MUMS RAŠO

Lina NORKIENĖ

PALIESTI IR IŠGIRSTI GAMTĄ


Saugomų teritorijų tarnybos nacionaliniame lankytojų centreSunku būtų rasti lietuvį, kuris nemėgsta būti gamtoje, grožėtis išvaizdžiomis Dzūkijos kalvomis, vingrių upių slėniais, Aukštaitijos giriomis ar Nidos kopomis. Tik pagalvojus apie išvyką į gamtą, mintyse suskamba dar mokykloje atmintin įstrigę A. Baranausko "Anykščių šilelio" posmai ar liaudiškų dainų, apdainuojančių mūsų krašto gamtą, melodijos. 

Ir aš turėjau laimę vaikystę leisti arti gamtos. Lakstydama vaikų būryje, neretai pagalvodavau: kaip gera būtų, jei kas surastų burtažodį, kurį ištarusi ir aš galėčiau pamatyti tą sesers man atkakliai rodomą voveraitę aukštai medyje, margą drugį pievoje ar genelį, kalantį uoksą. Dėl silpno regėjimo negalėjau viso šio grožio matyti, nors aplinkiniams ir labai norėjosi man tai parodyti. 

Tačiau geros mintys anksčiau ar vėliau linkusios materializuotis. Ši mano susikurta gyvenimo tiesa pasitvirtino apsilankius Saugomų teritorijų tarnybos nacionaliniame lankytojų centre. Šis centras įsikūręs Antakalnyje esančiame istoriniame Sapiegų rūmų komplekse. Džiugu pažymėti, kad šio centro ekspozicijos interjero dizaino kūrėja Skirmantė Vaitkevičiūtė ypač pasistengė į palyginti nedidelę erdvę sutalpinti gana daug informacijos. Stebėtina, kiek meilės, kruopštumo ir išradingumo įdėta į šią ekspoziciją. Kaip ir gamtoje, čia daug netikėtumų. Už kruopščiai žolynėliais ir gėlėmis išpuoštų sienų slepiasi durelės, kurias atvėręs lyg pasakų portalą patenki į kaskart naują gamtos paslaptį siūlančią atskleisti karalystę. Interaktyvūs ekranai leidžia neakivaizdžiai nukeliauti į Lietuvos ir viso pasaulio saugomas teritorijas, parkus ir gamtos draustinius, pasigrožėti ledynų, pelkių ar kalnų vaizdais, išgirsti informaciją apie kiekvieną saugomą objektą ir įsiklausyti į gamtos garsus. Ekspozicijos centrinėje dalyje įkurtoje salėje galime paliesti iškilų Lietuvos žemėlapį, jame rasti visas valstybės saugomas teritorijas, pirštais pasekti upių tėkmę. Gana plačiai ir informatyviai pristatomos visos saugomos mūsų krašto teritorijos. Apie kiekvieną jų sukurtas filmukas, kurį galime stebėti iš patogaus mums atstumo. Bene įdomiausia yra liesti iš kiekvienos saugomos teritorijos atvežtus ją apibūdinančius eksponatus. Tie daiktai sudėti tam skirtose nišose su apskrita landa rankai. Radome ten žirgo pasagą iš Kurtuvėnų, kvarcinio smėlio iš Anykščių, įvairių uolienų, augalų, gyvūnų skulptūrėlių. Prie šių netikėtų radinių - šmaikštūs komentarai. Šios salės centre - spiralės formos žemas suolelis, kuriame pakaitomis su minkštomis sėdynėlėmis išdėstyti ekranai su saugomo parko ar vietovės pristatoma vaizdine medžiaga, o, pakėlę akis į lubas, galime pasigrožėti panoraminiu vaizdu, kuris lyg šviestuvo gaubtas pakabintas ties konkrečia vieta. 

Bene daugiausia susidomėjimo ir teigiamų emocijų iš mūsų lankytojų grupės sulaukė interaktyvus klaustuko formos stendas, kuriame galėjome liesti pačius netikėčiausius daiktus, spėlioti, kokia jų kilmė ar paskirtis, ir išklausyti bei pamatyti filmuotą komentarą. Na, pavyzdžiui, ar esate lietę širšių lizdą? Aišku, be jo piktų gyventojų. Ar atskirtumėte lapės kailį nuo jenoto arba usūrinio šuns? Ar žinote, kaip atrodo inkilas, skirtas gyventi šikšnosparniams? 

Ekspozicijos pabaigoje buvo patikrintos ir mūsų galimybės padirbėti baidyklėmis. Nenustebkite, mums pasiūlytas žaidimas turi kilnų tikslą - teikti informaciją apie Nidos senąją girią, kuri nyksta dėl joje savo koloniją įkūrusių kormoranų. Interaktyviame ekrane vaizduojama ši sengirė ir į ją besileidžiantys paukščiai. Žaidėjams reikia labai aktyviai mojuoti rankomis, kad išbaidytų kormoranus ir kad jie negalėtų ten nutūpti. Šis žaidimas leidžia aktyviai pajudėti ir po susitelkimo priimti informaciją "išsikrauti" jauniesiems informacinio centro lankytojams. 

Žinoma, dar daug smulkesnių įdomybių, sukauptų šioje erdvėje, liko nepaminėta. Po mūsų apsilankymo centro darbuotojai, įsiklausę į pateiktas rekomendacijas, dar pagerins ekspozicijos prieinamumą neregiams bei silpnaregiams, tad galiu drąsiai pakviesti žmones iš visos respublikos į tikrai įdomią ir puikiai, šiuolaikiškai įrengtą naują kultūrinę erdvę. 

 

P. S. LASS respublikinio centro vyresnioji specialistė Lina Puodžiūnienė redakcijai sakė, kad su Nacionaliniu lankytojų centru bendradarbiaujama toliau. Jau birželį LASS atstovai jame turėtų apsilankyti dar kartą, pateikti savo pasiūlymų dėl užrašų brailio raštu, kitų akliesiems ir silpnaregiams reikalingų patobulinimų. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]