SKAIČIAI, SKAIČIAI...

 

LASS 2003: FAKTAI IR SKAIČIAI


2003 m. LASS savo veikloje pažymėjo aklųjų švietimo 75 -ąsias, A.Jonyno 80-ąsias gimimo metines, Neįgaliųjų metus Lietuvoje ir Europoje. Aklųjų švietimo jubiliejui buvo skirta respublikinė konferencija, apvalaus stalo diskusija, kilnojamoji paroda. Ryškų pėdsaką paliko Neįgaliųjų metams skirta tarptautinė konferencija "Aklumas įvairiose kultūrose".

2003 m. vyko VII Europos aklųjų sąjungos suvažiavimas, kuriame dalyvavo ir LASS atstovai O.Petrauskas ir S.Armonas. Praėjusiais metais LASS, dirbdama Europos aklųjų sąjungos komisijoje, kartu su kitomis aklųjų organizacijomis prisidėjo prie 15 tarptautinių dokumentų socialiniais klausimais rengimo.

Praėjusiais metais LASS aktyviai dalyvavo Lietuvoje svarstant neįgaliųjų socialinės integracijos, socialinių paslaugų įstatymų bei socialinių paslaugų katalogo projektus ir, atstovaudama aklųjų ir silpnaregių interesams, pateikė siūlymų, į kuriuos buvo atsižvelgta. Susitikimuose su Seimo ir Vyriausybės nariais bei raštu buvo kreiptasi dėl invalidumo ir šalpos pensijų didinimo, dėl aklumo pinigų akliesiems skyrimo.

Kartu su Invalidų reikalų taryba bei kitomis neįgaliųjų visuomeninėmis organizacijomis dalyvauta rengiant Lietuvos Respublikos Socialinių užimtumo įmonių įstatymo projektą. LASS iniciatyva įkurta "Žmonių su negalia įmonių asociacija", jungianti LASS, Lietuvos kurčiųjų ir Lietuvos invalidų įmones. Asociacijos tikslas - koordinuoti invalidų organizacijų įmonių tarpusavio veiklą. Šios asociacijos pirmininku išrinktas LASS Šiaulių įmonės direktorius E.Žakaris.

LASS pasiekė, kad įstatymais Pridėtinės vertės mokesčio lengvata neįgaliųjų įmonėms būtų pratęsta iki 2004 m. gegužės 1 dienos bei pripažintos beviltiškomis ir netikslingomis išieškoti "Regovitus " ir "Regplastos" bendrovių skolos, susidariusios 1996-2001 metais.

Reguliariai dirbta su Invalidų reikalų taryba prie LR Vyriausybės. Paruoštos ir jai pateiktos 2004 metų regėjimo negalios žmonių socialinės integracijos bei papildomos programos, jų sąmatos, įvairios praėjusių metų ataskaitos, dalyvauta per 50 tarybos posėdžių, pasitarimų, įvairių susitikimų, kuriuose pateikta siūlymų dėl aklųjų įmonių, aklųjų užimtumo ir kitais akliesiems svarbiais klausimais.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga 2003 m. vykdė 25 žmonių socialinės integracijos programos projektus, remiamus Vyriausybės, 5 valstybinės Neįgaliųjų metų Lietuvoje programos projektus, 11 respublikinių ir 10 regioninių projektų, remiamų fondų ir organizacijų, veikiančių užsienyje ir Lietuvoje, bei 121 regioninį projektą, remiamą miestų ir rajonų savivaldybių, kitų institucijų.

2003 m. LASS veikė 5 regioninės organizacijos, kurios jungė 49 rajonų, miestų bei jungtines miestų ir rajonų organizacijas, taip pat 4 kitas (įmonių) organizacijas. Net 8 visuotiniai LASS narių susirinkimai, vykę 2003 m. rudenį rajonų organizacijose, buvo paskelbti rinkiminiais ir išrinkti nauji pirmininkai. Šių metų vasarą įsikūrė dar viena nauja aklųjų ir silpnaregių organizacija Kazlų Rūdos savivaldybėje.

