SUVAŽIAVIMUI PRAĖJUS

Pranas PLIUŠKA

SUVAŽIAVIMO SKRAISTĘ NUDENGUS

Gegužės 26 dieną Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, įvyko Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos XXVII ataskaitinis suvažiavimas, į kurį atvyko 72 delegatai iš 48 miestų ir rajonų filialų. Ketverių metų kadencijai vietose išrinkti delegatai atstovauja 55 savivaldybių teritorijoje gyvenantiems akliesiems ir silpnaregiams. Šis suvažiavimas paženklintas aklųjų ir silpnaregių organizacijos gyvavimo 90-mečiu, tad šventiška nuotaika vyravo vykdant numatytą programą. Atlikę privalomas pirmininkaujančio, sekretoriaujančio, balsų skaičiavimo komisijos tvirtinimo procedūras, suvažiavimo delegatai, prieš patvirtindami darbotvarkę, pirmiausia buvo supažindinti su LASS nario Juozo Bartkaus kreipimusi į suvažiavimo delegatus. Buvo nuspręsta šį laišką detaliau išanalizuoti artimiausiame LASS centro tarybos posėdyje, pateikti atsakymus į jame keliamus klausimus bei siūlymus. Tuomet delegatai išklausė LASS centro tarybos veiklos praėjusių metų ataskaitą. 

Tiems, kurie LASS svetainėje bei šiame žurnale nuosekliai seka visų organizacijos padalinių veiklą, renginius, vykdomus projektus, skaitoma ataskaita tik priminė įvykius, kuriuos patys organizavo, dalyvavo ar bent apie juos jau žino, skaitė, girdėjo iš kolegų. Yra pateiktoje ataskaitoje keli faktai, kurie "kutena"... Jei 2015 metų sausio 1 dieną turėjome 6375 žmones, tai lygiai po metų jau savo organizacijos įskaitoje turime tik 6081 narį. Toks ryškus sumažėjimas nuteikia nesmagiai ir negali nuraminti paaiškinimas, jog tai susiję su narių duomenų bazės sutvarkymu. Logiškai mąstant, tai reiškia, kad anksčiau mes net nesugebėdavome tinkamai susiskaičiuoti savo narių. Iš čia - rimtesnės problemos. Jei pirmininkas nebendrauja su savo filialo nariais bent jau telefonu nors kelis kartus per metus, tai jis ir nežino, ar tas žmogus dar gyvas, ar vis dar gyvena ten pat. Kartais per didelius darbus, rimtus renginius pamirštame tą konkretų žmogų, gal nelabai aktyvų, gal kuklų, o gal dėl sveikatos problemų negalintį dalyvauti nei šventėse, nei renginiuose, nei visuotiniuose susirinkimuose. Nemenką įtaką ir, drįsčiau sakyti, ne pačią geriausią, turėjo socialinės reabilitacijos neįgaliesiems projektų finansavimo aprašo reikalavimai. Jei organizacijos pirmininkas yra ir reabilitacijos projekto vykdytojas, tai didžiausias dėmesys skiriamas tiems žmonėms, kurie įtraukti į nuolatinių veiklų sąrašus, o kitiems organizacijos nariams to dėmesio lieka vos trupiniai arba visai nelieka. Norėdama pagerinti esamą padėtį, LASS centro taryba praėjusiais metais filialams stiprinti, novatoriškai iniciatyvai remti, regėjimo neįgaliesiems teikiamų paslaugų kokybei gerinti iš LASS respublikinio fondo skyrė 40 tūkst. eurų. Kaip tie pinigai buvo panaudoti, žmonės galės sužinoti iš savo filialų pirmininkų ir tarybų narių rudenį, kai vyks ataskaitiniai susirinkimai. 

