SEMINARAI, KONFERENCIJOS

Augustinas ROTUNDAS

KAIP MES EINAME Į ŽINIŲ VISUOMENĘ


Kovui persiritus į antrąją pusę, Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB) kelioms dienoms buvo tapusi jeigu ne Babelio bokštu, tai bent jau europietiškuoju jo atitikmeniu. Tiesa, kaip ir galima numanyti, dažniausiai skambėjo jos viršenybė anglų kalba, bet norintys (ir, žinoma, mokantys) galėjo pasikalbėti latviškai, estiškai, švediškai, vokiškai, ispaniškai ir dar keliomis Europos kalbomis. O kadangi nieko šiame pasaulyje neatsitinka be priežasties, tai ji, be abejo, buvo ir šįsyk.

Kovo 17 - 19 dieną Vilniuje, Lietuvos aklųjų bibliotekoje, vyko IFLA (tarptautinės bibliotekų federacijų asociacijos) aklųjų bibliotekų sekcijos išvažiuojamasis posėdis. Sekcijos nariai atstovauja savo valstybių aklųjų bibliotekoms arba jų susivienijimams. Šiuo metu sekcijai pirmininkauja Nyderlandų aklųjų bibliotekų susivienijimo direktorė Marijke van Bodengraven. Lietuva nėra IFLA narė, tačiau posėdžiui buvo pasirinkta kaip tik ji. Neoficialių šaltinių liudijimu, įtakos turėjo tai, kad aklųjų bibliotekų sekcijos narys yra geras lietuvių bičiulis, Marburgo aklųjų centro "Blista" bibliotekos vedėjas Rainer Vitte. Antra vertus, aklųjų bibliotekų sekcija yra posėdžiavusi ir kitose šalyse ne IFLA narėse: Kroatijoje, Maroke.

Tuo metu, kai Vilniuje posėdžiavo svečiai iš IFLA, LAB surengė tarptautinę konferenciją "Skaitmeninė knyga ir aklųjų integracija į žinių visuomenę". Joje dalyvavo Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Rusijos (Karaliaučiaus kraštas) aklųjų bibliotekų atstovai. Kaip jau sako pats konferencijos pavadinimas, joje vyravo informacijos prieinamumo, skaitmeninės knygos temos. Svečiai palankiai įvertino LAB vykdomą garsinių knygų fondų perrašymą skaitmeniniu formatu, pradėtus rinkti elektroninius reginčiųjų raštu išleidžiamų knygų variantus. Kaip sakė viešnia iš Latvijos aklųjų bibliotekos, lietuviai visada buvo per du žingsnius priekyje. Kam būtų nemalonu tai girdėti?!

Užtat antrąją konferencijos dieną lyderiavimo nuotaikos išsisklaidė lyg tolimas patrankos dūmelis. Mat tądien konferencijos dalyviams pranešimus skaitė svečiai iš IFLA: supažindino su savo valstybių bibliotekų veikla, naujausiomis brailio ir garsinių knygų technologijomis.

Daugiausia dėmesio skirta Šiaurės ir Vakarų Europoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose vis plačiau naudojamai DAISY (skaitmeninės informacijos prieinamumo sistema) knygų garsinimo technologijai. Ši technologija leidžia po garsinę knygą judėti pagal reginčiųjų knygos pastraipas, puslapius ar skyrius, greitai susirasti norimą knygos vietą, daryti reikalingus pažymėjimus, skaitytojui suteikia kitokių galimybių. Pasaulyje kuriamas vieningas DAISY standartas, universalūs skaitymo aparatai. DAISY trūkumas - ji gerokai brangesnė negu, pavyzdžiui, MP3, todėl LAB iki šiol nėra DAISY konsorciumo narė.

DAISY pradininkai - skandinavai, ypač švedai. Jų patirtį diegiant naujas knygų garsinimo technologijas perima ir Vokietija, ir Nyderlandai, ir kitos Europos valstybės. Švedai jau turi 17 tūkst. DAISY knygų, vokiečiai 2 tūkst. Prie DAISY baigia pereiti Nyderlandai. Reikia pastebėti ir kitką: net labai turtingos valstybės nekalba apie tai, kad jos ketina savo skaitytojams siūlyti tik DAISY knygas. DAISY skirta tiems, kurie knygas skaito ne nuo viršelio iki viršelio, o su jomis dirba: pirmiausia tai moksleiviai, studentai.