Praėjusiais metais vyko 8 LASS centro tarybos posėdžiai, kuriose svarstyta 120 klausimų. UAB "Jūsų įranga" pertvarkyta į viešąją įstaigą PBC (Panerių biurų centras), kurios pagrindinė veiklos sritis bus nekilnojamojo turto nuoma. Vilniaus aklųjų ir silpnaregių kultūrinės veiklos funkcijos perduotos viešajai įstaigai Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centrui, o viešoji įstaiga Vilniaus aklųjų laisvalaikio užimtumo centras likviduota. Patvirtinti Kauno aklųjų ir silpnaregių centro nuostatai ir pasiūlyta Kauno miesto savivaldybei būti šio centro bendrasteigėja. Dėl šio siūlymo Kauno savivaldybė dar neapsisprendė. Įsteigti 6 apskričių tarybų filialai - aklųjų ir silpnaregių dienos centrai Anykščiuose, Kazlų Rūdoje, Kretingoje, Plungėje, Širvintose, Švenčionyse. Aklųjų švietimo 75 - čio proga Centro taryba padėkomis apdovanojo 31 Lietuvos aklųjų mokytoją, 5 užsienio šalių piliečius, rėmusius Kauno silpnaregių internatinę mokyklą, taip pat apdovanojo Tauragės apskrities, rajono vadovus, atsakingus darbuotojus, padėjusius surengti Tauragėje LASS dienas.

2004 m. sausio 1 d. LASS veikė 9 viešosios įstaigos (LASS centro taryba, 5 apskričių tarybos ir jų filialai, Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centras, Panerių biurų centras, Lietuvos aklųjų choras), 6 įmonės ( UAB "Regovitus", "Regseda", "Regplasta", "Liregus", "Brailio spauda" ir Šiaulių įmonė) ir 4 dienos centrai (taip pat viešosios įstaigos), įsteigti kartu su savivaldybėmis ar kitomis neįgaliųjų organizacijomis (Alytuje, Biržuose, Mažeikiuose ir Šalčininkuose).

DIAGRAMA 'LASS NARIAI PAGAL GYVENAMĄ VIETĄ (2004 01 01)'2004 m. sausio 1 d. LASS įskaitoje buvo 7785 I, II ir turintys rizikos faktorių III grupės regėjimo invalidai, iš jų 6921 yra LASS nariai. (2001-01-01 taip pat buvo 6921).

Iš 6921 LASS narių 2885 arba 41,7 proc. yra I grupės regėjimo invalidai, 3528 arba 51,0 proc. - II grupės, 508 arba 7,3 proc. - III grupės. 793 LASS narių neturi regėjimo likučio. Darbingo amžiaus yra 2671 asmuo arba 38,6 proc., iš jų iki 30 metų - 364 arba 5,3 proc. visų LASS narių.

Penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose 2004-01-01 gyveno 2826 arba 41 proc. LASS narių, rajonų centruose ir miesteliuose - 2639 arba 38 proc., kaimuose - 1456 arba 21 procentas. Aukštąjį universitetinį išsilavinimą turi 453 LASS nariai, aukštąjį neuniversitetinį - 845, vidurinį - 1632, pagrindinį - 1354, likusieji pradinį arba nebaigtą pradinį. LASS nariai mokosi: 53 vidurinėse, 57 aukštosiose neuniversitetinėse (kolegijose), 51 aukštosiose universitetinėse mokyklose. 2003 m. 14 aklųjų ir silpnaregių baigė vidurinę mokyklą (7 - A.Jonyno, 7 - bendro lavinimo), iš jų 8 įstojo į universitetus, 4 - į kolegijas.

2003 m. į LASS narius priimti 277 regėjimo invalidai (2001 m. - 323, 2002 m. - 297), iš jų I grupės - 103 (tarp jų be regėjimo likučio - 31), 125 - II grupės ir 49 III grupės su rizikos faktoriais. Tarp priimtųjų per praėjusius metus mažiau darbingo amžiaus nei per 2002 m. - tik 43,7 procentai.

