveno iš tiesų. Tai liudija įrašai. 1929 m. Džo išgirdo žinomas talentų medžiotojas ir prodiuseris Henris Kolumbas Speiras (Henry Columbus Speir) ir atvedė jį į doros kelią, tai yra – į įrašų studiją. Dukart Reinoldsas vyko į „Paramounts Records“ studiją Graftone, įrašydamas po dvi dainas vienos sesijos metu. Taip buvo įamžinti jo kūriniai „Cold Woman Blues“, „Nehi Blues“, „Ninety Nine Blues“ ir „Outside Woman Blues“, kuris iki šiol gana garsus, kadangi 1967 m. jo versiją įrašė britų psichodelinio roko grupė „Cream“. Po metų bliuzo atlikėjas įamžino dar keturias dainas kitam leidėjui – „Victor Records“. Tai buvo „Married Man Blues“, „Third Street Woman Blues“, „Goose Hill Woman Blues“ ir „Short Dress Blues“. Pastarieji įrašai yra dingę. Toks pat likimas buvo kone ištikęs „Cold Woman Blues/Ninety Nine Blues“, tačiau 1976 metais ši plokštelė buvo pastebėta viename sendaikčių turguje ir nupirkta už vieną JAV dolerį. Laimingasis savininkas ją perpardavė 2000-aisiais. Suma nebuvo paskelbta, bet, žinoma, tai didžiulės vertės archyvinis įrašas ir iki šiol vienintelis žinomas fizinis egzempliorius. Visas tas negausus šešių bliuzų palikimas yra legendinis ir liudija neeilinę Reinoldso inovaciją ir braižo savitumą. Nors iš pirmo pasiklausymo jo stilius gali pasirodyti labai paprastas, tie keli įrašai atskleidžia tam tikrą meistriškumą ir priemonių įvairovę. Pavyzdžiui, jis panaudojo šiuose šešiuose bliuzuose bent keturis skirtingus gitaros derinimo tipus. 

Atlikęs tuos kertinius, svariai bliuzo istoriją praturtinusius įrašus, jis tęsė keliaujančio muzikanto karjerą, stabtelėdamas pigiuose baruose, o kartais grodamas tiesiog gatvėse ir paslaptingai „išgaruodamas“ visuomet minute kita anksčiau, nei apie jo buvimą suuosdavo policija. 

Mirė jis 1968-aisiais, užkluptas plaučių uždegimo, ir nespėjęs niekam papasakoti tikrosios savo gyvenimo istorijos, tad tikriausia ir patikimiausia „Neregio Džo“ biografija – šešiuose bliuzuose, traškančiuose iš trečiojo XX a. dešimtmečio plokštelių. 

Nuskenavę QR kodą, paklausykite traškančio „Neregio Džo“ bliuzo „Outside Woman Blues“. 

Nuotrauka: Džo Reinoldsas 

Vidutinio amžiaus juodaodis vyras nuotraukoje matomas nuo pečių iki viršugalvio. Jo akys užmerktos, lūpos pravertos, smakras šiek tiek pakeltas į viršų. Vyras atrodo ramus ir susikaupęs ar net šiek tiek nuliūdęs. Jis užsidėjęs šviesią plačiabrylę skrybėlę, vilki šviesius marškinius ir tamsų švarką ar striukę.