Ir kūnui, ir sielai

Autoriaus nuotraukaMindaugas Dvylaitis

Tekančios saulės krašto iššūkiai


 

Parašas po straipsniuAntras didžiausias pasaulio sporto renginys po olimpinių – paralimpinės žaidynės. 2021 metų paralimpinės žaidynės neabejotinai išliks visų sporto mėgėjų atmintyje kaip vienos išskirtiniausių sporto istorijoje. Nepaisant „Covid-19“ pandemijos sukeltų iššūkių, nors ir perkeltos į 2021 metus, Tokijo paralimpinės žaidynės įvyks! Šiemet rugpjūčio 24–rugsėjo 5 dienomis jose startuos ir būrys mūsų šaliai atstovaujančių sportininkų. Pirmą kartą istorijoje žaidynes galėsime stebėti per televizijos ekranus. 

Šia situacija džiaugėsi Lietuvos paralimpinio komiteto (LPOK) generalinis sekretorius Paulius Kalvelis: „Su LPOK prezidentu Mindaugu Biliumi atėjome dirbti į paralimpinį komitetą 2017 metais. Mano supratimu, mūsų komanda yra tikrai gera, ir vienas iš mūsų išsikeltų tikslų, kad paralimpinės žaidynės būtų transliuojamos per televiziją. Tas tikslas kelerius metus buvo svarstomas ir diskutuojamas, bendravome su įvairiomis televizijomis ir tai davė vaisių. Tai nebuvo momentinė sėkmė, o kelerių metų darbas. Visos pastangos buvo vainikuotos susitarimu su nacionaliniu transliuotoju. Mums tai yra labai svarbu, nes paralimpinių žaidynių transliavimas žymiai praplės žinomumą apie neįgaliųjų sportą Lietuvoje.“ 

Paaiškėjus galutinei olimpinės rinktinės sudėčiai, visuomenėje užvirė karštos diskusijos dėl nedidelio Lietuvai atstovaujančių sportininkų skaičiaus. Tokijo olimpinė rinktinė bus dvigubai mažesnė nei praeitose 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse. Į paralimpinės rinktinės situaciją P. Kalvelis žiūri optimistiškai: „Sunku pasakyti, kas būtų, jeigu būtų, nes ne tik olimpiečių, bet ir paralimpiečių planus sujaukė pandemija. Šią minutę turime 12 atletų, laukiame, gal Lietuva gaus vardinių kvietimų, tačiau bet kuriuo atveju, stebint kitų šalių situaciją, tai nėra blogas rezultatas. Dabar esame finišo tiesiojoje. Kai pradėjo atsilaisvinti pandemijos gniaužtai ir kai po visiško štilio atsirado galimybė mūsų atletams startuoti tarptautinėse varžybose, nė vienam nebuvo pasakyta ne. Kas tik norėjo, visiems buvo organizuota važiuoti tiek į varžybas, tiek į stovyklas, kurios vyko Turkijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje. Daug varžybų buvo atšaukta, pavyzdžiui, Aušrai Garunkšnytei iš trijų maratonų buvo atšaukti du. Kaip žinoma, pasirengti maratonui nėra taip paprasta. Mūsų šaulei Raimedai Bučinskaitei taip pat buvo atšauktos kelios atrankos, bet vis tiek sugebėjome sportininkę išvežti į Limą, kur buvo paskutinė galimybė įšokti į paralimpinį traukinį. Tai man turbūt labiausiai įsiminė.“ 

Jau parengus žurnalo maketą paskelbta mūsų paralimpinei rinktinei ir žaidynių gerbėjams skaudi žinia – dėl traumos žaidynėse nedalyvaus maratoninkė Aušra Garunšnytė. Sportininkei linkėdami gerų naujų startų, parengto interviu nekeičiame. 

Taigi Tokijo paralimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovaus 11 geriausių sportininkų. 2016 m. Rio de Žaneiro paralimpinių žaidynių nugalėtoja golbolo rinktinė, plaukikas Edgaras Matakas, dziudo imtynininkas Osvaldas Bareikis ir trys lengvaatlečiai: Oksana Dobrovolskaja, Donatas Dundzys ir Andrius Skuja. Golbolo rinktinė, Osvaldas Bareikis bei Edgaras Matakas paralimpinėse žaidynėse dalyvaus nebe pirmą kartą, o visiems trims lengvaatlečiams tai bus debiutinės žaidynės. 

 

Keli klausimai paralimpiečiams 

Plaukikui Edgarui Matakui tai jau antrosios paralimpinės žaidynės. 

– Edgarai, po praėjusių paralimpinių žaidynių debiuto iškovojote visus įmanomus titulus: tapote Europos ir pasaulio čempionu. Praėjusiame Europos čempionate praplaukėte greičiau nei bet kas per pastaruosius penkerius metus. Kaip jaučiatės prieš galbūt svarbiausią startą savo kaip sportininko gyvenime? 

– Kai tapau pasaulio čempionu, buvo labai smagu, nes tai buvo pirmasis mano titulas. Visą laiką yra smagu laimėti, bet, manau, svarbiausia – gerinti asmeninius rezultatus. Praėjęs Europos čempionatas parodė, kad esu labai greitas, su manimi tinkamai dirbama, o kaip bus toliau – pažiūrėsime. Apie medalius negalvoju, noriu tiesiog mėgautis ta akimirka ir pasižiūrėti, kiek galiu būti greitas. 

