JUBILIEJAI
Irena CIMNALOMSKIENĖ
MŪSŲ ELENUTĖ
Giedraitienę "mūsų Elenute" vadina dėl jos gero būdo Panevėžio kultūros klubo "Pavėsis" folkloriniame ansamblyje "Pajauta". Elena čia sava. Ji - ilgametė darbuotoja ir meno mėgėja. Turėdama gražų balsą, mokėdama daug dainų, mylėdama žmones, ji nenorėjo apsiriboti tik darbu kombinate ir namų ruoša, todėl, vos įsidarbinusi anuometiniame kombinate, įsijungė į dainuojančių bendradarbių gretas. Tai jai padėdavo atgauti jėgas. Pradžioje Elena dirbo veltinių ceche, kur apie porą metų veltinius kočiojo rankomis. Buvo labai sunku, bet, anot jos, ji "buvo jauna, darbo nebijojo". Tą cechą uždarius, keletą metų dirbo antklodžių ceche, kol ir tą uždarė. Iš ten perkėlė į kartonažo cechą, kur gamino įvairias dėžes. Iš viso LAD Panevėžio kombinate E. Giedraitienė išdirbo 36 metus (1955-1991). O kad buvo stropi darbuotoja, liudija daugybė apdovanojimų: garbės ir pagyrimo raštų, suvenyrų. Nors jau 11 metų nedirba gamykloje, bet daina, folkloras ją tebesieja su buvusiais bendradarbiais.
Ne vien meno saviveiklą mėgsta Elenutė. Nuo mažens labai rūpėjo skaitymas. Kur buvusi nebuvusi, vis už knygos čiupdavo. Todėl jai, baigusiai tik aštuonias vidurinės mokyklos klases, ne kiekvienas, netgi turintis aukštojo mokslo diplomą, prilygsta. Ir atmintis neprasta: ką perskaičiusi, tebenešioja galvoje. Su ja, šiomis dienomis švenčiančia 80-ąjį savo gimtadienį, galima kalbėti apie įvairius pasaulio kraštus, tautas, meną, įžymius žmones. Elena atmintinai cituoja mėgstamus klasikus. Didelę įtaką savišvietai turėjo kelionės, teatrai ir koncertai - tai jai labai patinka lig šiol. Tik dabar ne visada bilietai "įkandami".
O apie pomėgį rankdarbiams patys rankdarbiai kalba. Vos pravėrus kambario duris, matyti baldai, dengti siuvinėtomis ir nertomis servetėlėmis, staltiesėmis. Ant grindų - didžiulis kabliuku nertas kilimas. Elenutė kabliuku nunėrusi ir daugybę drabužių. Suknelės, sijonai, palaidinukės, skrybėlaitės - jos pačios kūryba. Ne tik pati vaikšto pasipuošusi praktiškais savo darbo drabužiais, bet daug jų padovanojo draugėms, pažįstamiems. Sakė, labai norėjusi austi, bet prastas regėjimas (iš prigimties trumparegė). Dėl tos priežasties ir siuvimas su mašina liko neįgyvendinta svajonė.
Elenutė, būdama tvirta, atlaikė dideles artimų žmonių netektis. Jai buvo vos dveji metukai, kai mirė mama. Mergaitę užaugino močiutė. Našle tapo irgi per anksti - 56-erių. O praeitais metais palaidojo vienintelį sūnų, kuris ją globojo, užtarė, padėjo. Elena neabejinga ir kitų nelaimėms. "Pajautos" ansamblietė Janina Jadzevičienė pastebėjo: "Elenutė labai labdaringa: nėra taip, kad ji neaplankytų ligonio, nepaguostų liūdinčio. Draugiška, vaišinga, gera kulinarė: įvairiomis progomis vaišina pačios keptais pyragais". Ansamblietė Genutė Lunskienė pridūrė: "Šviesaus proto moteris, visada geros nuotaikos. Per daugelį metų iš jos neišgirdome nei blogo žodžio, nei blogai kalbant apie kitus". Su didele pagarba apie Eleną Giedraitienę kalba "Pajautos" ansamblio vadovė Rima Žostautienė: "Tai labai didelės kultūros, skaisčios dvasios žmogus. Turi tvirtą nuomonę, ryžtingą charakterį, be jokio keršto, be neapykantos".
Patrauklus ir Elenutės loginis mąstymas. Gal tai prigimtis, o dar šį bruožą išugdė lošimas šaškėmis. Anksčiau tai buvo jos sportinis pomėgis. Ji žaidė ir su draugais, ir gamykloje, teko važinėti po respubliką, grįžti su pergale.
Paklausta, ką labiausiai vertina, Elenutė atsakė: "Knygą, dainą, gamtą, ypač mišką".
80-ųjų gimimo metinių proga linkime Elenutei dar ilgai skaityti, dainuoti, klausytis paukštelių čiulbėjimo.
