Laiko juosta

 

 


 

Parašas po straipsniuVienija ne negalia, o bendra veikla 

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS) verčia dar vieną puslapį. Prieš 95 metus pradėjusi kurti savo istoriją, šiandien organizacija yra vieninga ir stipri, viena seniausių ir brandžiausių visuomeninių neįgaliųjų organizacijų Lietuvoje. Pirmasis aklųjų suvažiavimas, įvykęs 1926 m. liepos mėn. Kaune, žymi organizuotos aklųjų veiklos pradžią. 

Nuo 1989 m. organizacija pavadinta Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga. Ji taip vadinasi ir dabar. Tuo pat metu prasidėjo Lietuvos dvasinis ir politinis atgimimas, jos veržimasis į nepriklausomybės atgavimą. Prieš 30 metų LASS buvo priimta į Europos aklųjų sąjungą, o po metų – ir į Pasaulio aklųjų sąjungą. 

Šiandien Lietuvos neregiai ir silpnaregiai gali gyventi tokį gyvenimą, kokį gyvena viso civilizuoto pasaulio aklieji – naudodamiesi pažangiausiomis informacinėmis technologijomis, mokydamiesi, dirbdami, keliaudami ir pramogaudami. 

LASS 95-mečio proga šalyje vyksta daug įvairių renginių, seminarų, susitikimų, konferencijų. Liepos 1 d. Zyplių dvare (Lukšių sen. Šakių raj.) LASS pietvakarių centras organizavo meninės raiškos ir kūrybos festivalį, į kurį suvažiavo būrys regėjimo negalią turinčių žmonių iš Prienų, Marijampolės, Vilkaviškio, Varėnos, Klaipėdos, Jonavos, Kaišiadorių, Raseinių, Alytaus, Šakių, Kretingos, Šilutės, Tauragės, Lazdijų, Kauno rajonų, Kauno, Alytaus ir Klaipėdos miestų – daugiau nei 300 dalyvių iš septyniolikos LASS filialų. 

Atvykusiuosius džiaugsmingai pasitiko „dvaro ponas“, kuris garbingai visus palydėjo į kolektyvams skirtą vietą. Gerai nuteikė pati dvaro aplinka, darbuotojų noras padėti. O ir pati gamta nepagailėjo gero oro. Sceną puošė skaičius 95, kurį pagamino Kauno miesto ir Kauno rajono rankdarbių meistrė Daiga Gipienė ir jos amatų užimtumo būrelio moterys. Šį skaičių buvo jautru liesti rankomis, nes jis buvo simboliškai papuoštas sagomis, pagamintomis dar tais laikais, kai Kauno aklųjų kombinatas dirbo visu pajėgumu. 

Renginį vedė tautiniais rūbais pasipuošusi ir šventiškai nusiteikusi LASS pietvakarių centro socialinė darbuotoja Kristina, kuri pradėjo šventę S. Nėries eilėmis „Mūsų dienos kaip šventė“... ir pakvietė LASS pietvakarių centro direktorę Jolantą Kručkauskaitę paskelbti festivalio pradžią. Direktorė pasidžiaugė, kad visus čia susirinkusius vienija ne regėjimo negalia, o bendra veikla – bendrystė su kitu žmogumi, noras susitikti, kūryba. Susirinkusiuosius sveikino garbingi svečiai: LASS tarybos nariai Daina Vitkauskienė, Aušra Gresienė, Vytautas Jonikaitis, Nerijus Bardzilauskas ir LASS šiaurės rytų centro direktorius Aloyzas Vilimas. 

Muzika ir daina aklųjų ir silpnaregių gyvenime vaidina išskirtinį vaidmenį, todėl neatsitiktinai žmonės su regos negalia renkasi dainą ar muzikavimą. Net trylika muzikuojančių kolektyvų džiugino žiūrovus savo dainomis, poezijos posmais, muzika, drama. Čia skambėjo liaudiška, vokalinė, instrumentinė muzika. Kolektyvas keitė kolektyvą, visi jautėsi puikiai – kaip viena šeima. 

Daugelyje filialų veikia rankdarbių ar darbinio užimtumo būreliai. Juose nariai gali išbandyti save pynimo, vėlimo, mezgimo ir kituose būreliuose, dalyvauti parodose ar parodyti savo meną renginiuose. Po renginio niekas dar neskubėjo skirstytis, kiekvienas galėjo apžiūrėti darbščiųjų rankų būrelių gaminius, jų įsigyti. 

Dėkojame visiems renginio dalyviams už gerą nuotaiką, pagarbą vieni kitiems ir kartu sukurtą gražią mūsų organizacijos šventę. 

LASS pietvakarių centras 

 

Nuotrauka: Skaičių LASS veiklos sukakčiai pagamino amatų užimtumo būrelio moterys / LASS pietvakarių centro nuotr. 