Tokijo paralimpinėse žaidynėse dalyvaus keturi lengvaatlečiai, kuriems tai bus debiutinės žaidynės. Pasak Lietuvos paralimpinio komiteto generalinio sekretoriaus P. Kalvelio, džiugina kartų kaita: „Galime pasidžiaugti, kad išlaikome lyčių balansą lengvojoje atletikoje ir tikimės, kad ta tendencija išliks ir toliau. Na, o ilgametės rinktinės nariai, tokie kaip Kęstutis Skučas ar Ramunė Adomaitienė, jau po truputį žengia iš sportinės arenos, jų vietą užima jaunesni sportininkai, rodantys geresnius rezultatus.“ 

 

Viena iš žaidynių debiutančių – Oksana Dobrovolskaja. Ji disko metimo rungtyje visiškai netikėtai prasibrovė į paralimpines žaidynes. 

– Oksana, Rio paralimpinėse žaidynėse Mindaugas Bilius mesdamas diską iškovojo sidabro medalį. Ką Jums tai reiškia, ar bendraujate su Mindaugu, gal jis duoda kokių nors patarimų? 

– Rio de Žaneire Mindaugas Bilius disko metimo rungtyje iškovojo sidabro medalį, tai padaryti jam padėjo treneris Rimantas Plungė. Prieš dvejus metus jis pradėjo treniruoti ir mane. Treneris dažnai dalijasi su manimi Mindaugo sportiniame kelyje įgyta patirtimi, tai dar labiau motyvuoja ir įkvepia. Be to, jaučiu stiprų Mindaugo palaikymą ir tikėjimą manimi, tai labai džiugina. 

 

– Sporte dar nesate iškovojusi garsių pergalių, bet patekote į paralimpines žaidynes – to nepavyko padaryti daug tituluotesniems atletams. Kaip jaučiatės? 

– Nors mano sportinis kelias yra dar labai trumpas ir nesu iškovojusi jokių garsių pergalių, bet man jau netikėtai pavyko prasibrauti į paralimpines žaidynes. Pradėjus profesionaliai sportuoti, sau išsikėliau tikslą – kuo greičiau patekti į patį didžiausią sporto renginį, bet tada net nedrįsau galvoti, kad šis tikslas bus pasiektas taip greitai. Po metų intensyvių treniruočių įvykdžiau patį aukščiausią paralimpinių žaidynių normatyvą, kuris gerokai priartino mane prie iškelto tikslo. Kai mus su treneriais pasiekė žinia, kad žaidynės nukeliamos į kitus metus, mes priėmėme tai kaip likimo padovanotą galimybę, kuria ir pasinaudojome. Dar vieni metai sunkaus ir atkaklaus darbo davė savo vaisius – pagerinti asmeniniai rezultatai užtikrino mano dalyvavimą Tokijuje. Aš labai džiaugiuosi ir esu dėkinga likimui už suteiktas galimybes, už ypač sėkmingą sportinės karjeros pradžią. Jaučiuosi teisingame kelyje, kuriame mane lydi patys geriausi treneriai, mylimiausia šeima, ištikimiausi draugai ir sėkmė, be kurių mano tikslai liktų tik nepasiekiamomis svajonėmis. 

Kita žaidynių debiutantė Aušra Garunkšnytė tapo pirmąja moterimi maratonininke Lietuvos paralimpinio sporto istorijoje. „Smagu patekti į istoriją, bet nesijaučiu padariusi kažką ypatingo. Pirmiausia, tikiuosi įkvėpti aplinkinius nebijoti ir siekti svajonių, kad viskas įmanoma, o jei domina rezultatas – tai tikslas bėgti taip, kaip dar nesu bėgusi, atiduoti visą save, kad po finišo drąsiai galėčiau sakyti sau ir kitiems – džiaugiuosi savo startu, padariau viską, ką galėjau, jaučiuosi čempionė“, – dar prieš traumą sakė A. Garunkšnytė. 

Šios žaidynės bus tikrai neįprastos ir pilnos iššūkių. Kiekvienas sportininkas į Tokiją turės vykti prieš penkias paras iki jo starto, o išvykti iš žaidynių ne vėliau kaip po 48 valandų po starto. Visgi visa Lietuva palaikome mūsų sporto didvyrius ir linkime aukščiausių rezultatų. 

 

Autoriaus nuotrauka: Mindaugas Dvylaitis. Jaunas vyras matomas nuo pečių iki viršugalvio, atsisukęs tiesiai į skaitytoją. Jo plaukai tamsūs, trumpi, vyras užsidėjęs akinius tamsintais stiklais, švelniai šypsosi. Jis vilki šviesų džemperį su kapišonu. 

Nuotrauka: Paskelbta, kad paralimpinių žaidynių debiutantė Aušra Garunkšnytė dėl traumos žaidynėse nadalyvaus / LPOK nuotr. 

Aušros Garunkšnytės nuotrauka. Jauna, sportiškos figūros moteris, užfiksuota bėganti stadione. Ji užėmusi pirmą bėgimo takelį iš aštuonių, esantį arčiausiai stadiono vidurio, kuris atskirtas bordiūru ir užsėtas žole. Aušra abi rankas sulenkusi per alkūnes, viena priekyje jos, kita – už nugaros, dešinę koją ji lenkia ir tiesia pirmyn. Moteris ant galvos užsidėjusi margą kepurę su snapeliu, vilki trumpą plono audinio sportinę palaidinę be rankovių, nedengiančią liemens. Ant jos, ties krūtine, prikabintas baltas dalyvio numeris. Moteris mūvi tamsius sportinius šortus bei avi šviesius bėgimo batus. Jai už nugaros matomos žiūrovų tribūnos, nuo bėgimo takelių atskirtos maždaug metro aukščio skaidria tvora, kuriose susėdusi nemaža minia žmonių stebi žaidynes. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]