Skaitmeninis asistentas

Andžėjus Ravanas, [email protected]

Išmanieji namai: kaip tai veikia?

Jūs tik įsivaizduokite. Gulite sau savaitgalį ant sofos ir žiūrite televizorių ar klausotės įdomios knygos. Namai jau baigia tvarkytis: telefonas rodo, kad liko 15 minučių iki grindų plovimo pabaigos, o rūbai ką tik baigė skalbtis. Keliais telefono ekrano paspaudimais liepiate jiems išsidžiovinti ir tuo pat metu namų asistentė informuoja, kad prie lauko dorų stovi jūsų draugas Tomas. Įsakote asistentei atidaryti duris, o kavos aparatui padaryti 2 puodelius kavos. Netrukus išgirstate, kaip spragteli durų užraktas ir įsijungia kavos aparatas. Atėjęs Tomas pasisveikina ir pasako, kad kambaryje labai karšta, todėl „liepiate“ asistentei sumažinti namų temperatūrą keliais laipsniais ir užtraukti langų roletus, kad saulė taip netviskintų. Išgeriate kavą ir nusprendžiate eiti pasivaikščioti. Paliekate namus džiaugdamiesi, kad pagaliau nereikia nešiotis jokių raktų, kuriuos nuolat kažkur nugrūdate, be to, prisimenate, kad indaplovėje liko daug nešvarių indų, todėl jau būdamas lauke telefonu liepiate juos išplauti. Manote, kad tai laki autoriaus fantazija? Prieš 20 metų atsakymas būtų „taip“, prieš dešimtmetį tokius namus galėjo sau leisti tik labai pasiturintys žmonės. Šiandien susikurti išmanųjį būstą gali daugelis. 

Nuo ko pradėti išmaniųjų namų įsirengimą ir kiek tai kainuoja? Visų pirma, reikėtų įsigyti bazinį išmaniųjų namų rinkinį, jo kaina maždaug 60–80 Eur. Pavyzdžiui, „Xiaomi“ bazinių jutiklių rinkinį sudaro: valdymo centras (tai pagrindinis įrenginys, valdantis visą išmaniojo būsto infrastruktūrą), du langų ir durų atidarymo sensoriai, 2 judesio davikliai ir belaidis jungiklis. Ką gausite, įsigiję šį rinkinį? Pirmiausia, visada žinosite, kai kas nors atidarys jūsų duris arba jei kažkas atidarys langą. Šie prietaisai tarnaus kaip apsaugos sistema. Tikriausiai dviejų langų ir durų atidarymo daviklių bus mažoka ir norint apsaugoti visus namus reiks jų įsigyti papildomai. Judesio daviklių dėka visuomet žinosite ar niekas nevaikšto namuose, o belaidį jungiklį galite panaudoti, pavyzdžiui, nuotoliniam šviesos įjungimui ir išjungimui. 

Tačiau pagrindinis išmaniųjų namų patogumas ne vien tame, kad tam tikrus veiksmus atlikti galima tiesiog telefonu, nesikeliant iš vietos, arba stebėti, kas darosi jūsų būste iš bet kurio pasaulio krašto. Pagrindinis patogumas, kad daugybę įvairiausių veiksmų galima automatizuoti. Jums net nereikės nieko daryti, tam tikrais poreikiais puikiai pasirūpins išmanioji aparatinė ir programinė įranga. Pavyzdžiui, jūs įsigijote bazinį išmaniųjų namų rinkinį ir jau turint kelis jutiklius galima pradėti kurti panaudojimo scenarijus. Vienas iš variantų – įsidėti judesio daviklį vonioje ir ten pat apšvietimui sumontuoti belaidį jungiklį, ir sukurti tokią programos seką, kad kai pirmasis daviklis užfiksuoja judesį patalpoje, jis duoda komandą belaidžiam jungikliui, o tas įjungia šviesą. Jeigu nustatytą laiko tarpą, pavyzdžiui, kad ir 30 sekundžių, judesys nėra fiksuojamas, vyksta atvirkštinis procesas – judesio sensorius duoda komandą jungikliui išjungti šviesą. Tai reiškia, kad jums niekada daugiau nereikės rūpintis šviesos įjungimu ir išjungimu vonios kambaryje. Galima tą patį padaryti ir su kitomis patalpomis. Kadangi dieną šviesos nereikia, todėl šiuo atveju pasirenkame laikotarpį, nuo kada veiksmų scenarijus bus vykdomas, pavyzdžiui, nuo 20 valandos vakaro iki 6 valandos ryto. 

