LASS LITERATŲ KŪRYBA |
Elena BALČIŪTĖ
|
Pasėdėkime ant slenksčio
Kaip senais gerais laikais
Ir išgirsim dainą skambią,
Aidinčią plačiais laukais.
Mes girdėsime pro tamsą -
Girgžda senas šulinys,
Kaime šunys dusliai amsi,
Kala pušyje genys.
O mažytė volungėlė
Prašo verkdama lietaus.
Vakarinės kvepia gėlės,
Krinta rasos iš dangaus.
Žemė
Nors ir sunki žiemos ranka
Speigais paglostė tavo plaukus,
Tu vėlei atgimei daina,
Džiugaus pavasario sulaukus.
Žiedais pasipuošei visa,
Skaidrios rasos lašeliais.
O rytmečio gaivaus šviesa
Nušvito tavo kelias.
Tave prikėlė vyturys
Ir pakvietė gyventi.
Šviesa pabeldė į duris -
Atėjo tavo šventė.
Sodams žydint
Pilko vakaro pavėsy
Sužvarbo rankos ir širdis,
Tau savo džiaugsmą patikėsiu,
Kai soduos obelys pražys.
Nubėgs takeliais mano dienos,
Jas vėjas dulkėmis užneš,
Pražys palaukėj gelsvos pienės,
Bet nebebus manęs.
Norėčiau dirbt, norėčiau žaisti,
Sau vietą žemėje surast,
Norėčiau žiedu išsiskleisti
Ir su saulėlydžiu užgest. |