Sveikatos kodas

Tomas Slomskis, alergologas ir klinikinis imunologas

Skiepytis ar nesiskiepyti?

Turbūt tai dažniausiai šių dienų kontekste užduodamas klausimas bet kuriam gydytojui. Alergologai ir klinikiniai imunologai tokių klausimų sulaukia itin daug ir dažnai. Vis dažniau pasigirsta kalbų apie tai, kad turime stiprinti mūsų natūralų imunitetą, ir apie tai jau rašiau pernai "Mūsų žodžio" 9-ame numeryje. Deja, bet net žmonės, iki šiol buvę sveiki, susirgę "Covid-19" atsiduria ligoninėse, reanimacijose ir miršta. Akivaizdu, kad vien citrinos ir medaus visam pasauliui susidūrus su nauju priešu nepakaks. Virusą veikiančių vaistų vis dar nėra. Tačiau medicinos mokslas jau turi ką pasiūlyti. Laikas pakalbėti apie vakcinas. 

Kas tie "antivakseriai"? 

Pasauliui, kuris buvo uždarytas ir laikinai sustojo, kovoje su nauju virusu sužibo nauja viltis. Vilties vardas - vakcina. Mokslas, intensyviai dirbęs, pagaliau gali pateikti naują ginklą kovoje su virusu. Nepaisant mokslo pažangos, pasaulio vyriausybių metamų didelių finansų pasigirsta įvairių nuomonių ir mitų apie vakcinas. Tai nėra nauja, ir apie "antivakserių" judėjimą buvo kalbama ir prieš "Covid-19" pandemiją. "Antivakserius" galima apibūdinti kaip judėjimą, kuris, remdamasis menkai patvirtinta informacija, kelia baimę ir ligų protrūkius mūsų visuomenėje. Skiepų baimė žmonėms yra tokia pat sena, kaip ir patys skiepai. Kiekviena naujai atsiradusi vakcina sukelia pasipriešinimo bangą, kuri atslūgsta ir nurimsta, kai vėl atsiranda nauja vakcina. 

Literatūroje teigiama, kad šiuolaikinių kovotojų prieš skiepus karta atsirado kartu su MMR vakcinos, skirtos apsisaugoti nuo tymų, epideminio parotito, raudonukės sukūrimu. 1998 m. britų gydytojas ir mokslininkas Endriu Veikfildas (Andrew Wakefield) rekomendavo atlikti nuodugnesnius tyrimus dėl galimų šios vakcinos šalutinių poveikių, kurie buvo įvardijami kaip žarnyno ligos ar autizmas. 

Vėliau nepriklausomi ekspertai įrodė, kad E. Veikfildui viena teisinė firma sumokėjo, reikalaudama atrasti bet kokią priežastį, galinčią sukompromituoti tą vakciną. Teisminiams procesams ir moksliniam žurnalui "The Lancet" pašalinus publikuotą straipsnį, Pandoros skrynia jau buvo atidaryta. Žiniasklaida, siekdama geresnio skaitomumo, pasinaudojo šia tema ir paskleidė po pasaulį skiepų baimės šmėklą, kuri vis dar klajoja, iki šiol atrasdama nemažai pasekėjų. Nieko keisto, kad Lietuvoje pradėjus kalbėti apie skiepų proceso pradžią, dar net neturint vakcinos šie žmonės sujudo, paskleisdami daug netikros informacijos. 

Nuo šių metų pabaigos į Lietuvą atkeliavo ilgai lauktos naujos vakcinos, kuriomis jau pradėta skiepyti priklausančius rizikos grupėms. Vėliau skiepijamų grupių sąrašas bus pildomas, kol apims plačiąją visuomenę. Kiekvienas žmogus turi teisę pasirinkti gydymo metodą, gydytoją ir įstaigą, taip pat, kaip jis rūpinsis savo sveikata. Jokia vakcina Lietuvoje nėra privaloma ir niekas negali, bent šiuo metu, skiepyti žmonių per prievartą. 

Pakalbėkime apie dažniausius klausimus, kurie kyla pacientams dėl skiepijimosi vakcinomis nuo "Covid-19". Prasidėjus skiepijimo procesui jų pacientams iškyla nemažai, kai kurių atsakymų žmonės ieško internete, kiti konsultuojasi su kaimynais ir pažįstamais. Aš, būdamas praktikuojančiu gydytoju, rekomenduočiau visus neaiškumus ir keliančius nerimą klausimus pirmiausia aptarti su savo šeimos gydytoju, kuris, jeigu bus reikalas, nukreips jus specialisto, tokio kaip alergologas ir klinikinis imunologas, konsultacijai. Rekomenduočiau labai atsargiai vertinti bet kokią informaciją internete. Jeigu ja kliaujatės, atidžiai įvertinkite informacijos šaltinį. Pastaruoju metu visame pasaulyje didėja dezinformacijos srautas, kuris apibūdinamas kaip tyčia viešai paskleista klaidinga informacija. Manau, esate skaitę apie tai, kaip po vakcinavimo masiškai mirė žmonės. Tokia informacija dažniausiai skelbiama mažai žinomuose portaluose, kuriais žmonės raginami dalytis socialiniuose tinkluose. Tačiau aš raginu ir skatinu visus pacientus informacijos ieškoti patikimuose šaltiniuose ir kliautis mokslo įrodytais faktais. 

