LASS LITERATŲ KŪRYBA

Zenonas KAVALIAUSKAS

PERKŪNO ALUS

Pajutau aš savo kūną

Su išgertu bokalu.

Ne prie stalo, kaip kad būna,

Bet šį kartą po stalu.

O ant stalo tik svogūnas

Peleninėj begulįs

Ir alus, vardu "Perkūnas",

Besiliejąs į šalis.

Ant manęs vis laša, laša,

Gal lietus virš Lietuvos.

Gal kas pila kokią trąšą

Ant nuplikusios galvos.

Bet nėra čia ko belaukti,

Atsistot dar negaliu,

O turėčiau pasitraukti

Iš tos vietos, kur guliu.

Juk menu, menu prie stalo

Aš sėdėjau ant kėdės,

Kai "Perkūno" gėriau alų

Lyg nuo sopulio širdies.

O alus stiprus kaip "chankė" -

Įsitikinęs buvau.

Ne širdin - per galvą trenkė,

Tad, kaip girdit, nugriuvau.

ŠELMIO DAINA

Vis barstau dienas kaip centus

Iš kiauros kišenės,

Gal dar tikčiau kam į žentus,

Nors jau pagyvenęs.

Senas braška, jaunas lūžta,

Aš - tik pagyvenęs,

Bet ne pirmą rūtų gūžtą

Būsiu iškedenęs.

Tad suraskit piršlį gerą

Liežuviu paplakti,

Kad nelįstų į kamarą

Pirmutinę naktį.

Vis barstau dienas ir centus,

Nors jau pagyvenęs.

Ima, ima alimentus

Už rūtas piemenės.

Tad piršlių nebeieškokit,

Nebeskinsiu rūtų,

Jei netingite - paplokit,

Kad linksmiau man būtų.

SAUSRA

Prakiurs dangus, seniai belijęs,

Lašais į stogus, langus bels.

Žaliais delnais vandens lelijos

Birželin žiedus vėl iškels.

Menu, sausra anuomet buvo,

Dangus lyg žaidžia su mumis,

Žvyruoti vieškeliai perdžiūvo,

Rytai nekrinta rasomis.

O tie sinoptikai vis rodo,

Kad lyja Vilniuj ir Kaune,

Mat, už litus jie mums parduoda

Netikrą tiesą ekrane.

O kai atlyginimus gauna,

Parodo giedrą Vilnių, Kauną.

Pasako: "Bus diena graži,

Tik gausiai lis Panevėžy."

O gal ir aš nekonkretus,

Sausra perkaitino man galvą,

Išleidęs pensijos litus,

Ant balto lieju juodą spalvą.

Pro langą kaišioju aš galvą,

Ausis ištempęs vis klausaus.

Negali žemė rudą spalvą

Į žalią keisti be lietaus.

Algimantas KATILIUS

AMŽINOJI ŠIRDIS

(Skiriu išeinančios į amžinybę

mano kartos atminimui)

Rudenėlis ir gervės jau krykščia,

Rudenėlis ir mano kely...

Kristau, Kristau, sakei, kad sugrįši,

Tu visiems - amžinoji širdis!

Įsikibęs į ąžuolą tvirtą,

Aš gyvenimo perlą laikau,

Bet žinau, bet žinau, kad parvirsim.

Amžinybę Tavy tematau.

Bausk už žmogišką mano silpnybę,

Kad man žemiškas perlas brangus,

Vien tik Tau patikėjau gyvybę,

Be Tavęs - kaip be saulės dangus.

Rudenėlis ir gervės jau krykščia,

Rudenėlis ir mano kely...

Kristau, Kristau, tikiu, kad sugrįši

Tu visiems - amžinoji širdis!

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]