Iš LASS narių įskaitos išbrauktas 291 asmuo, iš jų absoliuti dauguma (254) - mirusieji. Neįstojusių į LASS įskaitoje 2004 m. sausio 1 d. buvo 864 (2003-01-01 - 845) regėjimo invalidai.

2004-01-01 Lietuvoje buvo 790 aklų ir silpnaregių vaikų, turinčių regėjimo aštrumą (su korekcija) iki 0,3. Mokyklinio amžiaus 594 vaikai ugdomi: 159 - A.Jonyno vidurinėje mokykloje, 87 - Kauno silpnaregių internatinėje mokykloje, 278 (iš jų 18 aklų)- bendro lavinimo mokyklose, 42 - kitose specialiose mokyklose, 6 - namuose. 22 mokyklinio amžiaus vaikai niekur nesimoko. 196 ikimokyklinio amžiaus vaikai ugdomi specialiose įstaigose ar grupėse, konsultuojami namuose.

DIAGRAMA 'LASS NARIAI PAGAL INVALIDUMĄ'2003 m. veikė visos LASS įmonės, iš jų 5 turėjo uždarosios akcinės bendrovės statusą. Per metus LASS įmonės ir bendrovės iš ūkinės veiklos gavo 18,7 mln. litų įplaukų, o produkcijos pagamino ir realizavo už 13,0 mln. litų. Visos įmonės ir bendrovės dirbo pelningai. Įmonės ir bendrovės gavo iš valstybės 1,1 mln. litų dotacijų "Sodros" priskaitymų ir energetinių resursų įsigijimo padengimui. Pasinaudojus pridėtinės vertės mokesčio lengvata įmonėms ir bendrovėms liko 0,9 mln. litų. Šiaulių įmonė tęsė įmonės restruktūrizavimo procesą, kurio metu tikimasi valstybės paramos nurašant kreditą karūninių kamščių gamybos linijai įsigyti ir šitaip pagerinti įmonės finansinę padėtį. Atlikta nemažai darbų tvarkant įmonių (bendrovių), įstaigų balansuose esantį nekilnojamąjį turtą bei atnaujinant įrengimus.

2004 m. sausio 1 d. pagal darbo sutartis dirbo 787 aklieji ir silpnaregiai (2003-01-01 - 782) iš jų: LASS įmonėse - 266 (281), LASS įstaigose - 96 (96), ne LASS sistemoje arba turėjo savo verslą - 425 (405). Praėjusiais metais įsidarbino ar buvo įdarbinti 56 (85) regėjimo invalidai: LASS įmonėse - 12, LASS įstaigose - 22, atviroje visuomenėje - 22, o išėjo iš darbo 51 (81): iš LASS įmonių - 27, iš LASS įstaigų - 22 žmonės, iš atviroje visuomenėje dirbusių - 2 žmonės. Apskričių tarybų duomenimis, 2004-01-01 darbo neturėjo 116 LASS narių, pageidaujančių ir galinčių dirbti.

45 LASS darbuotojai ir nariai kėlė kvalifikaciją 2 kursuose, 140 - 2 seminaruose, 120 sėmėsi patirties 3 tarptautinėse konferencijose, organizuotose Lietuvoje, 5 dalyvavo užsienio šalių konferencijose. 47 LASS darbuotojams ir nariams socialinių darbuotojų atestavimo komisijos suteikė socialinio darbuotojo kvalifikaciją.

45 aklieji ir silpnaregiai dalyvavo 18 seminarų, kuriuose buvo mokoma, kaip organizuoti pagalbą sau, 26 aklieji ir silpnaregiai - 2 seminaruose, skirtuose bendravimo įgūdžiams lavinti. 80 aklų ir silpnaregių vaikų tėvų ir pedagogų dalyvavo integruotam mokymui skirtoje tarptautinėje konferencijoje.