Ar realu DAISY knygas skaityti Lietuvoje ir lietuviškai? LASS pirmininkas O. Petrauskas neabejoja, kad skaitysime. "Rengtis pereiti prie DAISY reikia pradėti jau šiais metais. Pasirengimas užtruks apie metus, taigi DAISY knygų galėtume turėti ateinančių metų viduryje ar pabaigoje. Netrukus amerikiečiai žada paleisti į rinką universalų DAISY skaitymo aparatą. Vos tik pasirodys, pradėsime po truputį pirkti. Lietuvoje DAISY formatu galėtų būti išleidžiama apie 20 proc. visų garsinių knygų. Beje, panašiai elgiasi ir kitos valstybės. DAISY knygos brangesnės, tačiau jas gaminti papildomų didelių išlaidų nereikia. Pasistengę galėtume tuos pinigus gauti ir Lietuvoje, gal nereikėtų kreiptis net į Europos Sąjungos fondus."

Paklaustas apie išlaidas ir kaip jas reikėtų skaičiuoti - milijonais, šimtais tūkstančių - LAB direktorės pavaduotojas J. Kažukauskas atsakė, kad dešimtimis tūkstančių. Suprantama, šie pinigai irgi niekur nesimėto, tačiau, sutikime, valstybės biudžeto požiūriu tai nėra didelės sumos. Todėl svarbiausia - mūsų pačių apsisprendimas!

Svečiai iš IFLA savo pranešimuose kalbėjo ne tik apie DAISY, bet supažindino ir su kitomis savo bibliotekų veiklos sritimis. Klausydamasis jų ne vienas tikriausiai pasijuto kaip tas pasakos vilkas, alkanas slampinėjantis apie avelių pilną tvartą. Švedijos aklųjų bibliotekos metinis biudžetas - 9,5 mln. eurų, Nyderlandų aklieji gali skaityti 18 pavadinimų laikraščius ir gauna juos tuo pat metu kaip ir regintieji. Akliesiems leidžiama 150 žurnalų, iš jų - 50 brailio raštu. Per metus milijonas puslapių vadovėlių internete, 6 milijonai - brailio raštu, įgarsinama milijonas kasečių. Tačiau šį mūsų matais matuojant milžinišką darbą atlieka ne viena biblioteka, o visas Nyderlandų aklųjų bibliotekų susivienijimas, kuriam priklauso 27 garso įrašų studijos. Nedidelėje Suomijoje aklųjų biblioteka turi savo įrašų studiją ir garsines knygas perka dar iš penkių privačių studijų. Švedijoje knygas garsinti pradėta nuo 1955 metų. 1981 m. išėjo Parlamento nutarimas, kad ne mažiau kaip 25 proc. visų išleidžiamų knygų būtų garsinės.

Negalią turinčius studentus Švedijoje aptarnauja ne aklųjų, bet universitetų, koledžų, kuriuose jie mokosi, bibliotekos.

Marburgo aklųjų centro “Blista” bibliotekos vedėjas R.Vitte LAB direktorei J.Kuolienei įteikė knygą su reljefiniais Egipto hieroglifaisTačiau ne vieną konferencijos dalyvį gerokai nustebino ne tik milijoninės Nyderlandų leidybos apimtys, ne tik moderniausios skandinavų knygų garsinimo technologijos. Ne mažiau galėjo nustebinti ir tai, kaip vakariečiai puoselėja brailio raštą, kaip išradingai derina šį raštą ir taktilinę grafiką. Jau minėtasis R. Vitte iš Marburgo Lietuvos aklųjų bibliotekai padovanojo knygą, kurioje - Egipto hieroglifai, įrašai, rasti ant garsiausių faraonų kapų. Hieroglifai atspausti ant plastmasinės plėvelės - ryškūs, aiškiai apčiuopiami, čia pat paaiškinamasis tekstas brailio ir reginčiųjų raštu. Brailio ir reginčiųjų raštą išradingai derina ir švedai. Parodyti, kaip tai daroma, jie atvežė nedidelę vaikiškos poezijos knygelę. Taip pat ir knygą, kuri supažindina akląjį su įvairiomis transporto priemonėmis - mašinomis, traktoriais, malūnsparniais. Netrukus po konferencijos vieną knygą apie transporto priemones jie atsiuntė į LAB. Tad pasimokyti turime iš ko.

Konferencijos dalyviai LAB direktorės J. Kuolienės siūlymu priėmė bendrą rezoliuciją savo valstybių vyriausybėms dėl informacijos prieinamumo žmonėms, turintiems regėjimo negalią.

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]