Viršelio istorija

Apie šventą poilsį

Vasarą įprastai gauname daugiau poilsio nuo darbų, vykdomų projektų, kasdienės rutinos. Vadinasi, daugiau įtraukiančių kelionių, susitikimų, šurmulio su artimaisiais ir draugais, atsipalaidavimo, jūros vėjo ar spengiančios vakarinės ežero ramybės – nelygu kam ko norisi. Mažiau žvalgomės į laikrodį, o kartais – ir į kalendorių. Juk poilsiaudamas negalvoji, kad reikia ko nors siekti, ką nors įtemptai daryti, verstis per galvą – nė vienos tuščios minutės. 

Galbūt mums dažniau reikėtų poilsiauti? O gal apskritai gyvenime reikia nuolat sau priminti, kad stebuklai ir laimė slepiasi kasdienybės akimirkose ir galimybėse, o ne didelės laimės, grandiozinių įvykių, nepakartojamų dalykų laukime. Galbūt su mumis svarbiausi dalykai vyksta tuomet, kai iš pažiūros nieko nevyksta. Kai sėdi ant jūros kranto ir klausaisi jos ošimo, kai guli ant žolės ir įkvepi jos sodrumą, kai vienatvės akimirką užkalbina pro šalį einantis kaimynas... Juk visas toks poilsis, patirtų akimirkų vertė yra mumyse. 

Akimirka iš LASS narių poilsio prie jūros / L. Puodžiūnės nuotr. 

Apvali viršelio nuotrauka. Joje – Lietuvos pajūrio kopose vasaros laikotarpiu sėdinčios nedidelės žmonių kompanijos nuotrauka. Joje matomi septyni įvairaus amžiaus žmonės, sėdintys puslankiu, tačiau šalia jų greičiausiai sėdi ir dar daugiau žmonių, sudarančių ratą, kurių nuotraukoje nesimato. Žvelgiant į nuotrauką iš kairės pusės, matoma jauna mergina, kuri abi rankas iškėlusi aukštyn, taip uždengdama savo veidą nuo skaitytojų. Šalia jos sėdi vidutinio amžiaus moteris, jai iš kairės – vidutinio amžiaus vyras, dešinę ranką ištiesęs į rato vidurį. Prie jo ant kelių klūpi ir plačiai šypsodamasi link jo ir į rato vidurį žvelgia vidutinio amžiaus moteris. Jai iš kairės ant kelių klūpi mergina, kuri rankas iškėlusi į viršų ir žvilgsnį pakėlusi į dangų. Prie jos sėdi vyresnio amžiaus moteris, kuri žvilgsnį nukreipusi į žemę, o rankas taip pat iškėlusi aukštyn. Šalia jos sėdi dar viena moteris, tačiau nuotraukoje matosi tik jos dešinė koja ir pakelta ranka. Žmonių grupelė dėvi vasarinius drabužius – trumpesnes kelnes, šortus, palaidines trumpomis rankovėmis ar džemperius. Panašu, kad jie smagiai leidžia laiką, galbūt žaidžia kažkokį žaidimą ar užsiima kitokia bendra veikla. Grupelei už nugarų matosi smėlėtos kopos, kurias vietomis dengia žaliuojančios pusės metro aukščio viksvos, lengvai blaškomos vėjo. O tolumoje matosi paplūdimys, kuriame ne itin daug poilsiautojų, rami, švelniai banguojanti jūra ir žydras dangus. 

REALUS VAIZDAS. Viršelio nuotrauka matoma didesne amplitude, dabar ji – stačiakampė. Didesnė amplitudė leidžia pamatyti didesnę dalį kopose sėdinčios žmonių kompanijos – dabar matome vienuolika ratu sėdinčių žmonių. 

PROTANOPIJA. Tą patį vaizdą matome ne tokį spalvotą, kaip realų. Jis neatrodo visiškai juodai baltas, tačiau gana stipriai išblanksta ir įgauna rudą atspalvį. 

GLAUKOMA. Kairėje nuotraukos pusėje nesimato kelių sėdinčių moterų, o nuotraukos viršuje esantis dangus taip pat aptemdytas. 

DIABETINĖ RETINOPATIJA. Šiame pavyzdyje visiškai aptemdytas nuotraukos kairysis apatinis kampas, dėl to nesimato dalies kopose sėdinčių žmonių, o likusioje nuotraukos dalyje vaizdą protarpiais uždengia nedidelės tamsios dėmės. 

KATARAKTA. Visas matomas vaizdas toks pat kaip realiame vaizde, tik visiškai susiliejęs, dėl to smulkesnės detalės nėra įžiūrimos. 

TINKLAINĖS ATŠOKA. Apatinėje nuotraukos dalyje nesimato dešinėje nuotraukos pusėje sėdinčių žmonių, o viduryje sėdinčių žmonių kojos taip pat aptemdytos. Likusioji nuotraukos dalis ryški. 

AMŽINĖ GELTONOSIOS DĖMĖS DEGENERACIJA. Nematome paties nuotraukos centro – visiškai nesimato nuotraukos viduryje sėdinčių trijų moterų. 

PIGMENTINIS RETINITAS. Matomas tik pats nuotraukos centras, kuris yra ovalo formos – jame galima įžiūrėti jauną mergaitę, iškėlusią rankas į viršų ir vilkinčią žydros spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis bei jai iš kairės sėdinčią vyresnio amžiaus moterį, taip pat iškėlusią rankas į viršų ir vilkinčią rožinės spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis.