Pro plyšinę lempą

Monika Vieversytė, LSMUL Kauno klinikų gydytoja oftalmologė, [email protected]

„Nedraugiškos“ akys

Tikriausiai daugelis esame girdėję įvairių prietarų, mitų ir posakių, susijusių su „nuklydusiomis“ akimis. Pradedant prosenelių pasakojimais apie įvairius prakeiksmus, kad už blogus darbus akys nukrypdavo visam laikui viena nuo kitos, ar gąsdinant tėvams, kad specialiai žvairuojant akys visada ir liks žvairos. Visos šios istorijos gali būti labai įdomios, tačiau neteisingos. Taigi straipsnyje – kas yra tas kalbomis apipintas žvairumas ir kodėl akys tampa „nedraugiškos“? 

Žvairumas (lot. „strabismus“) – tai regėjimo sutrikimas, kai viena arba abi akys nukrypsta nuo regos centro ir žvelgia skirtinga kryptimi. Dėl žvairumo kenčia apie 2–4 proc. vaikų ir 7 proc. suaugusiųjų. Ši patologija ne tik estetinė bėda, trukdanti kokybiškai gyventi, bet ir galinti sukelti rimtą akių ligą – ambliopiją. 

Žvairumo klasifikacija 

Žvairumas klasifikuojamas įvairiai: atsižvelgiant į jo atsiradimo laiką (įgimtas arba įgytas), jo pasireiškimo dažnumą (periodinis arba pastovus), pagal vyraujančią patologiją (pirminis arba antrinis, kai akis žvairuoti pradeda dėl sudrumstėjusio lęšiuko, ragenos drumsčių ar stiklakūnio ir kitos akies dugno patologijos). Taip pat žvairumas gali būti vienpusis, kai nuolat žvairuoja tik viena akis ir jos rega dažniausiai yra susilpnėjusi, ar pakaitinis, kai žvairuoja tai viena, tai kita akis, todėl jų rega dažnai yra normali. Rega silpsta todėl, kad siekiant išvengti dvejinimosi (viena akis mato tiesų vaizdą, o kita iš šono), yra slopinamas žvairuojančios akies vaizdas. Toks regos susilpnėjimas vadinamas ambliopija. 

Ambliopija arba kitaip „akis tinginė“ diagnozuojama, kai akis atrodo išoriškai sveika, bet jos negalima iškoreguoti iki maksimaliai gero regėjimo. Ambliopiją gydome dengdami geresniąją akį tam, kad žvairoji ambliopiška akis „dirbtų“. Svarbu, kad tėvai klausytų gydytojo rekomendacijų ir kruopščiai dengtų sveikąją akį, taip suteikdami šansą žvairajai pasitaisyti, nes ambliopiją savo pastangomis galima išgydyti tik iki 9–12 metų amžiaus. Yra įrodyta, kad kuo anksčiau ambliopija pradedama gydyti, tuo gaunamas geresnis regėjimo rezultatas. 

Jeigu žmogus turi nekoreguotą refrakcijos ydą (pvz., esant didelei toliaregystei), toks žvairumas vadinamas akomodaciniu. Taisyklingai iškoregavus ir paskyrus optimalią korekciją žvairumo kampas arba sumažėja, arba visai išnyksta. Taip pat žvairumas klasifikuojamas ir pagal akies nukrypimą: kai žvairoji akis nukrypusi į nosies pusę – tai vidinis žvairumas, diagnozuojamas apie 90 proc. atvejų. Kai žvairoji akis nukrypusi link smilkinio, į išorę, žvairumas vadinamas išoriniu. Šis pasitaiko kur kas rečiau – apie 10 proc. žmonių ir neretai trumparegiams. Akis gali nukrypti ir į viršų, vertikalia kryptimi arba žemyn. Minimas ir mišrus žvairumas, kai akis nukrypusi vertikalia ir horizontalia kryptimi. 

Svarbu paminėti ir paralyžinį žvairumą, kurį sukelia akį judinančių raumenų arba juos inervuojančių nervų pažeidimas. Jam būdingi riboti akies judesiai pakenktojo raumens link, o atsiradimą skatina traumos, rimti smegenų dangalų uždegimai. Galiausiai, egzistuoja ir paslėptasis žvairumas, kuris diagnozuojamas tada, kai išoriškai akių judesių pakitimų nepastebima, o gydytojas žvairumą nustato tik specialiai tirdamas. 

Diagnozė ir gydymas 

Viena vertus, atrodo nesunku atpažinti žvairumą, tačiau jis gali pasireikšti ir kitokiais simptomais: galvos svaigimu, vaizdo dvejinimusi, išsiplėtusiais vyzdžiais, vokų nusileidimu, suprastėjusia rega, galvos sukimu į tam tikrą pusę ar ribotais akies judesiais. Norint nustatyti žvairumą, nepakanka vien akių gydytojo – į komandą svarbu įtraukti ir tėvus, pediatrus, šeimos gydytojus. Žvairumas turėtų būti diagnozuotas kuo anksčiau, dar kūdikystėje, prieš pradedant mokslus mokykloje. Svarbu atkreipti dėmesį ir į šeimos anamnezę – ar šeimoje yra buvę žvairumo atvejų. Akių ligų kabinete tiriamas regos aštrumas, abiakis matymas, judesiai, nustatomas žvairumo kampas, apžiūrimos optinės terpės ir akių dugnas. Slaptasis arba protarpinis žvairumas nustatomas dangstant akis – taip išprovokuojamas netaisyklingas akies judesys. 

Dažnai tėvai ką tik gimusiam kūdikiui neteisingai „diagnozuoja“ žvairumą, nes vizualiai akytės atrodo nukrypusios viena nuo kitos. Maži vaikai dažnai turi plačią plokščią nosį ir odos raukšlę ties vidiniu voku, už kurios akis pasislepia žvelgiant į šoną, todėl akys gali atrodyti susikryžiavusios. Tai pseudožvairumas, kuris išnyksta vaikui augant. Jį galima labai paprastai patikrinti: patempti odą, esančią ant nosies pagrindo, ir stebėti, ar akys tuomet atrodo nukrypusios. Tikrasis žvairumas neišnyksta augant. Vaikams žvairumas pradedamas gydyti iš karto jį nustačius. 

Gydymas taikomas siekiant atstatyti estetinį vaizdą, abiakį (erdvinį, trimatį, stereo) matymą ir pagerinti žvairosios akies regėjimą. Vaikystėje žvairumas koreguojamas gydomaisiais tikslais – siekiant atstatyti binokulinį matymą, o suaugusiems – kosmetiniais tikslais, siekiant vizualiai gražaus rezultato. Gydymas dažniausiai pradedamas akiniais: netgi sprendžiant dėl operacijos, pirmiausia bandoma koreguoti optine korekcija. Geroji žinia – didžioji dalis žvairumo atvejų gydoma akiniais, blogoji, kad tai ilgas ir varginantis procesas, kurio metu keičiama begalė akinių. Jei po kelerių gydymo metų žvairumo kampas neatsistato – operuojama. Svarbu suprasti, kad operacija regėjimo nepagerina, o ištaiso akies nukrypimą, matomą su akiniais. Paralyžinio žvairumo atveju operacija ištiesina akis, pagerina išvaizdą, panaikina ar susilpnina dvejinimąsi, bet negali sugrąžinti pakenkto raumens veiklos. 

Dažnai operuojama ne vieną kartą. Išskiriamos dvi svarbiausios žvairumo operacijų grupės: akies raumenų veiklą silpninančios ir stiprinančios. Operacijos būdas priklauso nuo akių judinamojo aparato būklės ir žvairumo kampo dydžio, operuojamų raumenų skaičiaus. Operacija trunka apie kelias valandas, tačiau po operacijos gana greitai atsigaunama, nėra jokių apribojimų. Kiekvieno paciento žvairumo istorija unikali ir atvejis individualus, todėl būtinas ilgalaikis gydytojo oftalmologo sekimas ir akių būklės vertinimas. 

Gydytojo patarimai: 

* Profilaktika: būtina laikytis regos higienos, vengti žvairumo rizikos veiksnių, racionaliai maitintis, vartoti vitaminus. 

* Žvairumas turi būti diagnozuotas ir pradėtas gydyti kuo anksčiau. Svarbu nelaukti, kol žvairumas „pats praeis“. 

* Kalbant apie mažuosius, vaiko kambarys neturėtų būti per šviesus (į akis negali kristi tiesioginiai saulės spinduliai ar ryški elektros lemputės šviesa), nes norėdamas matyti jis nevalingai primerks vieną akį ir tai gali paskatinti žvairumo išsivystymą. Taip pat svarbu nerodyti kūdikiui labai mažų žaislų, juos kabinti bent 0,5 m atstumu, nes pastangos įžiūrėti mažus daiktus jį vargina, gali atsirasti žvairumas. Siūloma keisti lovytės padėtį, kad vaikui netektų žiūrėti tik viena kryptimi. 

* Jei vaikas žvairuoja ir nešioja gydytojo paskirtus akinukus su uždengta sveikąja akimi, žvairuojančiajai treniruoti nupirkite dėliojimo žaidimų, išmokykite dirbti įvairius smulkius darbus. Suprantama, kad išbūti su uždengta sveikąja akimi be galo sunku, todėl čia labai svarbu supratimas, kad jei nuo mažumės nebus treniruojama nesveikoji akis – išsivystys ambliopija. 

Žvairumo gydymo sėkmė priklauso nuo vaiko ir jo tėvų arba paties suaugusiojo atkaklumo, nes greičiausiai vienos operacijos nepakaks, o ir po to teks taikyti optinę korekciją. Bet visgi žvairumo atstatymas padeda susigrąžinti pasitikėjimą savimi, gyventi kokybiškesnį ir visavertiškesnį gyvenimą. 

Nuotrauka: Žvairumo gydymo sėkmė daug priklauso nuo vaiko, jo tėvų arba paties suaugusiojo atkaklumo / asociatyvi www.pexels.com nuotr. 

Jaunos mergaitės nuotrauka. Maždaug penkerių–septynerių metų mergaitė nuotraukoje matoma nuo pečių iki viršugalvio, šiek tiek pasisukusi kairiuoju profiliu. Ji žvelgia tiesiai į skaitytoją, švelniai šypsosi. Mergaitės plaukai tamsūs, banguoti, surišti į vieną kasą. Ji užsidėjusi akinukus, tačiau kairioji mergaitės akis uždengta dviejomis pagalvėlėmis – viena ant akinių stiklo, o kita, kiek masyvesnė už akinius – po jais, dengia akį. Ant akinių pagalvėlės pavaizduotas vaikiškas piešinys – miegantis vienaragis. Mergaitė vilki šviesius marškinėlius. Už jos nugaros matoma tamsaus medinio namo dalis.