Tolesnė išmaniųjų namų kūrimo eiga priklauso nuo jūsų finansinių galimybių ir fantazijos. Tarkim, nusipirksite išmaniąją spyną ir galite pamiršti vargą su raktais ir jų paieška, duris užrakins ir atrakins jūsų pirštų antspaudas arba telefonas. Be to, ilsėdamiesi šiltuosiuose kraštuose galėsite į savo būstą įleisti draugą ar giminaitį, jeigu atsiras toks poreikis. Tiesa, tokios spynos kaina dar šiek tiek „kandžiojasi“, ji yra apie 200–300 Eur. Kita vertus, tokia kaina atrodo didelė tik iš pirmo žvilgsnio: patikima šarvuotų durų spyna tikrai kainuoja ne ką mažiau ir nebūdama išmanioji. Vėlgi, galite kurti įvairius scenarijus, pavyzdžiui, turite išmanųjį užraktą ir siurblį robotą, galite suprogramuoti juos veikti taip, kad kai jūs išeinate ryte į darbą ar kur nors kitur, robotas pradėtų siurbti grindis. 

Visų galimų scenarijų ir įrenginių aprašyti tikrai neįmanoma, tačiau pabandysiu išvardyti, kokių išmaniųjų prietaisų šiuo metu galima rasti rinkoje: indaplovės, skalbimo mašinos, orkaitės, kavos aparatai, durų spynos, oro valytuvai, oro drėkintuvai, oro kondicionieriai, siurbliai robotai, svarstyklės, apsaugos kameros, išmaniosios garso kolonėlės, sporto treniruokliai, rozetės, jungikliai, įvairiausios lemputės, langų roletai, temperatūros davikliai, galų gale – klozetai ir šiukšliadėžės... Ir tai tikrai dar ne viskas, tikriausiai lengviau būtų atrasti įrenginį, kuris neturi išmaniosios alternatyvos. O dabar įsivaizduokite, kad visi šie prietaisai ne vien kokybiškai atlieka savo funkciją, tačiau ir susiję veikia vieni su kitais taip, kaip nurodote jūs. Argi tai nepatogu? 

Bet didžiausią naudą išmanieji namai teikia neįgaliesiems, taip pat ir neregiams: pagaliau galima visavertiškai naudotis visomis skalbimo mašinos, indaplovės ar orkaitės funkcijomis. Ir nebereikia atsiminti, kiek kartų sukti ratuką, norint pasirinkti vienokią ar kitokią programą ar ženklinti prietaisų, nebekyla rūpesčių dėl to, kad koks nors regintis asmuo svečiuodamasis pas jus pamiršo išjungti šviesą ir ji degė 3 dienas... Nebereikia pirkti brangių kalbančių svarstyklių už 150 Eur. Užtenka išmaniųjų už vos 30 Eur, kurios parodys ne vien svorį, bet ir kūno masės indeksą, procentalų riebalų kiekį, vandens lygį organizme ir dar suteiks rekomendacijas mitybai ir judėjimui. 

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad visa ši įranga sudėtingai montuojama, o norint sukurti veiksmų programą reikia būti mažų mažiausiai programuotoju, tačiau tai klaidingas įspūdis. Dauguma daviklių montuojasi labai paprastai, tiesiog klijuojant juos prie paviršiaus jums patogioje vietoje, be jokių varžtų ar sienų gręžimo, o programinė įranga sukurta taip, kad veiksmų scenarijų galėtų nusistatyti eilinis išmaniojo telefono naudotojas. Žinoma, norint įsigyti visus aukščiau išvardytus prietaisus pradžiai tikrai reikės nemažai pinigų, tačiau galima tai daryti palaipsniui, kai atsiranda poreikis keisti įrangą. Tarkim, sugedus skalbimo mašinai nepirkti paprastos, o įsigyti išmaniąją. Taip, ji kainuos brangiau, tačiau nežymiai. 

Išmanieji namai turi ir trūkumų – tai pakankamai didelis suvartojamos elektros energijos kiekis arba tai, kad ne visuomet įrenginiai gali susietai veikti tarpusavyje, nes gamintojas tiesiog nesuteikė galimybės dirbti su kitų gamintojų įranga. Kalbant apie neregių poreikius, ne visa programinė įranga gerai skaitoma ekrano skaitymo programų, tačiau prieš perkant prietaisą, jo aplikaciją galima atsisiųsti iš interneto ir patikrinti, ar ji prieinama neregiams. Trūkumų yra, tačiau jie visiškai nublanksta prieš akivaizdžius privalumus. O svarbiausia, kad gamintojai nuolat tobulina prietaisus ir kuria naujus. Tad nebijokime naujovių ir naudokimės šiuolaikinių technologijų teikiamomis galimybėmis. 

Pabaigai dalijamės A. Valentos užrašyta autentiška istorija, ką dėl išmanesnės namų apsaugos gali sutverti žinios ir žmogaus kūrybiškumas. 

Elektroninis šuo 

Kai prireikia kokio nors elektros prietaiso ar radijo imtuvo, dažniausiai nesukdami galvos einame į prekybos centrą ir ten jį įsigyjame. Visada atsiranda „keistuolių“, nenorinčių eiti į „Maximą“ ar „Senukus“, ir reikalingą prietaisą susikonstruojančių savo rankomis. Nebūtinai toks prietaisas esti geresnis už pirktinį, bet visada originalesnis, atsiradęs iš jį sukūrusio žmogaus kūrybingumo ir žinojimo. 