Turėtume pasidžiaugti, kad LASS iniciatyva LR socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu į nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos programos 2016-2018 metų veiksmų planą įtraukta priemonė dėl socialinės reabilitacijos sistemos modelio akliesiems aprobavimo valstybės lygmeniu. Tik ar planuojami pokyčiai nekirs LASS sistemoje dirbantiems žmonėms kitu lazdos galu? Štai LASS Kelmės rajono filialo pirmininkė Janina Samušienė išsakė daugelio suvažiavimo delegatų viltį, jog ir ateityje patys organizacijos nariai galėtų teikti reabilitacijos paslaugas, o ne tik jas gauti. Jei mūsų organizacijos bus išbrauktos iš reabilitacijos paslaugų teikėjų sąrašo, pasekmės gali būti labai liūdnos nemenkai daliai šiuo metu dirbančių aklųjų ir silpnaregių. Jei valstybė perims visą socialinės reabilitacijos sistemą, reikalavimai dirbantiems toje sistemoje bus dideli. Šiuo metu daugelis rajonuose ir miestuose socialinės reabilitacijos projektų vykdytojais dirbantys aklieji ir silpnaregiai yra įgavę pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties, kaip dirbti su neregiu ar silpnaregiu, bet retai kuris turi tinkamą specialybę ir pakankamą kvalifikaciją. Delegatė J. Samušienė paragino galinčius ir norinčius stoti mokytis tiflopedagogo specialybės į Šiaulių universiteto tęstinių studijų institutą. Šiemet renkama 12 žmonių grupė. 

Ataskaitiniu laikotarpiu dirbo 916 neregių ir silpnaregių (2014 m. - 963), iš jų: LASS įmonėse - 178 (2014 m. - 160), LASS įstaigose - 92 (2014 m. - 114), ne LASS sistemoje pirmaeilėse pareigose (ūkininkavo arba turėjo savo verslą) - 646 (2014 m. - 689). Skaičiai liudija: beveik visi rodikliai prastėja ir tik LASS įmonėse pagausėjo dirbančių aklųjų ir silpnaregių. Reikės konkrečių veiksmų, kad padėtume išlaikyti darbo rinkoje šiuo metu dirbančius ir siekiančius įsidarbinti naujus regėjimo neįgaliuosius. 

Akivaizdu, kad sprendimas LASS respublikiniame centre įdarbinti žmogų, atsakingą už fizinės ir informacinės aplinkos pritaikymą, buvo geras žingsnis ir jau galime džiaugtis rezultatais. Turime lietuvių kalbos sintezatorių "Liepa", galime gauti kvalifikuotą konsultaciją, jei yra problemų kalbančiame kompiuteryje ar telefone, rekomendacijų dėl įvairių Lietuvos ir užsienio šalių firmų siūlomų techninės pagalbos priemonių. Esu girdėjęs daug skeptiškų nuomonių dėl situacijos vertinant fizinę ir informacinę aplinką Lietuvoje. Taip, situacija šiandien yra tikrai nedžiuginanti, bet galiu tik nulenkti kepurę su visa galva prieš Arvydą Juchną dėl to, kad jis nepasiduoda beviltiškumo jausmui, o dirba konkretų darbą ir žingsnis po žingsnio eina pirmyn, veda paskui save ir kitus per tas vis dažniau mus klaidinančias technologijų džiungles. Veiklos sritis labai plati ir vargu ar įmanoma viską aprėpti vienam žmogui, juolab kad jis neturi įgaliojimų įsakinėti, nurodinėti, kam ką ir kaip gaminti, o gali tik pateikti pasiūlymų ir rekomendacijų. 

Apibendrinant LASS veiklos ataskaitą, privalu pažymėti, kad tikrai pasiekta daug gerų rezultatų ir turime kuo pasidžiaugti. Pritariu suvažiavime pirmininkavusiai LASS pirmininko pirmajai pavaduotojai Ramunei Balčikonienei, kuri pastebėjo, jog iki šiol dar niekada organizacijos veiklos ataskaitos skaitymas nebuvo taip dažnai nutraukiamas plojimų. Tų nuoširdžių plojimų susilaukė tiek konkretūs visuomenės pastebėti bei gerai įvertinti žmonės, tiek įvairiausių tarptautinių konkursų nugalėtojai, prizininkai, tiek garsusis "Feniksas", "Šimtažiedis", kiti kolektyvai, apie kurių pasiekimus jau rašyta "Mūsų žodyje". Po veiklos apžvalgos ūkinę-finansinę atskaitomybę, kaip jau įprasta, pažėrusi gausybę skaičių, pateikė LASS respublikinio centro vyriausioji buhalterė Zita Tarailienė. Visus ūkinę veiklą vykdančius LASS padalinius nuodugniai tikrino UAB "Audesta" auditorė Loreta Balčiuvienė. 