Per praėjusius metus LASS įsigijo ir regėjimo invalidams ar aklaisiais besirūpinančioms įstaigoms skyrė 440 MP3 formato magnetofonus garsinėms knygoms skaityti, 97 skaitmeninius diktofonus, 30 brailio mašinėlių, 114 kalbančių kalkuliatorių, 1000 kalbančių laikrodžių, 767 didinamuosius stiklus, 586 baltąsias lazdeles, 500 adatų, 337 įvairias mokymo priemones, 15 masažo stalų, 4 įvairaus tipo didinimo prietaisus, 143 studentai ir regėjimo invalidai, dirbantys organizacinį darbą, buvo aprūpinti asmeniniu skaitovu.

2003 m. akliesiems ir silpnaregiams suteikta 16156 informavimo, 12298 konsultavimo, 1821 palydovo, 1535 skaitovo, 2145 maisto ir buitinių prekių pirkimo, 1860 skalbimo, 763 kirpimo, 812 maudymosi, 373 patalpų valymo, 1136 transporto, 312 magnetofonų remonto ir įvairių kitų paslaugų. Dėl šeimos nario regėjimo negalės konsultuoti 1224 šeimos nariai, 586 regėjimo invalidams organizuota gydytojų specialistų pagalba, 18 mokyti orientacijos ir mobilumo, 230 - naujų maršrutų, 25 - kasdieninių įgūdžių, 4752 aplankyti namuose.

55330 Lt iš LASS ūkinės veiklos skirti 571 LASS nariui, per savivaldybių socialinės rūpybos skyrius įvairią paramą (pašalpas, malkas, maisto talonus ir kt.) gavo 581 LASS narys už 54970 litų.

Remdamos įvairias LASS regionines programas, savivaldybės rajonų ir miestų organizacijoms skyrė 240 tūkst. Lt, kiti rėmėjai (fondai, organizacijos ir privatūs asmenys) - 900 tūkst. Lt, respublikiniams projektams buvo sutelkta 286,8 tūkst. litų.

Per 2003 m. poilsio namų "Baltija" reabilitacijos centre "Vyturys" gydėsi 190, ligonių kasos kelialapiams apmokėti skyrė 225280 litų. LASS poilsio bazėse ilsėjosi 328 ("Spindulyje" - 137, "Zelvoje" - 191) regėjimo invalidai. LASS narių poilsiui organizuoti skyrė 27900 litų, savivaldybės - 10545 litus. LASS akliems ir silpnaregiams vaikams organizavo 2 ugdymo stovyklas, kuriose ilsėjosi ir buvo ugdomi 34 vaikai, šiam tikslui buvo sutelkta 5500 litų iš savivaldybių ir Šiaurės šalių ministrų tarybos.

2003 m. veikė 85 įvairūs meno mėgėjų, amatų būreliai, klubai (2002 m. - 96). Jų veikloje dalyvavo 725 (65 proc. visų dalyvių) aklieji ir silpnaregiai. Meno mėgėjai surengė 532 koncertus, kurių dauguma buvo skirti aklųjų švietimo 75-mečiui ir Neįgaliųjų metams Lietuvoje.

Akliesiems ir silpnaregiams buvo organizuota 400 įvairių kultūrinių renginių: teminių vakarų, susitikimų, vakaronių, paminėtos valstybinės šventės, LASS nusipelniusių narių jubiliejai ir kitos datos.

9 geriausių meno mėgėjų kolektyvai ir choras "Vilnius" dalyvavo Pasaulio lietuvių dainų šventėje, 33 - 6 tarptautiniuose festivaliuose, 22 - respublikinėse bei regioninėse folkloro, liaudiškų kapelų, šokių bei miestų šventėse. 7 puikiai pasirodė per "Sostinės dienas" vykusioje respublikinėje šventėje "Tau, Vilniau", skirtoje Neįgaliųjų metams Lietuvoje pažymėti.

Vyko daug tradicinių respublikinių renginių - tai LASS dienos "Susitikimai" Tauragėje, skirtos Baltosios lazdelės dienai, apžiūra konkursas "Pinas dainos, muzika ir eilės", kurioje dalyvavo 220 suaugusių ir 80 vaikų su regėjimo negalia. "Susitikimų" metu surengtos šaškių varžybos, veikė 2 parodos, vyko meno mėgėjo koncertas, spaudos konferencija, susitikimai su moksleiviais ir pedagogais, Tauragės literatais bei moksleivių rašinių konkursas "Po amžinos nakties dangum". Geriausi konkurso darbai buvo spausdinami periodiniuose leidiniuose.

