NEREGYS IR VISUOMENĖ
Alvydas VALENTA
NEREGYS, FOTOGRAFUOJANTIS GARSUS
Ar Remigijus Audiejaitis pirmasis? Be abejonės, ne, nors jeigu reikėtų išvardinti pirmtakus, tikrai negalėčiau. Reikalas čia šiek tiek "filosofiškesnis": beveik visada, kai manaisi ką nors darąs pirmasis, ima ir paaiškėja, kad kažkas buvo už tave pirmesnis, kažkas tave aplenkė. Tačiau Remigijus, kaip atrodo, nekvaršina sau galvos, pirmasis jis ar dešimtasis, o tiesiog daro tai, ką daro. O daro jis štai ką - fotografuoja. Fotografuoja pasikliaudamas ne matymu, o klausa. Remigijus yra neregys, Vilniaus universiteto Orientalistikos centro lyginamųjų Azijos studijų antrakursis. Fotografuoja jau keleri metai. Pirmoji jo paroda surengta 1999 m. Vilniaus universitete poezijos ir muzikos renginio, kuris vadinasi "Filologijos ruduo", metu. Antroji - 2001 m. sostinės Užupio galerijoje "Galera". Šių metų sausio 16 d. Vilniuje, Fotografijos galerijoje, atidaryta trečioji Remigijaus fotografijų paroda. Remigijus daugiausia fotografuoja Vilniaus gatvėse, senamiestyje ir visada dėmesį pirmiausia kreipia į garsą. Jo nuotraukos - tai fotojuostoje užfiksuota akustika. Kaip pats kažkada prisipažino, fotografuoti pradėjo lyg ir atsitiktinai: kartą pabandė - patiko. Dabar tai jau tapo pomėgiu. Remigijus svajoja išsiveržti iš miesto ir fotografuoti kitokius garsus. Viena jo svajonių - fotografuoti jūros bangas: jų artėjimą, lūžimą, sudužimą, nutolimą. R. Audiejaitis turi dar ir gerą muzikinę klausą, todėl jeigu iš tikrųjų jis kada nors su fotoaparatu rankose atsistos ant jūros kranto, galėtume laukti įdomių ar net unikalių nuotraukų. Bet tai jau ateitis, o kol kas dar šiek tiek apie praeitį.
Debiutuojanti kino režisierė 
Dalia Survilaitė apie R. Audiejaitį ir jo pomėgį fotografuoti sukūrė dokumentinį filmą. Filmo peržiūra įvyko 2002 m. sausio 18 d. "Lietuvos" kino teatro salėje 88. Filmas neilgas, tačiau informatyvus ir sugestyvus. "Po pirmosios parodos 1999 m., - sako režisierė, - jau žinojau, kad apie Remigijų kursiu filmą. Buvo tik laiko ir pinigų klausimas. Kartą, jau kuriant filmą, ateina kažkas iš draugų ir sako: ar žinai, kad yra toks čekų dokumentinis filmas "Neregiai" - ten irgi akli vaikai fotografuoja. Kontrargumentas čia galėtų būti toks: tie vaikai fotografuoja daugiau edukacijos tikslais, o Remigijus tai daro sąmoningai, savo noru. Taigi turime visiškai kitokį atvejį." Filmą D. Survilaitė kūrė maždaug tris mėnesius - nuo praeitų metų liepos pabaigos iki spalio pabaigos. Ir Remigijaus paroda, ir D. Survilaitės filmas sulaukė pakankamai didelio dėmesio žiniasklaidoje, tarp profesionalių fotografų ir kino kritikų. Vienos žurnalistės paklausta, ar nereikėtų R. Audiejaičio dėl jo pomėgio įrašyti į Gineso rekordų knygą, D. Survilaitė atsakė: "Gineso rekordų knyga čia ne svarbiausia. Tai, ką daro Remigijus, yra ne rekordas, bet unikalus reiškinys".
