IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Juozas VALENTUKEVIČIUS

MUZIEJUS, ATVIRAS VISIEMS

Šiais metais apie muziejus kalbama labai daug ir tai daroma neatsitiktinai. Prieš 200 metų Lietuvos teritorijoje buvo atidarytas pirmasis viešas muziejus - Dionizo Poškos baubliai. Džiugu, kad 1812 m. pradėjęs veikti kultūros židinys Bijotuose (Šilalės raj.) lankytojų tebelaukia iki šiol. Minint šį prasmingą jubiliejų ir šalies muziejininkystę bei jos nueitą kelią LR Seimas 2012 metus paskelbė muziejų metais. Pagrindinis tikslas - atkreipti valstybės ir visuomenės dėmesį į muziejų vykdomą svarbią misiją - saugoti kultūros ir istorijos vertybes, šviesti ir skatinti visuomenę domėtis sukauptais lobynais. Vyksta daug įvairių renginių, populiarinami muziejai ir jų veikla. Plačiai atveriamos durys lankytojams, pristatomi novatoriški projektai, įvairūs edukaciniai renginiai, virtualios parodos. Visuomenė skatinama domėtis sukauptais kultūros, meno ir paveldo lobynais. Muziejų metų veikloje aktyviai dalyvauja ir Lietuvos aklųjų istorijos muziejus. Skaitytojams, kurie dar nežino apie šį muziejų, pasakysime, kad jis yra Vilniuje (adresas - Skroblų g. 10) ir veikia Lietuvos aklųjų bibliotekoje kaip struktūrinis padalinys. Apie šį mūsų muziejų yra puiki proga pakalbėti plačiau, nes lapkričio pirmą dieną sukako 35 metai, kai jis pradėjo veikti. Pažvelkime į pradžią, muziejaus plėtrą ir šių dienų veiklą. 

Mintis Lietuvoje turėti aklųjų muziejų buvo kilusi dar prieš Antrąjį pasaulinį karą Kaune, aklųjų institute. Pradėti rinkti eksponatai ir kolekcijos. Tačiau prasidėjusios okupacijos ir karas sutrukdė šiam sumanymui tapti realybe. Prapuolė beveik visi sukaupti eksponatai. Keletą muziejaus vertybių išsaugojo pavieniai asmenys - pedagogai ir patys neregiai. Nemažai jų pateko į bibliotekos padalinį - tiflotyros skyrių, įkurtą 1969 metais. Septintajame dešimtmetyje neregių organizacijai - Lietuvos aklųjų draugijai (LAD) - finansiškai sustiprėjus vėl pradėta brandinti mintis apie muziejų. Išsilavinę organizacijos nariai suprato - jo įsteigimas duos akivaizdžią naudą. LAD centro valdybos pirmininko pavaduotojas istorikas Juozas Karlikauskas ėmėsi iniciatyvos ir paruošė muziejaus veiklos nuostatų projektą. 1977 m. LAD centro valdybos prezidiumas priėmė nutarimą ir Vilniuje, Aklųjų bibliotekoje, buvo įsteigtas muziejus. 

Naujasis muziejus turėjo gana gremėzdišką pavadinimą - Lietuvos aklųjų sąjūdžio veiklos istorijos muziejus. Toks pavadinimas vartotas beveik 20 metų, vėliau patikslintas ir sutrumpintas. Pirmasis vedėjas buvo Justinas Stirblys. Po pusės metų jau buvo paruošta nuolat veikianti ekspozicija, priimti pirmieji lankytojai. Demonstraciniuose stenduose atskleista Lietuvos aklųjų veiklos pradžia, pirmieji žingsniai švietimo srityje, organizacijos gamybinė veikla. Muziejus buvo lankomas, atvykusios užsienio šalių delegacijos paprastai irgi čia apsilankydavo. Tai liudija likę įrašai svečių knygoje. Bibliotekos kolektyvas, pasitelkęs savanorius, rūpinosi ir tebesirūpina naujų eksponatų paieška ir įsigijimu. Muziejus ne kartą keitė ir savo vietą. Pirmoji ekspozicija buvo įrengta gyvenamajame name, bendrabutyje, adresas - Skroblų g. 15. Po to ji veikė LAD eksperimentinės įmonės patalpose - Kauno g. 34. Nuo 1996 m. muziejus su veikiančia ekspozicija ir saugykloje sukauptais fondais įsikūrė naujai pastatytoje Lietuvos aklųjų bibliotekoje, kaip jau anksčiau rašėme, adresas - Skroblų g. 10. 

Aklųjų istorijos muziejuje sukaupta per tūkstantį įvairių eksponatų, septyniolika tūkstančių archyvinių nuotraukų ir negatyvų, saugomi dovanoti neregių asmeniniai daiktai. Muziejiniais terminais kalbant, muziejaus rinkinį sudaro autentiški dokumentai, senieji reginčiųjų ir brailio raštu spaudiniai, pirmieji aklųjų amatininkų pagaminti daiktai, aklųjų įmonių gaminamos produkcijos pavyzdžiai, neregių mokymo, lavinimo ir kompensacinės technikos priemonės, tautodailininkų darbai. Šis muziejus turi savo specifiką ir taiko novatoriškus veiklos metodus. Nuo kitų šalies muziejų skiriasi tuo, kad jame daugelį eksponatų lankytojai gali liesti rankomis. Labai mėgstami liečiamieji maketai: Vilniaus arkikatedra, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilniaus miesto Skroblų mikrorajono maketas. Čia galima ne tik paliesti brailio rašto rašymo priemones, bet ir pabandyti parašyti tekstą aklųjų spausdinimo mašinėle ar brailio lentele su grifeliu. Pageidaujantiems yra demonstruojamas informacinis filmukas apie brailio raštą. Jaunesniojo amžiaus lankytojams ypač patinka liesti ir išbandyti "skambantį" kamuolį, kuris naudojamas žaidžiant golbolą. 

