Ir kūnui, ir sielai

Dovilė Zuozaitė-Veteikienė, [email protected]

Unikalios uoslės galimybės

Daugelis atpažįstame pjautos žolės kvapą, drėgnos žemės po lietaus, jūros. Bet ar žinote, kaip kvepia vėjas, žiema, sniegas ar net baimė, išgąstis? Ne tik šie, bet ir visi kiti mus supantys reiškiniai, procesai, daiktai turi savo kvapus, tačiau kai kuriuos užuosti žmogui itin sudėtinga, o kitų mes dažnai nepajuntame dėl to, kad nesame įpratę vien per uoslę tyrinėti pasaulį. 

Manoma, kad žmogus gali užuosti daugiau kaip milijoną skirtingų kvapų. Tai mums padeda pažinti supančią aplinką, apsaugoti save nuo pavojų. Pagal kvapą kūdikis atpažįsta motiną, pagal jį mes renkamės antrąją pusę, tik to mūsų protas nesuvokia, nes tai pasąmoniniai dalykai. O neregiams ir silpnaregiams uoslė itin gelbsti kompensuojant regos trūkumą. Tad kaip mus šis pojūtis veikia, kodėl jis toks svarbus kiekvienam, mintimis dalijasi parfumerė, kvapų edukatorė Laimė Kiškūnė. 

- Kuo ypatingas šis pojūtis? 

- Uoslė yra labai svarbus pažinimo kanalas, kuris suteikia stiprių sąsajų, sujungia įvykius bei reiškinius kad ir labai kasdieniuose dalykuose. Tarkim, maisto kvapas mus visada veiks labiau nei jo vaizdas ir netgi skonis, arba šiukšlių sąvartyno mes galime net nematyti, bet jį užuosime per atstumą. Kvapai mus veikia net ir tada, kai jų šaltinio nematome. 

- Kokiu būdu veikia uoslė? 

- Kai mes įkvepiame, oras, patekęs į šnerves, neša su savimi kvapo molekules. Jas nosies gilumoje sugauna maži plaukeliai, vadinami cilia, kurie kyšo iš gleivinės uoslinio epitelio. Plaukeliai molekulę nuneša iki olfaktorinių ląstelių, šios yra išsidėsčiusios miniatiūriniame plotelyje nosies ertmės viršuje. Olfaktorinės ląstelės yra pilnos nervų galūnėlių, į jas patekusios kvapo molekulės sukelia impulsą, kuris nukeliauja į smegenų uoslės analizatorius. Pirmiausia pasiekiama instinktyvioji zona, kuri lemia mūsų pasąmoninį suvokimą "patinka", "nepatinka", kitaip tariant, arba mėgaujamės kvapu, arba traukiamės nuo jo. O toliau impulsas patenka į įvairius smegenų centrus ir sukelia jau gilesnes reakcijas - kūrybines, koncentracijos, atsipalaidavimo, pasitenkinimo, noro veikti. 

- Nuo ko priklauso, kad kvapus kiekvienas priimame skirtingai? 

- Nuo mūsų genų, atminties, patirties, auklėjimo, augimo sąlygų. Yra įdomių tyrimų apie mūsų vaikystės nostalgijos kvapus, kurie skiriasi net keičiantis kartoms. Vienai kartai buvo aktualu pušų, jūros kvapas, nes tėvai su vaikais retai prie jos važiuodavo. Tiems, kas augo kaime, brangus šieno, dirvos kvapas. Jei vaikystė prabėgo senamiestyje, kur pastatų arkose, vidiniuose kiemuose buvo galima užuosti ir kačių šlapimo kvapą, net ir jis po kiek laiko sukels nostalgiškus prisiminimus. Šiuolaikiniams vaikams artimas flomasterių, mamos nagų lako kvapas, kvepalai. Bet jei vaikas buvo auginamas sterilioje aplinkoje, kurį prižiūrėjo trys auklės ir toliau žaidimų aikštelės nebuvo leidžiamas, ar lakstė tik po išpuoselėtą pievelę, jo kvapų prisiminimai dažniausiai yra skurdesni. 

- Vadinasi, uoslės procesuose labai svarbi atmintis? 

- Kvapai stipriai susiję su smegenų atminties centrais, kuriuose jie užsifiksuoja, o po kurio laiko vėl patirti pažadina prisiminimus ir emocijas. Taip mes galime keliauti laike ir erdvėje. Kvapas padeda grįžti prie kadaise patirto įvykio net su visomis detalėmis, vizualiniais, garsiniais dalykais, taip atgaminame paros metą, šaltį, karštį, garsus, dangaus spalvą, skonį ir kt. Taip pat kvapai gali priminti ir mylimą, artimą žmogų, kurio netekome, tarkim, jo kvepalai, kiti įvairūs naudoti kvepiantys daiktai brangaus žmogaus atminimą gali išsaugoti labai ilgai, net visą gyvenimą. 