Aptarsiu dažniausiai pacientų užduodamus klausimus ir atsakymus į juos. 

Kodėl Jūs turite pasiskiepyti "Covid-19" vakcina? 

Šio skiepo, kaip ir kitų skiepų, tikslas - apsaugoti jus nuo susirgimo šia sunkia liga. Nemaža dalis pacientų galvoja, kad šios ligos nereikia bijoti, nes dauguma ja perserga lengvai tarsi gripu. Kadangi dauguma nesiskiepija nuo gripo, šia vakcina taip pat skiepytis neketina. Noriu įspėti, kad dėl to, jog virusas yra naujas, mokslas vis dar negali išskirti žmonių grupių, kurie persirgs lengvai, o kurie atsidurs reanimacijoje. Tai vis dar primena dalyvavimą loterijoje, tik šiuo atveju lošiame dėl savo gyvybės ir artimųjų netekties skausmo. Nereikia pamiršti, kad dėl gripo komplikacijų kasmet miršta didelis kiekis žmonių, jau įrodyta, kad mirštamumas nuo "Covid-19" yra didesnis. Vakcina ne visuomet mus apsaugos nuo susirgimo, galime susirgti lengva ligos forma, kuri neturės mirtinų komplikacijų, nereiks gulėti ligoninėje ir būti prijungtam prie kvėpavimo aparato. Žinoma, imunitetą šiai ligai galima įgyti ir ja persirgus, bet parasčiau ir saugiau tą padaryti pasiskiepijus. Skiepai, kaip priemonė nesusirgti mirtinomis ligomis, naudojami jau daugelį metų. Tai saugus ir patikimas būdas. 

Ar saugu skiepytis "Covid-19" vakcina? Tai nauja vakcina, sukurta labai greitai. Ar galiu ja pasitikėti? 

Klaidinga manyti, kad bet kokie sukurti vaistai ir skiepai gali būti naudojami žmonėms gydyti ir vakcinuoti. Visi žmonėms gydyti naudojami medikamentai turi atitikti labai griežtus reikalavimus, nedaromos jokios išimtys dėl medikamentų saugumo. Tokiu atveju susvyruotų pasitikėjimas ir tai pakenktų daugelio žmonių sveikatai ir medicinos, kaip mokslo, reputacijai. Nors "Covid-19" vakcina ir atrodo nauja, ją jau išbandė apie 30 tūkstančių savanorių visame pasaulyje. Šiuo metu vakcinos gamintojų jau turime tris, ir jų skaičiai vis didės. 

Vaisto bandymai su žmonėmis vadinami klinikiniais tyrimais. Nebuvo praleistos jokios reikalingos procedūros. Kadangi į šios vakcinos kūrimo darbus investavo ir valstybės, tai leido privačioms kompanijoms kai kurias procedūras atlikti itin greitai, nes dažnai sudėtingiausia dalis vaistų klinikiniuose tyrimuose yra gauti finansavimą. Šiuo atveju gaunant valstybių paramą procesas vyko itin sparčiai. Visus dokumentus gamintojai dar turi pateikti ir Europos vaistų agentūrai, kurioje dirbantys specialistai dar kartą peržiūri, kokie tyrimai atlikti, kokie metodai taikyti ir ar viskas atlikta teisingai. Tik tuomet leidžiama vaistą naudoti ir juo prekiauti. Žinoma, kai kurie tyrimai vis dar vykdomi ir tolimesnis vaisto stebėjimas tęsiamas. Bet tęsti klinikinius tyrimus naudojant vaistą, labai įprasta praktika. Tokie pat tyrimai vyksta ir, pavyzdžiui, su vaistais, skirtais padidėjusiam kraujospūdžiui gydyti. Pats vakcinos tipas ir veikimo technologija yra nauja, dabar kalbama, kad tai padės mokslininkams suvaldyti ir kitas ligas. 

Šiuo metu dar nėra visiškai aišku, kiek truks vakcinos suformuota apsauga. Kol kas mokslininkai sutaria, kad pasiskiepiję apie pusę metų galime jaustis saugūs. 

Ar vakcina gali sukelti šalutinį poveikį? 

