TARPTAUTINEI BALTOSIOS LAZDELĖS DIENAI

Brigita NARMONTAITĖ

NEĮPRASTAS PAMINĖJIMAS

Kiekviena spalio 15-oji neregiams yra nepaprasta diena. Tačiau šiemet Baltosios lazdelės dienos paminėjimas buvo išties neįprastas, ypač Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro (LASUC) mokiniams. Jiems buvo surengta ekskursija į ką tik baigtus atstatyti LDK valdovų rūmus. 

Nors iš tikrųjų prie istorinio pastato dar darbavosi statybininkai, man ir kitiems akliesiems pavyko pamatyti daug jo muziejuje sukauptų eksponatų ir pasiklausyti įdomių gido pasakojimų. Ekskursiją pradėjome nuo šarvų ir ginklų apžiūros. Su dideliu susidomėjimu klausėmės gido pasakojimų apie kiekvieną ginklą, kurį jis davė mums į rankas, smalsiai apžiūrinėjome iš pirmo žvilgsnio lengvą ir į šarvus nepanašų žieduotį - ilgus marškinius, supintus iš daugybės geležinių žiedelių. Net sunkųjį šalmą gavome pasimatuoti. 

Bet įdomiausia ekskursijos dalis dar laukė. Po šarvų ir ginklų verta išbandyti, ar tvirtos buvo rūmų sienos, tad patraukėme į archeologų atkastų senųjų mūrų ekspoziciją. Joje radome ne tik tvirtos pilies griuvėsių pavyzdžių, bet ir medinio vandentiekio dalį, išlikusią nuo XVI amžiaus. Tiek mūrai, tiek medinis vamzdis atrodė taip, lyg nebūtų pragulėję žemėje nė pusės šimtmečio. Tik šen ten sienose įmūryti akmenys rodė jų senumą. Bet kas galėjo žinoti, kad kitoje muziejaus salėje gausime tikrai neseniai pagal archeologų radinius pagamintų XV-XVI amžiaus batų, piniginių ir kitų daiktų kopijų? Net senovinių įvairiais piešiniais išmargintų koklių. Vėliau, ekskursijos pabaigoje, teko pamatyti ir visą krosnį. Ji atrodė kaip tikras meno kūrinys: ant kiekvieno koklio - po paveikslėlį, vaizduojantį kurio nors didiko herbą, karo ar medžioklės sceną, pasakų veikėjus. Kai kurie paveikslėliai priminė tikslias nuotraukas: lyg kadre sustingę bėgantys elniai, ant jų šokantys ir niekaip neužšokantys šunys arba kariai, tvirtai suspaudę ginklus. 

Bet labiausiai nustebino tai, kad nors viename muziejuje pagaliau atsirado brailio raštu parašytas tekstas. Tai legenda apie keistą Žygimanto Augusto sapną, susapnuotą medžioklėje. Pasak šios legendos, Žygimantas Augustas girioje užmigęs ir susapnavęs, kad miško žvėrys su lankais ir muškietomis ėmę vaikytis bejėgius medžiotojus, o pagavę juos ir šunis kepę ant laužo. Rytą Žygimantas senasis paaiškinęs sūnui, jog ir tikrovėje gali taip nutikti, jei jaunasis valdovas neišmintingai valdys šalį. Tik ne kiškiai puls medžiotojus, o liaudis sukils prieš karalių. Beje, šis kūrinys ne tik parašytas brailio raštu, bet ir iliustruotas reljefiniais, nors ir sunkiai suprantamais piešiniais, nes jie išraižyti plastikinėse lentelėse. Ir tekstas ne visai toks, kokį mes pripratę skaityti: išdėstytas mažuose lapeliuose, kurių kiekvienas priklijuotas prie lentelės, kabančios ant sijos. Bet, svarbiausia, kad jis parašytas brailio raštu! 

Nors Baltosios lazdelės diena praėjo, aš ir kiti LASUC mokiniai ilgai prisimins šią ekskursiją į LDK valdovų rūmus. Juk tiek daug išgirdome, pajutome, patyrėme. Be to, tai buvo ypatinga Baltosios lazdelės diena, nes tik trečius metus važiavome ne mokytis kasdienio gyvenimo įgūdžių, o sužinoti daug naujo apie Lietuvos praeitį.