Revizijos komisijos ataskaitą pateikė šios komisijos pirmininkė Gemutė Padribonienė. Komisijos nariai lankėsi trijuose LASS filialuose: Švenčionyse, Alytuje, Klaipėdos miesto filiale ir UAB "Regseda", taip pat tikrino LASS respublikinį centrą. Išgirdome ir kritikos, ir gerų žodžių. Štai Švenčionių filialas sudarė sutartis su dviem rajono laikraščiais, kurie savo leidinių elektroninius variantus siunčia į LASS filialą, kurio vadovė Stasė Mažuolienė juos persiunčia 10 savo narių, besinaudojančių kompiuteriu ir turinčių elektroninį paštą. Šią praktiką revizijos komisija rekomenduoja perimti ir kitiems LASS filialams. Komisijai sukėlė abejonių faktas, kad Alytaus mieste filialo nariams nėra jokio pastovaus užimtumo. Klaipėdos miesto filialo pirmininkas, einantis pareigas visuomeniniais pagrindais, paslaugas savo nariams teikia taip, kaip supranta pats ir kiek turi tokiam tikslui laiko. Vadovavimas filialui suprantamas kaip savanorystė. Pasak G. Padribonienės, turėtų būti aiškiau apibrėžtas LASS filialo vadovo darbo pobūdis, jo atsakomybė užtikrinant filialo veiklos tęstinumą. Revizijos komisijos pirmininko pavaduotojas Valdas Glaveckas siūlo suvažiavimo delegatams diskutuoti: gal didžiųjų LASS filialų, vienijančių po kelis šimtus žmonių, vadovams už darbą derėtų mokėti tam tikrą atlygį, nes veiklos yra tikrai daug. UAB "Regseda", veikianti Klaipėdoje, sulaukė vien pagyrimų. Perėmus įmonės vadovavimą Kristinai Zibalienei, įmonė, prieš penkerius metus stovėjusi ties bankroto riba, dabar yra tapusi viena solidžiausių Vakarų regiono socialinių įmonių. Vien darbuotojų per tą laikotarpį padidėjo nuo 55 iki 127! Kalbėdama apie LASS respublikinį centrą G. Padribonienė akcentavo kelis probleminius LASS veiklos aspektus. Paminėti filialų santykiai su regionų aklųjų centrais. Kauno ir Marijampolės regionų aklųjų centras visiškai neskiria iš LASS gautų lėšų, numatytų filialų veiklai stiprinti. LASS Tauragės filialo taryba dėl nesutarimų su regionų centro direktoriumi Alfonsu Navickiu priėmė sprendimą sustabdyti savo veiklą. Nesutarimai tiek Kaune, tiek tarp Tauragės filialo bei Šiaulių ir Tauragės regionų aklųjų centro tęsiasi jau ne pirmus metus ir tai netoleruotina. Kauno aklųjų ir silpnaregių centro finansavimas keleri metai iš eilės mažėja. Komisijos nuomone, reikia aiškiai įvardyti tokio mažėjimo priežastis ir imtis prevencinių priemonių šio centro pozicijoms sustiprinti. Pareikšta abejonių, ar nebūtų buvę pigiau ir skaidriau VšĮ "PBC" ne likviduoti, o reorganizuoti - prijungti prie LASS respublikinio centro. Visą komisiją nemaloniai nustebino paskutiniai buvusio VšĮ "PBC" direktoriaus Tomo Giniočio veiksmai ir perdėm tolerantiška LASS centro tarybos reakcija į tuos veiksmus. Delegatė S. Mažuolienė siūlė patiems LASS centro tarybos nariams padengti nuostolius, kuriuos G. Padribonienė įvardijo kaip VšĮ "PBC" direktoriaus neteisėtų veiksmų padarinius. 

