TARPTAUTINEI BALTOSIOS LAZDELĖS DIENAI
NEREGIAI IR JŲ PROFESINĖ VEIKLA
Regėjimo neįgaliųjų įdarbinimo problema - viena aktualiausių visoms Europos aklųjų sąjungai priklausančioms organizacijoms. Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, neregių siekis teisėtai įsilieti į darbo rinką prasidėjo nuo pirmųjų organizacijos įkūrimo dienų.LASS, minėdama Tarptautinę baltosios lazdelės (aklųjų) dieną, kviečia savo bendruomenės narius ir visuomenę diskutuoti šia aktualia tema. Ne vienam LASS nariui, ypač valstybės tarnautojui, gali kilti klausimas, ar tikrai ši tema akliesiems pati aktualiausia? Šalis vis dar gyvena ekonominės krizės nuotaika, didėja bendras nedarbo lygis, o darbo rinkoje neįgaliesiems konkuruoti su sveikaisiais tampa vis sudėtingiau. Bet gal krizė mus visus paskatins naujai įvertinti situaciją, pamatyti teigiamas tendencijas ir perspektyvas (o jų tikrai yra), tinkamai pasinaudoti valstybės siūloma parama?
Kad neregiai stengiasi įveikti krizės įššūkius - akivaizdu. Skaičiai liudija: 2008 metais dirbo 944 regėjimo neįgalieji, 2009 metais - 992. Preliminarūs skaičiai rodo, kad ir 2010 metų rodikliai bus ne prastesni. Tendencijos taip pat akivaizdžios - kiekvienais metais didėja dirbančiųjų skaičius atviroje visuomenėje ir mažėja LASS įmonėse. Regėjimo neįgalieji jau patys steigia socialines įmones, kurių veikla orientuota į įvairias paslaugas. Skiname socialinės neįgaliųjų integracijos vaisius. Jaunimas ieško įdomesnio, patrauklesnio, kūrybingesnio darbo. Daugelis jaunuolių, net visiškai nematančių, naudodamiesi kalbos sintezatoriais, geba dirbti su kompiuteriais, tiek profesinėje veikloje, tiek ir privačiame gyvenime naudojasi informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis. Vis daugiau žmonių, dar turinčių regėjimo likutį, renkasi socialinio darbuotojo specialybę - kas jeigu ne jie, geriausiai pažįsta neįgalaus žmogaus poreikius, jo kasdienybę, kiekviename žingsnyje kylančias problemas.
Tai pozityvios tendencijos - apie jas reikia kalbėti, jas turime skatinti, rodyti kaip sektiną pavyzdį. Tačiau šių tendencijų šviesoje išryškėja ir profesinio ugdymo bei profesinės reabilitacijos spragos ir problemos. Pagrįstai galime džiaugtis palankia įstatymų baze, reglamentuojančia neįgaliųjų socialinių įmonių veiklą (ilgo ir intensyvaus neįgaliųjų nevyriausybinių organizacijų darbo rezultatas), bet Lietuvos profesinės reabilitacijos sistema neregiams visiškai nepalanki. Pirmiausia, profesiškai reabilituotis, ieškoti darbo neskatina valstybės socialinė politika: žmogui dažnai finansiškai labiau apsimoka gauti socialines išmokas ir ramiai gyventi nei norėti persikvalifikuoti, įgyti naujų įgūdžių, ieškoti ir rizikuoti. Antra vertus, ko neregys gali ieškoti, ką profesinės reabilitacijos vandenyse jis gali "sužvejoti", o šias paslaugas teikiantys reabilitacijos centrai - pasiūlyti? Beveik nieko! Lietuvoje yra turbūt vienintelis Valakupių reabilitacijos centras, regėjimo negalią turintiems žmonėms galintis pasiūlyti vienintelę - kompiuterinio raštingumo - specialybę. Be kompiuterio šiais laikais - nė žingsnio, tačiau ar visi gali būti kompiuterių specialistai? LASS, kaip, beje, ir kitas nevyriausybines neįgaliųjų organizacijas, glumina ir piktina tai, kad sprendžiant neįgaliųjų problemas, su jais pačiais nesitariama. Akivaizdžiausias šio reiškinio pavyzdys - 27 mln. litų, skirtų neįgaliųjų profesinės reabilitacijos programoms. Kokioms programoms? Ko iš šių milijonų galime tikėtis? Šį klausimą neįgaliųjų nevyriausybinės organizacijos, tarp jų ir LASS, kelia aukščiausio lygio susitikimuose. Bet yra ir kita reikalo pusė - mūsų pačių noras būti gyvenimo centre, o ne jo pakraštyje, būti partneriais ar net diktuoti savas žaidimo taisykles, o ne laukti, kol kas nors ką nors pasiūlys. Tiek darbo birža, tiek kitos institucijos, norėdamos išgyventi, rengs įvairius, mūsų akimis žiūrint, gal net "egzotiškus" projektus, juos įgyvendins, o kai prireiks, maloniai pasikvies į pagalbą ir pačius neįgaliuosius. Ar tikrai norime būti tik "svečiai"? Kiek mūsų rajonų pirmininkų nuolat bendrauja su darbo biržomis, seka jų naujienas, politikos pokyčius? Ką galime pasiūlyti, ko teisėtai pareikalauti? Į šiuos ir panašius klausimus visų pirma turime nedviprasmiškai ir tiesiai atsakyti patys sau. Neabejotina viena: jeigu artimiausiu metu nesugebėsime "iš naujo" atrasti neregių socialinės ir profesinės reabilitacijos, apie patrauklesnį ir įdomesnį neregių darbą atviroje visuomenėje kalbėti bus sunku. Aklieji, kaip ir regintieji, ilgesnį laiką neturėdami darbo, praranda profesinius įgūdžius, o kai kas - ir pačią motyvaciją dirbti.