Tačiau praeityje patirti kvapai mums kartais sugrąžina ir ne itin malonius prisiminimus. Tai neigiami, slogūs kvapai, jie ypač vaikystėje palieką ryškų įspaudą smegenyse ir išlieka ilgiau nei malonūs. Todėl pasaulyje bandoma taikyti tokią kvapų terapiją, kurioje yra naudojamas nemalonių kvapų prisiminimų ir asociacijų mechanizmas. Jis pasitelkiamas gydyti psichologinėms traumoms, padeda "ištraukti" ir panaikinti sunkius, traumuojančius prisiminimus. Tačiau šie procesai kol kas yra dar pradiniame lygmenyje ir reikalauja ilgų bei nuodugnių tyrimų. 

Uoslę pasitelkiame tikrindami maisto produkto tinkamumą, aplinkos saugumą. Net termosą patariama rinktis pagal uoslę, nes jei juntamas nemalonus kvapas, vadinasi, daiktas netinkamas dėl nesaugių cheminių medžiagų. Tačiau dar didesnę apsauginę funkciją uoslė atlieka nematantiems žmonėms. 

- Kaip šį pojūtį pasitelkti kuo efektyviau? 

- Gebėjimas išnaudoti uoslės galimybes yra susijęs ne tik su prigimtiniais, fiziologiniais dalykais, bet ir su įgyta patirtimi. Žmogus gali turėti ir jautresnę uoslę, bet jei jos nelavins, nekaups kvapų bibliotekos smegenyse, uoslė nebus didelė pagalbininkė. O neregiams šis pojūtis yra dar svarbesnis instrumentas. Tik sunku pasakyti, kiek uosle galima kompensuoti regėjimą. Tyrimais kol kas nustatyta tai, kad neregių uoslė nėra kuo nors pranašesnė už reginčiųjų, tad norint ja efektyviau naudotis, reikia lavinti, juolab kad tai nieko nekainuoja. Užtenka kuo dažniau sąmoningai uostyti, kiekvieną smulkmeną užfiksuoti, sureaguoti. Svarbu kaupti ir žodyną, "kvapažodžius", padėsiančius apibūdinti bei identifikuoti kvapus. Tuomet atsivers nuostabių patirčių. Patyrinėkite, kaip kvepia snieguota ar saulėta žiemos diena, koks jos kvapas bus spaudžiant dideliam speigui. 

Žmonės apskritai per mažai įgalina savo uoslę, daugiau yra įpratę kliautis kitais pojūčiais. Tačiau uoslės galimybės beribės ir tereikia šviestis, plėsti žinias, nes turime didelį informacijos prieinamumą virtualioje erdvėje, nemažai yra ir knygų. O mes su savo kolegomis esame net įkūrę "Kvapų radiją" - edukacines laidas, kuriomis padedame žmonėms nepasiklysti kvapų jūroje. Jos yra transliuojamos "Youtube" platformoje. 

Vis dažniau kvapai pasitelkiami komercijoje, kur naudojama sintetinė kavos, kepinių, torto, kitų produktų imitacija. Yra net sukurtas pjautos žolės, naujų automobilių, odos kvapas. Jie apgaulingai skatina žmones labiau pirkti. 

- Kaip neužkibti ant tokio kabliuko? 

- Išeitis tik viena - lavinti uoslę, kad ji padėtų atskirti sintetinius kvapus nuo natūralių. Jei aš įeinu į kavinę ir pajuntu sintetinį šokolado, cinamono kvapą, neužsibūnu ir ten daugiau negrįžtu, nes man iškart kyla klausimas, gal kas nors tuo kvapu maskuojama. Arba, jei avalynės parduotuvėje jaučiu siaubingą muskuso kvapą vietoj tikros odos, natūralaus batų kvapo, net nesirenku batų ir einu, kur tų kvapų nėra. Vokietijoje yra net specialūs užrašai, nurodantys, kad parduotuvėje nėra sintetinių kvapų ir kad joje nėra pageidaujami prisikvėpinę žmonės. Tai yra naudojama biuruose, mokyklose, kai kur viešajame transporte. Visi žinome tą jausmą, kai tenka sutikti stipriai prisikvėpinusį žmogų. Tai yra nekultūringas, nepagarbus elgesys kitų atžvilgiu. Mes juk nuogi neiname į viešumą, kad nešokiruotume. O prisikvėpinus galvojama, kad galima eiti ir kvapu okupuoti visą erdvę, kuo didesnę, tuo geriau. 

- Kvapai, tiksliau eteriniai aliejai, pasitelkiami žmogaus sveikatai stiprinti. Kai kurie iš jų naudojami atminčiai gerinti, slogioms mintims, nerimui mažinti. Kokie tai galėtų būti kvapai? 

