Viršelio istorija

 

Apie vienijančią dovaną


 

Jeigu reikėtų pagauti momentą, kada Dalia Balčytytė pradėjo kelią visos Lietuvos geriausios metų bibliotekininkės vardo link, būtų labai sunku tą padaryti. Gal tai akimirka vaikystėje, kai išrikiuodavo visą šeimą medicininei patikrai ir kantriai pildydavo dabar juoko šeimynai sukeliančią „visaip sergančių ligonių kartoteką“. Gal apie tą kelio pradžią pranašavo kitiems vaikams į galvą neatėjęs darbas – sudaryti didžiulės tėvų bibliotekos katalogus ir išduoti knygas kaip tikroje bibliotekoje. O gal lemtingas buvo šiuos vaikystės pomėgius sujungęs neužtildytas rūpestis tais, kuriems sunkiau? 

Dalia puikiai prisimena savo nuostabą: prieš 12 metų apsilankiusi Norvegijoje pamatė, kiek daug mieste negalias turinčių žmonių ir kaip gerai jie jaučiasi, nes yra priimami. Tada aiškiai suvokė norinti prisidėti, kad turintieji negalią taip pat jaustųsi gimtojoje šalyje. Bent per knygas, per galimybę visiems skaityti be kliūčių. „Dosni likimo dovana“, – taip darbą Lietuvos aklųjų bibliotekoje vadina Dalia. O argi ne atgalinė dovana mums gauti idėjų, energijos, rūpesčio iš žmonių, kurie savo darbuose mato didelę prasmę? 

 

Viršelyje – Dalia Balčytytė / J. Vileikienės nuotr. 

 

Viršelio nuotrauka. Joje – Dalia Balčytytė, Lietuvos geriausia metų bibliotekininkė, dirbanti LAB. Moteris jauno ar vidutinio amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, šviesių trumpų garbanotų plaukų. Nuotraukoje ji pozuoja apvalaus stiklinio kupolo viduje – nedidelėje jaukioje lauko bibliotekoje, įsikūrusioje Bernardinų sode, Vilniuje. Moteris matoma iš kairiojo profilio, nuo kelių iki viršugalvio. Ji patogiai įsitaisiusi krėsle, alkūnėmis atsirėmusi į kelius ir šiek tiek palinkusi pirmyn. Moteris užsidėjusi akinius juodais rėmeliais, jos lūpos pravertos, ji, matyt, garsiai skaito kairėje rankoje laikomą vaikišką knygą apie koronavirusą. Ant kairės rankos riešo Dalia segi laikrodį juodu odiniu dirželiu, dešinės rankos riešą ji padėjusi ant sulenktos kairės rankos, dešinėje rankoje ji laiko rožinės spalvos nedidelį popieriaus lapelį. Moteris vilki tamsiai mėlynos spalvos ploną megztinį ilgomis rankovėmis, kurias šiek tiek atsiraitojusi, ir tamsiai mėlynas kelnes. Medinis krėslas, kuriame įsitaisiusi Dalia, paminkštintas baltos ir tamsiai mėlynos spalvos pagalvėlėmis. Už moters matoma nemaža medinė knygų lentyna, stovinti prie kupolo krašto, kurioje sudėta daugybė knygų. Netoli lentynos matomas oranžinės spalvos sėdmaišio kampas, o lauke, pro stiklinį kupolą, galima įžiūrėti Bernardinų sode žaliuojančius krūmus ir gėlynus. 

REALUS VAIZDAS. Viršelio nuotrauka matoma didesne amplitude, dabar ji – stačiakampė. Didesnė amplitudė leidžia pamatyti didesnę dalį nuotraukos antrame plane matomos stiklinio kupolo vidaus aplinkos – knygų lentynos, oranžinės spalvos sėdmaišio ir Bernardinų sodo gėlynų. 

PROTANOPIJA. Tą patį vaizdą matome ne tokį spalvotą, kaip realų. Jis neatrodo visiškai juodai baltas, tačiau gana stipriai išblanksta ir įgauna rudą atspalvį. 

GLAUKOMA. Kairėje nuotraukos pusėje nesimato oranžinės spalvos sėdmaišio, dalies Bernardinų sodo gėlynų, dalies knygų lentynos ir moters viršugalvio. 

DIABETINĖ RETINOPATIJA. Šiame pavyzdyje visiškai aptemdytas nuotraukos kairysis apatinis kampas, dėl to nesimato dalies oranžinės spalvos sėdmaišio, moters kelių ir dalies kairiosios rankos, o likusioje nuotraukos dalyje vaizdą protarpiais uždengia nedidelės tamsios dėmės. 

KATARAKTA. Šiuo atveju visas matomas vaizdas toks pat kaip realiame vaizde, tik visiškai susiliejęs, dėl to smulkesnės detalės nėra įžiūrimos. 

TINKLAINĖS ATŻOKA. Apatinėje nuotraukos dalyje nesimato moters kūno dalies nuo kelių iki krūtinės ir rankų iki pečių. Taip pat nesimato medinio krėslo ir dalies oranžinės spalvos sėdmaišio. Likusioji nuotraukos dalis ryški. 

AMŽINĖ GELTONOSIOS DĖMĖS DEGENERACIJA. Nematome paties nuotraukos centro – viso moters veido, krūtinės ir dešinės rankos iki riešo, taip pat dalies knygų lentynos ir nedidelės Bernardinų sodo gėlynų dalies. 

PIGMENTINIS RETINITAS. Matomas tik pats nuotraukos centras, kuris yra ovalo formos – jame galima įžiūrėti moters kaklą, smakrą ir lūpas, dalį knygų lentynos ir Bernardinų sodo žalumos. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]

 

Spaudos, radio ir televizijos rėmimo fondas remia rubriką