Surengta visuomenei 16 tautodailininkų kūrybos darbų parodų. 2003 m. rudenį Vilniuje vyko šeštoji respublikinė tautodailininkų paroda "Įveikę tamsą", joje dalyvavo 32 aklieji ir silpnaregiai, pateikę 127 geriausius savo darbus. Išleistas parodos katalogas.

1357 aklieji ir silpnaregiai buvo išvykę į 80 ekskursijų po Lietuvą, 37 LASS nariai ir darbuotojai buvo išvykę į Paryžių, 1079 lankėsi 73 parodose, 2316 nemokamai arba lengvatinėmis sąlygomis aplankė 243 koncertus ir spektaklius.

Lietuvos aklųjų choras "Vilnius" per 2003 m. surengė 40 koncertų, kurių klausėsi per 14000 žiūrovų, choras dalyvavo tarptautiniame sakralinės muzikos festivalyje "Muzikos paradas" Vilniuje, koncertavo įvairiuose respublikiniuose muzikos renginiuose ir Neįgaliųjų metams, A.Jonyno 80-mečiui, Baltosios lazdelės dienai skirtuose renginiuose.

LASS leido mėnesinį žurnalą "Mūsų žodis" ir jo priedus: "Šulinį" bei Televizijos ir radijo programas. Per rajonų ir miestų organizacijas platinamą žurnalą skaito apie 2500 LASS narių. Visuomenei ir LASS nariams informacija buvo teikiama ir internetu, kur veikė 2 svetainės prižiūrimos UAB "Brailio spauda": www.lass.lt ir www.akis.lt. Šiose svetainėse per dieną apsilanko po 70-100 vartotojų.

370 straipsnių apie akluosius ir silpnaregius, LASS ir jos regionines organizacijas buvo publikuota respublikinėje ir regioninėje spaudoje.

Per nacionalinį radiją transliuotos 54 laidos "Sutik mane", apie 20 informacijų apie LASS renginius ir neregių problemas transliuota ir kitose radijo laidose, o per įvairių televizijų kanalus parodyta 17 laidų ir siužetų.

Lietuvos aklųjų sporto federacijoje veikė 8 sporto klubai, kuriuose sportavo 580 LASS narių.

22 Lietuvos aklųjų ir silpnaregių įvairių sporto šakų čempionatuose dalyvavo 1105 sportininkai.

36 pajėgiausi sportininkai startavo 16 Lietuvos Respublikos čempionatų. Vyrų braziliškų šaškių čempionate R.Valužis pirmą kartą iškovojo bronzos medalį.

Europos ir Pasaulio aklųjų čempionatuose pasirodė 15 aklųjų ir silpnaregių sportininkų ir iškovojo 3 aukso, 4 sidabro ir 3 bronzos medalius.

2004 m. sausio 1 d. Lietuvos aklųjų bibliotekos fondus sudarė 452400 egz. (iš jų brailio raštu - 50838, garsinių - 213800) įvairios literatūros. Per 2003 m. aklųjų bibliotekos paslaugomis naudojosi 4619 skaitytojai, iš jų 2788 (60,4 proc.) - regėjimo invalidai. 330 skaitytojams knygos buvo vežamos į namus. Brailio raštu knygas skaitė 351 (2002 m. - 353), garsines - 2716 (2002 m. - 2824) aklieji ir silpnaregiai. Iš viso per metus išduota 268807 egz. įvairios literatūros.

Per 2003 m. aklųjų ir silpnaregių poreikiams išleista 557 pavadinimai garsinių knygų, iš jų - 228 pavadinimai knygų pagal tikslines programas, 15 pavadinimų žurnalų, 67 pavadinimai knygų brailio raštu, iš jų - 23 vadovėliai. Lietuvos aklųjų biblioteka išleido 11 leidinių (aklųjų ir apie akluosius) reginčiųjų raštu.

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]