- Kad aromatiniai augalai veikia mąstymo procesus, jau žinota prieš tūkstančius metų, o šiandien visa tai patvirtina ir mokslinės studijos. Eteriniai aliejai yra sudėtingos daugiakomponentės kompozicijos su daugybe molekulių. Tiek kvapų sukelti signalai, tiek pačios molekulės, patekusios į smegenis, daro poveikį. Eterinių aliejų komponentai geba sąveikauti su įvairiais smegenų receptoriais, net su gliutamato, nikotino, histamino ir kitais, skatina gamybą tam tikrų fermentų, hormonų serotonino ir dopamino, kurie sukelia pasitenkinimo jausmą. Eteriniai aliejai gerina ir pažintines reakcijas, veikia vegetatyvinę nervų sistemą, kuri atsakinga už įvairias mūsų kūno funkcijas - kraujospūdį, raumenų, hormonų veiklą. Todėl svarbu žinoti, koks aliejus kokį poveikį daro organizmui. 

Protinei veiklai tinka tie aliejai, kurie mažina nerimą, baimę ir pagerina koncentraciją. Tai citrinų aliejus, kuris stiprina atmintį, gerina nuotaiką, netonizuoja, nekelia spaudimo, yra universalus, saugus ir mažiems vaikams, vyresniems, jautriems žmonėms. Pagarinus šį aliejų, turėsime ir antibakterinį poveikį, ir išliksime ilgiau žvalūs. Taip pat jį galima maišyti su mairūnų aliejumi, nes jie kartu sudarys sinergiją. 

Jei žmogus apatiškas, žemas spaudimas, svaigsta galva, tinka rozmarinų eterinis aliejus. Jis taip pat gerina atmintį, tačiau netinka turintiems aukštą kraujospūdį. Atminčiai gerinti tinka ir pluoštinių bosvelijų eterinis aliejus, kuris skatina mentalinę veiklą, gerina suvokimą, koncentraciją. 

Su proto šviesa yra susiję lauro lapai - prisiminkime Apoloną su laurų vainiku ant galvos. Tai jau žinojo antikos žmonės, o šiandien mes galime pasinaudoti laurų eteriniu aliejumi. Taip pat atminčiai aktyvinti tinka bazilikų, pipirmėčių aliejus, jie gerina kraujotaką, kartu ir žvalina, bet nelabai tinka vaikams iki 7 metų. Ryte žvaliems padeda jaustis čiobrelių, pušų aliejai, taip pat arbatmedis, kuris turi ir antibakterinių savybių, ir gerina trumpalaikę atmintį. Kardamonų eterinis aliejus pagerina žinių įsiminimo mechanizmą, kalendrų sėklų aliejus tonizuoja, kelia norą mokytis, skatina kūrybingumą, vaistinių šalavijų aliejus gerina ilgalaikę atmintį, tai gali būti ir vaistažolių arbata, ir smilkalai - pačių pasidarytos šluotelės. O susijaudinimą, nerimą mažina levandų, bergamočių ir melisų aliejus, tik jo užtenka 1 procento ir geriau naudoti su kitais aliejais, levandų, bergamočių. 

- Kokį kvapą jūs galėtumėte išskirti kaip brangų sau? 

- Tai iš vaikystės atėjęs ir iki šiol mane lydintis knygos kvapas. Todėl bibliotekoje ar antikvariate knygą renkuosi pagal kvapą, taip yra nuo pat vaikystės. Prieinu prie lentynos ir uostau. Labiausiai kvepiančios knygos būna geriausios dėl to, kad jos daug kartų skaitytos, liestos. Ypatingas kvapas būna senos knygos, su apskurusiais lapais. Taip ir atsirado geros knygos kvapas, kuris panašus į vanilę, migdolus, marcipanus. Tai yra mano patirtis, visi mes ją turime skirtingą. Tad kvapų pasaulis - beribis, o kiekvienas įkvėpimas unikalus, kurio neįmanoma pakartoti. 

Nuotrauka: Parfumerė L. Kiškūnė primena, kad norint išnaudoti uoslės galimybes, reikia ją lavinti / L. Juškės nuotr. 

Parfumerės Laimės Kiškūnės nuotrauka. Vidutinio amžiaus moteris iš priekio matoma nuo liemens iki viršugalvio, sėdinti prie stalo. Ji šiek tiek palinkusi virš jo, tačiau žvilgsnis nukreiptas tiesiai į skaitytoją. Moters plaukai tamsūs, kiek pražilę, vidutinio ilgio, lengvai banguoti. Antakiai pakelti, akys tamsios ir gilios, o lūpose moteris laiko nedidelį baltos gėlės žiedą su žaliuojančiais lapeliais. Laimė vilki tamsų švarką ilgomis rankovėmis, po kuriuo apsirengusi baltus marškinius, o ant krūtinės pasikabinusi sidabro spalvos pakabuką ilga grandinėle. Abi rankas moteris padėjusi ant stalo. Dešine ranka ji ruošiasi rašikliu rašyti į didelę atverstą knygą, gulinčią ant stalo, o kaire ranka prispaudusi knygos apačią, taip pat joje laiko rašiklio kamštelį. Laimė nuotraukoje atrodo svajingai ir spinduliuoja moteriškumu.