Su panašiomis problemomis susiduria ir kitų kraštų aklieji. Lietuva - ne išimtis, bet tai neturėtų mūsų nei pernelyg raminti, nei, juo labiau "užmigdyti". Turime irtis pirmyn - tiek visa Lietuvos akliesiems atstovaujanti nacionalinė organizacija, tiek ir atskiri jos padaliniai. Todėl LASS rajonų filialams būtina sustiprinti ryšį su teritorinėmis darbo biržomis, o darbingo amžiaus neįgaliesiems - jose registruotis. Net jei žmogui ir atrodo nerealu gauti darbo šiandien, perspektyva gali atsirasti rytoj. Negalime tikėtis, kad teritorinės darbo biržos galės įtraukti mūsų narius į įvairias programas ar pasiūlys profesinę reabilitaciją, jeigu jie nebus ten registruoti. Būtina kalbėtis su Neįgaliųjų darbingumo nustatymo tarnyba dėl nukreipimo profesinei reabilitacijai. Nereikia pamiršti, kad sėkmingos profesinės reabilitacijos sąlyga - socialinė reabilitacija plačiąja prasme: buitinės aplinkos, miesto ir rajono pritaikymas, visuomeninio transporto prieinamumas, sociokultūrinės paslaugos. Šiuos klausimus sprendžia vietos savivaldybės, todėl bendradarbiavimas su jomis įgyja ypatingą svarbą. Kelia nerimą vis labiau ryškėjanti tendencija ignoruoti neįgaliuosius priimant su jų gyvenimu, profesine veikla susijusius sprendimus. Pamirštama svarbiausia nuostata: "Nieko apie neįgaliuosius be neįgaliųjų". Tokioms tendencijoms turėtume civilizuotai, korektiškai, bet kartu ryžtingai pasipriešinti.
* * *
Tarptautinės baltosios lazdelės dienos proga kaip ir kasmet LASS rajonų filialuose bei regionų ir socialinių paslaugų centruose, ugdymo įstaigose vyks daugybė renginių visuomenei bei vietos bendruomenei. Tradicinės jau 13-osios Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos dienos "Susitikimai" šiais metais rengiamos Dzūkijos regione, Varėnoje, spalio 6-8 dienomis. Varėnos rajono savivaldybėje vyks konferencija, kurioje dalyvaus socialiniai darbuotojai, seniūnijų, LASS bei kitų neįgaliųjų organizacijų atstovai. Renginyje bus aptariamas Varėnos rajono aklųjų ir silpnaregių darbinis užimtumas, socialinių paslaugų plėtra Varėnos rajone, LASS veiklos aktualijos ir kiti klausimai. Varėnos socialinių paslaugų centre bus pristatytos techninės pagalbos priemonės, skirtos akliesiems bei silpnaregiams. LASS literatai turės galimybę susitikti su Varėnos krašto kūrėjais Viešojoje bibliotekoje, kurioje veiks ir Varėnos moksleivių piešinių paroda "Mano kelyje neregys". Varėnos kultūros centre visuomenei bus pristatytos 3 parodos: meno pažinimo "Liečiu-matau", neregių tautodailininkių darbų ir Prano Daunio gimimo 110-osioms metinėms skirta paroda. Taip pat numatyta edukacinė akcija "Paliesk savo vardą" ir susitikimai Varėnos mokyklose. Šiais metais pirmą kartą LASS dienų istorijoje vyks aklųjų golbolo varžybos Varėnos mero taurei laimėti. LASS dienas "Susitikimai" užbaigs meno mėgėjų nuotaikingas koncertas "Aš jaučiu tave, pasauli" visuomenei, kuriame dalyvaus geriausi LASS ir Varėnos kolektyvai.
Regėjimo neįgaliųjų poreikiams dėmesį rodo ir visuomenė. Spalio 15 d. salotų baro "Mano guru", įsikūrusio pačiame sostinės centre, Vilniaus gatvėje Nr.22/1, valgiaraštis Tarptautinės baltosios lazdelės dienos proga bus pristatomas ir brailio raštu. Šią dieną neįgaliesiems numatyta taikyti 15 proc. nuolaidą. Kitomis dienomis, pateikus LASS nario pažymėjimą, bus taikoma 10 proc. nuolaida.
Spalio 18 d. valstybinis choras "Vilnius" muzikos choro gerbėjus pakvies į koncertą, skirtą choro veiklos 40-ties metų jubiliejinei sukakčiai bei Tarptautinei baltosios lazdelės dienai, Vilniaus rotušėje.
Kaip ir kasmet visuose šalyje vyksiančiuose Baltosios lazdelės dienai skirtuose renginiuose tikimės aklųjų ir silpnaregių bendruomenės narių aktyvaus dalyvavimo, aktualiausių klausimų aptarimo bei visuomenės dėmesio.
LASS centro taryba
