VERSLAS IR NEREGYS |
Augustinas ROTUNDAS JAUNIMAS RENKASI ATEITĮ |
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga turi įkūrusi penkias uždarąsias akcines bendroves. Keturias iš jų daugelis nesunkiai galėtume įvardyti ar bent nuspėti - tai buvę gamybiniai kombinatai, vėliau tapę įmonėmis, dar vėliau - uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis (Šiaulių įmonė turi viešosios įstaigos statusą). Nedaugelis, matyt, esame girdėję apie penktąją, lyg jaunas banginiukas plaukiojančią tarp patyrusių rinkos banginių. Tai - "Etalinkas". "Etalinkas" įkurtas 2005 metų vasarą, veiklą pradėjo tų pat metų rudenį. Įmonės steigėjas - LASS, tačiau, matyt, nelabai tesuklysime sakydami, kad vienas iš svarbiausių jos įkūrimo iniciatorių buvo neregys informacinių technologijų specialistas Egidijus Biknevičius. Egidijus yra baigęs Vilniaus universiteto komunikacijos fakultetą. Jis ir vadovauja įmonei. Su Egidijumi kalbamės apie įmonės veiklą, tikslus, ateities perspektyvas.
Informacinės technologijos neįgaliam žmogui suteikia savarankiškumą daugelyje gyvenimo sričių. Apie tai Egidijus gali pasakoti daug ir įdomiai. Gali jis papasakoti ir apie kitką: norint, kad tasai savarankiškumas iš svajonės virstų realybe, reikia, kad technologijų kūrėjai laikytųsi tam tikrų "žaidimo taisyklių". Ir paties Egidijaus, kaip įmonės vadovo, ir daugelio kitų neregių galvos skausmu jau keleri metai yra tapusi elektroninė bankininkystė. Pati elektroninės bankininkystės idėja yra labai gera: žmogus, turėdamas kompiuterį ir internetą, gali tvarkyti savo ar savo įmonės finansinius reikalus: sumokėti mokesčius, pirkti prekes ar paslaugas, už jas atsiskaityti. Deja, kai kurie bankai nesilaiko interneto tinklalapių kūrimo rekomendacijų ir todėl neregiams jų svetainės tampa nepasiekiamos. Vienas iš tokių bankų yra AB "Hansabankas". Neregys šio banko interneto svetainėje savarankiškai ne tik negali daryti jokių finansinių operacijų, tačiau jis neturi galimybės net pasitikrinti savo paties sąskaitos. Tokia padėtis netenkina daugelio neregių, tačiau ji yra ypač nepalanki žmonėms, turintiems savo verslą, vadovaujantiems įmonėms ir pan. E. Biknevičius yra vienas iš tų, kurie mano, jog tokia padėtis yra nenormali. Egidijus: "Pradėtos ilgos, iki šiol trunkančios derybos su "Hansabanku". Kaip išeitį pasiūlėme akliesiems išdalinti "kalbančius" kodų generatorius. Bankas pripažino, kad tokia galimybė yra ir su mūsų reikalavimais sutiko. Vis žadėjo, kad generatoriai tuoj tuoj bus, tačiau iki šiol jų kaip neturime, taip neturime." Egidijus, kaip neregys, šiam bankui turi ir daugiau priekaištų, bet šįsyk kalbame ne apie "Hansabanką", o apie "Etalinką". Juo labiau, kad derybos su "Hansabanku", atrodo, bus ilgos ir prie jų dar grįšime. "Etalinkas" nenori būti vien surinkinėjančia kompiuterius, programuojančia ir pinigus "kalančia" įmone. "Turime planų vystyti tam tikrą socialinę veiklą: dalį gautų pajamų skirti neįgaliems studentams remti, - sakė Egidijus. - Pirkdami mūsų internetinėje parduotuvėje www.eks.lt, žmonės rems ir neįgaliuosius studentus. Pačiam teko būti studento kailyje, todėl praktiškai patyriau, kad pagalba yra reikalinga. Šiuo metu yra rengiama rėmimo tvarka." Šiuo metu "Etalinkas" kuria lietuvišką kalbos sintezatorių. Egidijaus pasiteiravau, kodėl ėmėsi tokio darbo, - juk lietuviška kalbos sintezės programa jau sukurta. Praėjusių metų pabaigoje turėjo pasirodyti patobulinta jos versija. E. Biknevičius: "Aš pats lietuviško kalbos sintezatoriaus nevartoju, nes netenkina jo parametrai. Yra nemažai žmonių, kurių netenkina dabartinio sintezatoriaus kokybė: nemalonus balsas, taip pat yra kitų trūkumų. Naujas sintezatorius gaminamas jau nebe pirmi metai. Dėl mums nežinomų priežasčių jis niekaip nepabaigiamas, todėl manome, kad galime bandyti sukurti geresnį variantą. Tai būtų naudinga ir dabartiniams gamintojams, ir mums. O laimėtų neregiai - sintezatoriaus vartotojai." Kaip seksis "Etalinkui" įgyvendinti savo idėjas, be abejo, parodys laikas. Šiaip ar taip, turime pripažinti: jaunimas surado savo "nišą". Gal net daugiau: atrandama (kaip prieš keliolika metų masažas) nauja, patraukli, konkurencinga, regėjimo negalią turintiems žmonėms prieinama veiklos sritis - informacinės technologijos.
|