Radijo mėgėjas, trumpabangininkas, savarankiškai išmokęs programuoti Gintaras Gaurys sukonstravo... elektroninį šunį! Šuo akylai sergsti Gintaro sodybą ir neregį perspėja apie kiekvieną į ją atėjusįjį. Gintaras neneigia: e. šuo atsirado iš būtinybės, tuomet, kai jį kūrė, elektroninių namų apsaugos sistemų arba nebuvo, arba netiko jo poreikiams – reikėjo susikurti pačiam. „Gyvenu kaime vienas, – pasakoja Gintaras. – Norisi žinoti, kas ir kada vaikšto po tavo kiemą ar ateina į svečius.“ Gintaro e. šuns kūrimas prasidėjo nuo bevielio ant namo sienos kabančio lauko termometro ir kelių bevielių sensorių (daviklių). „Viskas paprasta, įsigyta „Maximoje“, – pasakoja „šuns“ šeimininkas. – Bevielio sensoriaus siunčiamam signalui pagauti naudojamas specialus, savo forma ir matmenimis į USB atmintuką panašus SDR („Software Defined Radio“) imtuvėlis. Kaip ir atmintukas, jis jungiamas į kompiuterį ir šiam perduoda radijo signalus. Kompiuteryje šiuos signalus apdoroja ir pagal poreikį į tekstą ar garsą išverčia programinis dekoderis.“ Šitaip Gintaras išmoko nuskaityti bevielio lauko termometro duomenis – lauko temperatūrą, oro drėgnumą. Visam tam reikalingos tam tikros radiotechnikos žinios, programavimo įgūdžiai, bet nuskaityti duomenis pasirodė įmanoma. Prasidėjo tikrasis e. šuns kūrimo etapas. 

Gintaras savo sodyboje – kieme, prie lauko durų – sumontavo daugiau bevielių sensorių, kiekvienam priskyrė tam tikrą atitinkamą išvestį balsu. Vienas judesio daviklis fiksuoja žmones, praeinančius pro kiemą, bet į jį neužeinančius, antras – užėjusius į kiemą, trečias – kai svečias jau brazdinasi apie duris... Tai ir yra e. šuo, kiekvieno praeivio neaplojantis, bet savo šeimininką saugantis akylai! „Bevieliai sensoriai gali būti įvairių rūšių ir susidėti jų galima tiek, kiek žmogui reikia, – pasakoja Gintaras. – Nors į kiekvieną rašomojo stalo stalčių.“ Pats Gintaras jų turi bene vienuolika, bet ne visi „įdarbinti“. Bevieliai davikliai e. šuns šeimininką gali perspėti ne tik apie sodybos teritorijoje esantį svetimą žmogų, bet ir apie dūmus ar trūkusį vandentiekį. 

G. Gaurys yra ne tik e. šuns savininkas, bet ir radiotechnikos, elektronikos žinovas. Diapazonai, radijo dažniai – jo arkliukas! Čia labai praverčia minėtas SDR imtuvas. Jį naudojant galima klausytis ne tik radijo stočių, bet ir vairuotojų, lakūnų ar net kariškių pokalbių. Žinoma, jeigu svetimi pokalbiai domina ir jeigu manote, kad kariškiai tokie kvaili, kad rimtus karinius reikalus aptarinėtų nešifruotais kanalais. Paklaustas, kiek jo e. šuo kainuotų, jeigu kas nors iš neregių ar silpnaregių tokį ar panašų sumanytų įsigyti, G. Gaurys tvirtino, kad iš savo sumanymo verslo nedarąs. Jeigu kas nors vis dėlto rimtai susidomėtų, reikėtų vertinti, kiek ir kokių sensorių žmogui reikia, kokios yra būsimo e. šuns savininko radiotechnikos, IT žinios. „Nuskaityti bevielį lauko termometrą nesunku, – sako G. Gaurys. – O toliau jau reikia skaičiuoti, žiūrėti, ko žmogui reikia.“ 

Nuotrauka: Šiuo metu rinkoje yra daug prieinamų namų apsaugos sistemų / www.pexels.com nuotr. 

Durų daviklio nuotrauka. Ant medinių durų krašto pritvirtintas šviesus, maždaug dvidešimties centimetrų aukščio ir penkių centimetrų pločio, pailgo apskritimo formos durų atidarymo sensorius. Tarp pravertų durų ir jų rėmo yra nedidelis tarpas, kuriame pavaizduotos sensoriaus skleidžiamos bangos, sąveikaujančios su kitu sensoriumi, pritaisytu ant durų rėmo. Nuotraukos kairėje pusėje, netoli sensoriaus, vaizduojamas delne laikomas išmanusis telefonas su įjungta programėle, valdančia šią durų automatizaciją. Prie telefono taip pat vaizduojamos bangos, skleidžiamos sensoriui. Nuotraukos antrame plane, pro pravertų durų tarpą, galima blankiai įžiūrėti dalį šviesaus kambario, kurio viduryje – sofa, stalas ir ant sienos kabantis paveikslas.