LASS veiklos sukakčiai skirtas simbolis – didelė, maždaug metro aukščio, skaičiaus 95 kompozicija. Skaičių karkasas šviesus, pagamintas iš tvirtos, medį primenančios medžiagos, dekoruotas spalvotomis sagomis, šiaudais, primenančiais paukščių lizdelius, kaspinu, džiovintomis smilgomis ir dirbtiniu nedideliu paukšteliu. Kompozicija stovi ant medinės pakylos ar scenos krašto, prie jos padėti keli akmenys ir atremtas šiaudinis, saulę primenantis vainikas. Kompozicijos priekyje, laipteliu žemiau ant medinio krašto stovi du vazonuose augantys paparčiai, šalia jų atremtas šiaudinis krepšys. Tolumoje, už kompozicijos, matomas vidinis sodybos kiemas, šviesaus namo stogas, keli žaliuojantys medžiai ir medinis karkasas, primenantis terasos sieną, prie kurio stovi mikrofonas. 

 

Baigėsi LAB kūrybinių dirbtuvių renginiai 

Gegužę ir birželį visuose miestuose, kuriuose veikia Lietuvos aklųjų bibliotekos (LAB) padaliniai, vyko kūrybinės dirbtuvės „Kad skaityti galėtų visi: biblioteka, kuri vienija“. Minėdama 55 metų sukaktį, LAB pakvietė bendruomenę susitarti dėl bibliotekos vystymosi krypties. 

Kiekvieną renginį sudarė trys dalys. Pirmojoje dalyje „Žvilgsnis į praeitį: kaip gimė biblioteka neregiams“ prisiminimais dalijosi žmonės, kūrę, auginę biblioteką ar tapę vienais pirmųjų jos skaitytojų. „Trisdešimt metų grožinė literatūra Kaune brailio raštu perrašinėta ranka. Taip, taškas į tašką, buvo kuriama biblioteka“, – prisiminė tiflopedagogas Juozas Bartkus. 

Antrojoje dalyje „Žvilgsnis į dabartį: vienijame skaitančius savaip“ istorijomis dalijosi skaitytojai, kurie dar tik atranda garsines knygas – disleksiją ar autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus auginantys tėvai, fizinę negalią turintys asmenys ar žmonės, kuriems rega silpsta dėl amžiaus. „Klasėje buvau dažnai linksniuojamas, nes iš lietuvių kalbos nuolat gaudavau dvejetus, tėvai buvo kviečiami į mokyklą aiškintis, kodėl neskaitau, kodėl nerašau“, – pasakojo disleksiją turintis Darius. Jo sūnus, taip pat turintis skaitymo sutrikimą, jau gali skaityti garsines knygas. 

Trečioji dalis „Žvilgsnis į ateitį: biblioteka auga ir atsiveria“ buvo skirta kuriančioms istorijoms. Dirbome visi drauge – ir dalyvaujantys gyvai, ir prisijungę nuotoliu. Iš viso kūrybinėse dirbtuvėse apsilankė 366 dalyviai! Nemaža dalis jų – bibliotekininkai. „LAB labai svarbus glaudus bendradarbiavimas su kitomis šalies bibliotekomis. Juk regėjimo sutrikimų turintys žmonės gyvena kiekviename miestelyje, kiekvienoje mokykloje mokosi skaitymo sutrikimų turintys vaikai. Visi jie galėtų reikalingą pagalbą gauti savo miestelio ar mokyklos bibliotekoje“, – teigė LAB direktorės pavaduotoja Erika Buivydienė. 

Brėždama LAB ateities gaires, skaitytojų bendruomenė akcentavo bibliotekos lyderystę įtraukties srityje: „2030-aisiais su LAB pagalba visos šalies bibliotekos tampa ne tik virtualiai, bet ir fiziškai prieinamos visiems ypatumų turintiems žmonėms. Visų šalies bibliotekų darbuotojai žino, kaip pasitikti neregį, judėjimo negalią ar autizmo spektro sutrikimą turintį lankytoją. Knygą brailio raštu galima gauti bet kurioje šalies bibliotekoje.“ 

Ambicingose ateities vizijose biblioteka matoma ne tik kaip modernių formatų leidykla, bet ir kaip įtrauki kultūros renginių erdvė, kurioje, nepaisant modernių technologijų, svarbiausias išlieka gyvas bendravimas. „Džiaugiuosi, kad mūsų bendruomenei svarbi bibliotekos ateitis. Planuojant veiklos kryptis ypač svarbu matyti kuo platesnį vaizdą, tad esu labai dėkinga visiems, prisidėjusiems prie šio proceso“, – sako LAB direktorė Inga Davidonienė. 

Lietuvos aklųjų biblioteka 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]

 

Spaudos, radio ir televizijos rėmimo fondas remia rubriką