LASS LITERATŲ KŪRYBA |
Teofilija ŽEMAITYTĖ
|
AUDIMAS
Klevai spalvas jau keičia. Galbūt ne jie - ruduo. Į ritę - metų skaičiai: Atgal neatiduos.
Nors tvirtos buvo jėgos, Troškimai dideli, Lyg stirnos jie prabėgo - Nė pėdsako kely!
Po saule ką įausi - Jau niekas neištrins... - - - Atspėki, kas brangiausia?! - Kančios vinis aštri.
ATKIRTIS
Aš - lygumų artojas (Daug pašaipų girdžiu) Ant grumstų atsistoju, O žvilgsniai virš žvaigždžių.
Bet viską sudoroju: Ir darbą, ir siekius, Ir apsuptas pavojų - Dangaus galia tikiu.
Tiesa klastos nebijo. Užgrūdinta karta... - - - Nelieskit Suvalkijos Ranka nenuprausta!
BROLI BROLELI
Buvai susilenkęs. Buvai apsirausęs. Nūn - jau suanglėjęs. Įdomu įdomiausia: Kada lietuviu jausies?
* * *
Jei už nemeilę, už pavydą Mes atsiteisim tuo pačiu, Tai ir "draugužis" nesuklydęs, Nagus paaštrinęs pačiups.
|