MUMS RAŠO
Danutė BALČIŪNIENĖ
VISUR KARTU
"Man patiko, kad visi buvo linksmi, visi eidavo visur kartu, nepalikdavo nė vieno. Patiko vakarai - talentų, šokių, visa veikla, visi užsiėmimai..."
Iš stovyklos dalyvio atsiliepimo
Vos pasibaigus vasaros sezonui Šventojoje, Klaipėdos regos ugdymo centro (RUC) socialinio ugdymo skyriaus dalyviai, lydimi pedagogų, jau antrą kartą šiais metais atvyko į poilsio namus "Spindulys" ne tik pasisemti jėgų, pailsėti ar tiesiog linksmai praleisti laiką, bet ir pagerinti orientacijos, mobilumo, savarankiškumo, buities įgūdžius bei pasimokyti sveikos gyvensenos. Juk ne veltui stovykla vadinasi "Mokykimės ilsėdamiesi ir pramogaudami", o svarbiausias šūkis - "Visur kartu!"
Idėja suorganizuoti tokią stovyklą kilo dar ankstyvą pavasarį, kai suaugusiems RUC dalyviams buvo surengta ekskursija į Palangą ir Šventąją. Pirmiausia aplankėme "Baltijos" poilsio namų reabilitacijos centrą, kur akliesiems ir silpnaregiams sudarytos visos sąlygos ne tik atgauti jėgas, bet ir pagilinti ar įgyti jiems labai reikalingų žinių bei įgūdžių. Deja, pakliūti čia nėra lengva, tad, žinodami, kad "ne kiekvienam Martynui šypsosi mėlynas dangus", o pastaraisiais metais tik retam neregiui pavyksta prasibrauti pro gydytojų ir ligonių kasų užtvaras, išskubėjome į Šventąją. Kaip šaunu, kad "Spindulys", tegul iš išorės ir liūdnokai atrodantis, vis dar priklauso neregiams! Sušildyti čia dirbančių Dainos ir Rimo Vitkauskų širdies šilumos, jų darbštumo ir atsidavimo, poilsio namai traukia žmones, o ypač neįgaliuosius, žinančius, kad čia jie visada bus suprasti ir maloniai priimti.
Esame klaipėdiečiai, todėl nusprendėme, kad trumputį vasaros sezono laikotarpį paliksime gyvenantiems toliau nuo jūros, o patys stovyklauti susiruošėme pirmiausia birželio pradžioje, o paskui, RUC socialinio ugdymo skyriaus suaugusiems dalyviams panorėjus, dar ir pradžioje rugsėjo. Tiek už nakvynę, tiek už maitinimą bei pramogas, išskyrus vieną merginą , visi mokėjome iš savo lėšų. Kainos "Spindulyje" tikrai prieinamos kiekvienam, daromos nuolaidos neregiams, tik reikia laiku užsisakyti vietas.
Abu kartus mus draugiškai, lyg seniai lauktus svečius, pasitiko Daina ir Rimas Vitkauskai. Į juos kreipdavomės iškilus menkiausiam reikalui, tarėmės dėl ekskursijų, lankytinų vietų.
Stovykloje dirbo puiki RUC Socialinio ugdymo skyriaus pedagogų komanda - socialinė darbuotoja Jūratė Surailovienė, psichologė ir pedagogė Ilona Matiušenko, meninio ugdymo (muzikos) mokytoja Loreta Aukštuolienė, pedagogė Viktorija Paimbrekytė ir aš, šio rašinio autorė. Dirbome visos kartu, ranka rankon, todėl ir sunkumų nejautėme. Nuo pat ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro - visur kartu su mūsų neregiukais. Vieni įsikibę palydovui į parankę, kiti mojuodami baltąja lazdele, treti eidami šalia, kasdien, po valandą trukusio jogos užsiėmimo ir bendrų pusryčių, darniu būreliu linksmai klegėdami keliavome prie jūros, vaikščiojome po miestelį ar pajūriu, aplankėme Žemaičių alką, Kuršių muziejų, įkurtą kuršių bendruomenės pirmininko Miko Balčiaus, Šventosios švyturį, apžiūrėjome kopose bandančią pasislėpti skulptūrinę kompoziciją "Žvejo dukros", šalia sveikatos centro "Energetikas" pastatytas skulptūras ir kitas įdomybes, vieni kitus gąsdinome linguodamiesi ant beždžionių tilto, deginomės saulutėje ir maudėmės jūroje, o po bendrai paruoštų sočių pietų, šiek tiek atsikvėpę, vakarais šokome ir dainavome, kaitinomės čia pat įrengtoje pirtelėje, rodėme savo talentus bei žaidėme linksmus žaidimus. Ir atidžiai stebėjome, ko dar reikėtų pamokyti mūsų žmones, kas sunkiau sekasi. Bendraujant su žmonėmis visą dieną, greitai paaiškėja, kokias orietacijos-mobilumo ar kasdieninio gyvenimo įgūdžių formavimo temas reikia įtraukti į naujų mokslo metų planus, kam pasiūlyti mokytis brailio rašto, kompiuterinio raštingumo ar tiesiog dalyvauti vienoje ar kitoje programoje. Draugiškai šnekučiuodamiesi, aptarėme ne vieną akluosius ir silpnaregius jaudinančią temą.
Mūsų ateities planuose - tokias stovyklas organizuoti kasmet, bandant sudominti kitų regionų neregius, ir geriau rugsėjo pradžioje, kai jūra dar neatidavusi per vasarą sukauptos šilumos, kai oras švelnus tarsi aksomas, o gamta tebesidžiaugia sodria žaluma.
