TURINT LAIKO

Giedrė REČIŪNIENĖ

IR PUSRYČIAMS, IR VAKARIENEI


Gaila, bet Lietuvoje paštetai nėra itin mėgstami. Mūsų krašte jie gaminami iš kepenų, mėsos, lašinukų. 

Aukštaitijos kaimuose, senuose vienkiemiuose kai kas dar ir dabar turi urštines (specialūs indai paštetui krosnyje kepti) su dubenėliais. Ir seniau, ir dabar mūsų senelės ir mamos pagamina tokių nepakartojamų urštų, kad žodžiais neįmanoma nupasakoti. Dar ir dabar vestuvių, krikštynų, sukaktuvių švenčių, šeimos susibėgimo puotoms, netgi pakasynų pietums būtinai ant stalo dedamas nepakartojamas gardumynas - lietuviškas urštas (paštetas). 

Urštas bus atsiradęs iš aukštaitiško žodžio "uršti": "pilvas urščia - valgyti prašo", "skrandis žinią duoda - uršto prašosi". Pasirodo, kad pasaulyje žinoma devynios galybės šio gardaus valgio receptų. 

Nuo seno nuostabiai skaniais paštetais garsėja prancūzų kulinarai, gaminę šį patiekalą jau ankstyvaisiais viduramžiais. Puikiuosius savo paštetus prancūzų virtuvės meistrai paskyrė kultūros ir politikos garsenybėms. Pavyzdžiui, plačiai išgarsėjęs paštetas a la Mazarin buvo kepamas kardinolo Dž. Mazrinio (1602 - 1661) garbei. Prancūzų paštetai puikios kokybės, nes jie gaminami laikantis nuo seno priimtų griežtų taisyklių: visi produktai turi būti švieži. Prancūzų kulinarai sugalvojo daugybę šio patiekalo receptų. Daugelį amžių įvairiuose Prancūzijos regionuose buvo specializuojamasi gaminti vieną ar kitą paštetą (pavyzdžiui, kurapkų, vieversių, saldintos avienos, antienos) ir iki šiol laikomasi senųjų receptų. Prancūzų išmonė - garsiausias pasaulyje paštetas, gaminamas iš žąsies kepenėlių. Šios šalies smaguriai pirmieji paštetus suskirstė į keptus tiesiai formoje bei keptus tešloje (beje, paštetams tinka įvairi tešla: pusiau trapi, trapi, mielinė, lietinių). Pastaruosius galima kepti specialiame inde arba paprastoje skardoje. 

Visame pasaulyje paštetas yra kulinarų ir virėjų aukščiausio meistriškumo įrodymas. 

Pagal prancūzų kulinarų receptus gardžius paštetus išmoko gaminti ir kitų Europos šalių virėjai. 

Iki XIX amžiaus paštetai dažniausiai būdavo patiekiami kaip trečiasis pietų patiekalas po sriubų ir mėsos - kartu su triufeliais, salotomis ir artišokais. Vėliau juos patiekdavo kaip antrąjį patiekalą prieš mėsą. Dabar dažniausiai paštetai patiekiami kaip užkandis prieš pagrindinį patiekalą, tepami ant sumuštinių, nors gali būti duodami ir kaip karštas valgis. 

Paštetų dedama ir į kitus patiekalus. Jais gali būti įdaromos vištų šlaunelės, kiaulių kojelės, grybai, gaminami vyniotiniai. Jie apkepami orkaitėje tešloje. 

Pasigaminkime paštetą ir mes. Reikės: 

500 g veršienos kepenėlių (tinka ir kiaulienos ar vištienos), 500 g kiaulienos pažandės arba šviežių lašinukų, 2 svogūnų, 3 morkų, druskos, maltų juodųjų pipirų, džiovintų mairūnų, česnako galvutės, 5-6 kvapiųjų pipirų, poros laurų lapų, 200 g mėsos sultinio (maždaug stiklinės). 

Kepenis apie pusvalandį virkite atskirai. Kiaulienos pažandes ar lašinukus su morkomis, svogūnu, keliomis česnako skiltelėmis, kvapiaisiais pipirais ir laurų lapais taip pat atskirai išvirkite - apie valandą (jei labai neturite laiko, viską galite virti kartu, viename puode). 

Išgriebtas kepenis, pažandes, svogūnus, česnaką ir morkas keletą kartų permalkite per smulkiausią sietelį, užplikykite verdančiu mėsos sultiniu ir gerai ištrinkite mediniu šaukštu, kad nebūtų gumuliukų. Tinka tas pats sultinys (perkoštas), kuriame virė mėsa bei kepenėlės. Tuomet supilstykite į maistui skirtas dėžutes ir ataušinę sudėkite į šaldytuvą 6-10 valandų. 

Yra ir daugiau receptų paštetams gaminti. 

Kartais kepenėles galima tik apkepinti keptuvėje ir sumaltas su kitais produktais specialiame inde dar apie valandą kepti orkaitėje. 

Paštetas labai sveikas ir maistingas patiekalas. 

Vištų kepenėlės gerina kraujotakos ir imuninės sistemos darbą. Jautienos kepenys padeda sergant inkstų uždegimu, skatina hemoglobino gamybą ir žaizdų gijimą. Gydytojai rekomenduoja valgyti jautienos kepenis - tai infarkto profilaktika. Kiaulienos kepenis vertėtų įtraukti į savo racioną rūkaliams. Jos saugo nuo aterosklerozės, taip pat turi kalio, natrio ir kalcio - šių medžiagų paprastai trūksta rūkantiems žmonėms. Kalakutienos kepenėlės tinka dietos besilaikantiems asmenims. Jos skatina medžiagų apykaitą, be to, turi mažai riebalų. Menkių kepenėlės padeda išsaugoti gerą regėjimą, stiprina nagus ir didina odos elastingumą. Žąsų ir ančių kepenėlės mažina cholesterolio kiekį kraujyje. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]