Vakcinos, kaip ir kiti vaistiniai preparatai, gali sukelti šalutinį poveikį. Gydytojai mėgsta juokauti, kad jeigu vaistas neturi šalutinių reiškinių, jis turbūt visai neveikia. Kalbant rimtai, jeigu atidžiai perskaitysite savo naudojamų vaistų informacinį lapelį, labai nustebsite, kiek daug šalutinių reiškinių jis gali sukelti. Tiesa, šalutiniai reiškiniai pasitaiko ne visiems, juos patiria tik nedaug žmonių, bet gamintojams privalu jus apie tai informuoti. Jeigu vaistas sukelia daug šalutinių reiškinių ir jie pavojingi sveikatai, tokiu vaistu prekiauti neleidžiama. Su vakcina viskas taip pat. Vakcina retais atvejais gali sukelti šalutinių reiškinių, kurie dažniausiai yra silpni ir greitai praeina. Dažniausios pasireiškiančios šalutinės reakcijos būna skausmas, patinimas injekcijos vietoje, galimas nuovargis, šaltkrėtis, trumpas temperatūros pakilimas. Sutikite, tai yra niekas, palyginti su tuo, kokie nemalonumai gali laukti gulint reanimacinėje palatoje, kai pats negali nei įkvėpti, nei iškvėpti ir tavo gyvybę palaiko aparatas. 

Jeigu turite gretutinių ligų, svarbu tinkamai pasiruošti vakcinacijai, žinoti savo ligas, vartojamus vaistus. Skiepijant žmogus turėtų gerai jaustis, nekarščiuoti, neturėti lėtinių ligų paūmėjimo. Visi šie reikalavimai taikomi ir kitoms vakcinoms. Atlikti tyrimai parodė, jog net žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip astma, cukrinis diabetas, gali skiepytis saugiai. Dėl savo baimių ar nerimo galite pasikalbėti su šeimos gydytoju. 

Bijantiems, kad pasiskiepijus galima susirgti "Covid-19" liga, taip pat galiu nuraminti - joje nėra viruso. Ši vakcina sukurta imuninės sistemos paruošimui arba specifinių medžiagų ir ląstelių, vadinamojo specifinio imuninio atsako į koronavirusą sudarymui, ir veikia taip, kad imuninė sistema jau būna pasiruošusi sunaikinti ligos sukėlėją. 

Šiuo metu vis dar trūksta mokslinių duomenų, ar paskiepytas žmogus gali toliau platinti virusą. Kol nebus paskiepyta didelė populiacijos dalis, bus reikalaujama ir toliau dėvėti kaukes ir apsaugos priemones. Nors ir labai nedaug, tačiau yra žmonių, kurie dėl tam tikrų medicininių priežasčių negalės skiepytis. Svarbu suprasti, kad tokių žmonių yra labai mažai. Tokie žmonės gali išlikti nesusirgę tik mūsų dėka. Tai vadinama kolektyviniu imunitetu. Jis apibrėžiamas kaip didelė visuomenės dalis, kuri yra atspari virusui - persirgusi arba pasiskiepijusi. Dažnai tam naudojamas ir "bandos imuniteto" apibrėžimas. 

Kelios farmacinės kompanijos jau pareiškė, kad vakcinos galimai apsaugos nuo sunkių komplikacijų užsikrėtus nauja viruso atmaina. Tačiau virusas naujas, dar trūksta šiek tiek laiko išsamesniems tyrimams atlikti ir jie vis dar vykdomi. 

Pabaigai 

Gyvename labai įdomiu laikotarpiu. Kai atrodė, kad žmogus gali užkariauti kosmosą, pavergti gamtą ir nieko nėra neįmanoma, staiga į mūsų gyvenimą atėjo virusas. Nors jis yra nematomas, tačiau sugebėjo visus priversti sustoti. Mokslininkams teko daug ir sunkiai dirbti, kad sukurtų ginklą šiam nematomam priešui nugalėti. Apie tai, kas vyksta pasaulyje, mes kasdien sužinome per įvairias žiniasklaidos priemones. Ne visuomet gauname teisingą informaciją, todėl svarbu kritiškai atsirinkti, ar ja galima tikėti. Istorija rodo, kad vakcinacija jau 200 metų naudojama infekcinių ligų valdymui, todėl galime būti ramūs, kad tokios ligos, kaip raupai ar poliomielitas nesudrums mūsų gyvenimo kaip šis naujas virusas. Tuo tikėjome ir pasitikėjome iki šiol. Skiepai - tai mokslas. Mokslas - tai pažanga. Žmonės, neigiantys mokslą, tarsi bando grįžti atgal. Ar tikrai norime grįžti į urvus, kuriuose ir prasidėjo pirmykščio žmogaus istorija? Aš manau, kad pagrindinis žmonijos tikslas yra judėti pirmyn ir siekti pažangos. 

Skiepytis ar nesiskiepyti? Ar Jums vis dar kyla klausimas?.. 

Nuotrauka: Rūpindamiesi sveikata pasikliaukime mokslu, o ne anoniminėmis nuomonėmis / www.unsplash.com nuotr. 

Akimirka iš vakcinacijos. Plonu švirkštu į dešinį vyro petį leidžiama vakcina. Seselė, mūvinti plonas vienkartines pirštines, kairiąja ranka tvirtai suspaudusi laiko vyro petį, o dešine ranka leidžia vakciną. Vyras vilki tamsią palaidinę trumpomis rankovėmis, kurios dešinė rankovė atraitota, kad būtų lengviau pasiekti skiepui reikalingą vietą. Nuotraukoje taip pat matoma nedidelė dalis seselės dėvimo skaidraus apsauginio skydo.