Revizijos komisijos pranešime pasigedau įvertinimo, kaip buvo reaguota į praėjusiame suvažiavime pateiktas pastabas ir rekomendacijas. G. Padribonienė, jau kaip LRT neetatinė darbuotoja, atsakė į kelis delegatų pateiktus klausimus dėl "LRT klasikos" programoje transliuojamos laidos "Arčiau manęs" įrašų kokybės, pasikartojančių laidų. Nuspręsta kreiptis su oficialiu LASS raštu į LRT vadovybę. 

Reaguodamas į revizijos komisijos bei delegatų išsakytas pastabas, organizacijos pirmininkas Sigitas Armonas pripažino: "Ne visi sprendimai yra idealūs ir visiems visiškai suprantami. Mes esame tik žmonės. Laikausi principo: jei aš supykau, pralaimėjau. Nėra tokios stebuklingos formulės, kuri padėtų rasti kompromisą su visais, su visomis suinteresuotomis pusėmis. Turiu savo tvirtą žmogišką poziciją ir stengiuosi remtis ja, o ne emocijomis." 

Konkrečios priemonės dėl pateiktos kritikos bei pasiūlymų bus aptartos artimiausiuose LASS CT posėdžiuose. 

Visos pateiktos ataskaitos neabejotina balsų dauguma buvo patvirtintos. Nekilo rimtesnių diskusijų dėl LASS 2016-2018 m. veiklos krypčių. Pritarta, jog prioritetinės liktų tos pačios sritys, kurios delegatams balsuojant buvo išrinktos ir patvirtintos LASS XXV suvažiavime: reabilitacija, fizinė ir informacinė aplinka, LASS narių aktyvinimas ir filialų stiprinimas, žmogiškųjų resursų stiprinimas, užimtumas. 

Žurnalistas Alvydas Valenta pristatė iki metų pabaigos numatomą išleisti knygą, savotišką LASS metraštį, apimantį du dešimtmečius, - nuo 1996 iki 2015 m. Čia rasime ištraukų iš straipsnių, žmonių prisiminimų ir įdomių faktų. 

Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė papasakojo, kaip Jungtinės Tautos vertina Lietuvos politiką dėl žmonių su negalia. Simboliška: dar neprasidėjus pranešimui atsitiko nenumatytas dalykas. Pranešėja buvo pasiruošusi demonstruoti skaidres. Pabandžiau išsiaiškinti, kas sėdi šalia manęs, ir supratau, jog dėl regėjimo problemų nė vienas mūsų eilėje sėdintis žmogus negalės pakomentuoti, kas bus rodoma ekrane. Atsitiko taip, jog pati technika sustreikavo, tad problemos neliko. Apie situaciją Lietuvoje, vertinant ją iš JT Neįgaliųjų teisių komiteto ir iš pačių neįgaliųjų pozicijų, pakalbėsime kitą kartą, bet pasakysiu mintį, kuri turi būti esminė, - tai požiūrio keitimas, kalbu apie mąstyseną. Pasenęs mąstymas vis dar gyvas net ir mūsų pačių galvose - ką jau kalbėti apie valdininkus, pareigūnus, tarnautojus, atsakingus darbuotojus! Štai pavyzdys - itin dažnai teigiama, jog aklasis kažko negali daryti. Konstatuojamas teiginys, ir viskas. Pagal naują neįgaliųjų teisių vertinimą reikia rasti būdą, padaryti viską, kas įmanoma, kad neįgalusis galėtų tai padaryti. 

Baigiantis oficialiajai suvažiavimo daliai LASS narės Marijos Simonavičienės sukurtais ir pagamintais šalikais LASS apdovanojo "Pojūčių teatro" režisierę ir aktorę Karoliną Žernytę, kuri nematantiems dovanoja šviesą, o regintiems pristato tamsą, bei Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto Germanų filologijos katedros dėstytoją, mokslų daktarę Laurą Niedzviegienę - už galimybę liečiant pažinti pasaulio vaizdus.