NETEKOME

JUOZO MARCINKAUS NETEKUS

Gegužės 17 dieną liovėsi plakusi Juozo Marcinkaus širdis. Šį Anapilin išėjusį žmogų drąsiai galima lyginti su plačiašakiu ąžuolu. Tiesa, gyvenimo audros jį gana žiauriai genėjo, bet ir pačių pikčiausių vėtrų laužomas jis atsitiesdavo užsigrūdinęs ir sutvirtėjęs. Dvasine tvirtybe, talentų gausa J. Marcinkus buvo tokia asmenybė, kad retas kuris galėtų su juo lygintis. Puikus dainininkas, sumanus gamybos vadovas, kultūros šviesuolis, verslininkas, rašytojas - viską, ką Juozas sugebėjo gerai daryti, sunku išvardinti. Kalbant apie nepalaužiamą Juozo būdą bei veržlumą, verta ir mūsų dienomis prisiminti tiesą, kad po gulinčiu akmeniu vanduo neteka.

J. Marcinkus gimė 1928 m. lapkričio 22 d. Kelmės rajone, Klibalių kaime, mažažemio valstiečio šeimoje. 1941 m. piemenaudamas susižeidė sprogmenimis, neteko vienos rankos ir regėjimo. 1947 m. pradėjo mokytis Kauno aklųjų mokykloje. Jos nebaigęs, 1953 m. pradėjo dirbti telefonininku Kauno politechnikos institute (dabar - Technologijos universitetas).

Jau mokykloje visi atkreipė dėmesį į malonų Juozo baritoną. Neatsitiktinai ketvertą metų solinio dainavimo jis mokėsi pas pedagoges Aldoną Rakauskaitę ir Adelę Galaunienę. Vėliau J. Marcinkus dirbo darbininku LAD Kauno kombinate, buvo išrinktas LAD Kauno miesto pirminės organizacijos biuro pirmininku. 1957 m. J. Marcinkus susituokė su Albina Grendaite, kuri visą gyvenimą buvo ištikimiausia jo talkininkė. 1958 m. J. Marcinkus baigė 4-ąją darbo jaunimo mokyklą, o 1976 m. su pagyrimu baigė Šiaulių pedagoginį institutą (dabar - Šiaulių universitetas). 1959-1982 m. J. Marcinkus dirbo LAD Klaipėdos įmonės direktoriumi, 1982-1989 m. jis dirbo suaugusiųjų mokyklos mokytoju. 1989 m. Juozas įsteigė Žemaitijos rašytojų bendriją ir buvo išrinktas jos pirmininku, 1991 m. jis buvo priimtas į Lietuvos rašytojų sąjungą, o metais anksčiau jis įkūrė privačią leidyklą "Eldija".

Dar mokydamasis Kauno aklųjų mokykloje buvo žinomas kaip talentingas dainininkas. Vėliau buvo išleistos kelios plokštelės su jo įdainavimais, sukurti du dokumentiniai filmai.

J. Marcinkus yra išspausdinęs nemažai straipsnių, eilėraščių, aforizmų regioninėje ir respublikinėje spaudoje, išleidęs nemažai knygų, iš kurių minėtinos: "Širdies kaitra", apysaka "Tą vasarą", "Juodieji gandrai", eilėraščių knyga "Kur pučia beržinę tošį", apysaka "Kaip deganti saulė" ir kt. Už knygą "Juodieji gandrai" 1992 m. J. Marcinkui paskirta Ievos Simonaitytės literatūrinė premija.

Datos, datos, datos... Ką jos byloja, ką sako? J. Marcinkaus energiją, nepalaužiamą būdą, nepaprastą troškimą gyventi prasmingą, turiningą gyvenimą. J. Marcinkus yra dalyvavęs su savo knygomis keturiose tarptautinėse mugėse. Jis buvo ne pakelės žmogus. Žinojo ir gerai suprato, kad į ištiestą ranką pinigėlis retai tenukrenta.

1996 m. liepos 2 d. J. Marcinkus Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino 1-ojo laipsnio medaliu.

Nuo šiol Juozas ramiai ilsėsis Pamario žemėje, o mūsų širdyse dar ilgus metus bus gyvas jo atminimas.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]