Muziejaus pagrindinis akcentas - nuolat veikianti ekspozicija. Ji supažindina su Lietuvoje aklųjų organizacijų susikūrimo istorija, neregių švietimu, darbo ir kultūrine veikla, kompensacinėmis priemonėmis, skirtomis akliesiems ir silpnaregiams, tautodailininkų ir dailiųjų amatų meistrų darbais. Ekspozicijoje - pirmosios aklųjų organizacijos veikla, kai 1926 m. Kaune buvo įkurta Lietuvos aklųjų sąjunga. 1930 m. ši sąjunga buvo paleista ir įsteigta Lietuvos akliesiems globoti draugija, veikusi iki 1940 m. Pasakojama apie aklųjų švietimo pradžią, kai 1928 m. pradėjo darbą Kauno aklųjų institutas, o Vilniuje - aklųjų mokykla. Muziejus supažindina su 1944 m. įkurta Lietuvos aklųjų draugija, kuri 1989 m. buvo perorganizuota į Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungą. Nuotraukos ir eksponatai liudija visokeriopą aklųjų ir silpnaregių veiklą, parodo jų galimybes ir pasiekimus. Tačiau dėl patalpų stokos daug eksponatų yra saugoma saugykloje ir lankytojai jų nemato. Bibliotekos kolektyvas, norėdamas atverti ir parodyti bent dalį sukauptos muziejinės kolekcijos, ruošia įvairias progines parodas ir mobilias kilnojamąsias ekspozicijas. Praėjusiais metais buvo paruošta mobilioji nuotraukų paroda "Susitikimas su Beatriče po 100 metų", skirta liaudies artistės dainininkės Beatričės Grincevičiūtės šimtosioms gimimo metinėms. Ši paroda buvo eksponuota ir pristatyta net 17 kartų daugelyje Lietuvos vietovių. Šiais metais, minint lietuviškos garsinės knygos penkiasdešimtmetį, paruošta informacinė nuotraukų paroda ir unikali magnetofonų ir grotuvų ekspozicija, rodanti garsinės knygos kelią ir grotuvų kaitą per pusę amžiaus. Eksponuojama daugiau kaip 20 grotuvų - nuo gremėzdiškų pirmųjų magnetofonų iki šiuolaikinių skaitmeninių grotuvėlių, telpančių į skaitytojo delną. 

Apie muziejų ir jo fonduose sukauptas vertybes galima rašyti labai daug, medžiagos pakaktų didelei studijai, bet šįkart - ši kukli informacija. Tik priminsime, kad muziejus dalyvauja įvairiose programose, projektuose ir akcijose. Šių metų gegužės mėnesį dalyvauta Tarptautinėje akcijoje "Muziejų naktis 2012", sulaukta daug lankytojų. Jau porą metų vykdoma edukacinė programa - moksleivių, studentų, kultūros darbuotojų grupės susipažįsta su Aklųjų biblioteka ir muziejumi. Praėjusiais metais apsilankė 53 grupės, daugiau kaip 700 žmonių. Jau ketvirti metai, kai muziejus prisideda prie JAV ne pelno organizacijos "Menas anapus regėjimo" iniciatyvos populiarinti aklųjų ir silpnaregių meno kūrinius. Įsimintinos šių metų dvi silpnaregių autorių parodos Aklųjų bibliotekoje Vilniuje: žurnalo "Mūsų žodis" vyriausiojo redaktoriaus Vytauto Gendvilo meninių nuotraukų paroda ir kaunietės Romos Turauskaitės karpinių iš popieriaus paroda. Jos karpiniais iliustruotas šių metų Neregių literatų kūrybos konkurso laureatės Rožės Poškienės knyga "Tėviškės baladės". 

Lietuvos aklųjų istorijos muziejus atviras visiems, kviečiame apsilankyti ir pažinti neregių bei silpnaregių gyvenimą ir jų istoriją. Norintys gali muziejų aplankyti ir virtualiai.  

Gerų įspūdžių! 

http://www.muziejai.lt/lobiai/ 

http://www.muziejai.lt/Vilnius/akluju_muziejus.htm 

MINĖTINOS SUKAKTYS 

Gruodžio 3 d. - Pasaulinė neįgaliųjų diena. 

Gruodžio 12 d. sukanka 80 metų, kai gimė (1932) Birutė Janušonytė, aktyvi LASS narė, prisiminimų knygos apie tremtį "Jaunystė prie Angaros" autorė. 

Gruodžio 12 d. sukanka 60 metų, kai gimė (1952) Antanas Žadeikis, pedagogas, mokymo priemonių kūrėjas. 2004 m. išleido knygą "Paslapčių akademijos bandymai. Įdomioji fizika." 

Gruodžio 24 d. sukanka 85 metai, kai gimė (1927) Benedikta Skablauskaitė, aktyvi LASS Joniškio rajono filialo narė. 

Gruodžio 31 d. sukanka 60 metų, kai gimė (1952) Bronius Aidukas, tiflopedagogas, masažuotojas.