Vytautas GUDONISAKIES PERSODINIMAS. REALIJOS IR PERSPEKTYVOS
Oftalmologijoje transplantacijos pradininku galime laikyti mums visiems gerai žinomą profesorių V. Filatovą, kuris 1930 metais persodino rageną. Tačiau unikaliausia akių operacija buvo atlikta šiais metais. Sausio 26 dieną Rusijos akių ir plastinės chirurgijos centre profesorius Ernstas Muldaševas atliko unikalią akies persodinimo operaciją. Kodėl iki šiol niekas nebandė persodinti akies?
Reikalas tas, kad nėra paprasta iš mirusio donoro persodinti akį jau vien dėl to, kad pagrindinių akį maitinančių kraujagyslių diametras tesiekia 0,1 mm. Susiūti taip, kad jomis tekėtų kraujas, yra nepaprastai sudėtinga. Kita problema - regos nervas. Ar jis funkcionuos su svetima tinklaine? E. Muldaševas pamini tris svarbius operacijos momentus. Pirmasis - akies nebuvo galima persodinti visos. Antrasis - buvo sukaupta ilgametė patirtis gydant ir atstatant tik atskiras akies dalis. O svarbiausia: medikai išmoko naudotis tokiomis medžiagomis, kurios sudaro palankias sąlygas atskiroms akies dalims atsigaminti lyg savarankiškai.
Chirurgas persodinimą atliko sluoksniais. Atskirai buvo sudarytas akies karkasas, atskirai - maitinantis tinklainę kraujagyslių apvalkalas. Visa tai buvo padaryta iš alaplanto. Tai biologinė medžiaga iš mirusių žmonių audinių. Alaplantas apdorotas taip: įvairių alaplantų vietoje išauga įvairių rūšių audiniai. Šią medžiagą galėtume pavadinti savų akių audinių augimo stimuliatoriumi. Oftalmologas panaudojo donoro tinklainę ir rageną, o visa kita buvo iš alaplanto. Suprantama, buvo prijungtos ir kraujagyslės.
Po ekspedicijų Tibete mokslininkai surado įrodymų, kad viskas žmogaus organizme funkcionuoja lyg sąlyginių refleksų pagrindu. Veikia taip vadinamas fantomo fenomenas. Čia vertėtų prisiminti ir "fantominius skausmus". Pavyzdžiui, žmogui amputavo koją. Po operacijos šis žmogus jaučia nupjautos pėdos skausmą. Mokslininkai randa vis daugiau įrodymų, kad egzistuoja vadinama bioenergetinė žmogaus kūno kopija. Taigi ir tinklainė, kurią persodino gydytojas, turėjo savo bioenergetinę kopiją. Tarp šių energetinių struktūrų turi atsirasti kontaktas. Tai reiškia, kad bangų lygmenyje galvos smegenų bioenergija turi pradėti gauti informaciją iš persodintos kito žmogaus tinklainės.
Operavęs gydytojas teigia, kad šios prielaidos pasitvirtino. Apžiūrima pacientė Tamara, kuri daug metų buvo absoliučiai akla, sušuko: "Oi, kiek daug šviesos!" Taip ji sureagavo į oftalmologinio mikroskopo spindulį. Vėliau ši pacientė iš Kijevo teisingai nurodė šviesos projekciją - pasakė, iš kurios pusės į naują akį nukreiptas šviesos šaltinis. Nuostabu tai, kad tinklainė dar nesujungta su regėjimo nervu. Tam reikės dar nemažai laiko. Vadinasi, esama kitokių organizmo galimybių, padedančių funkcionuoti naujai sukonstruotai akiai.
Galima suprasti pacientės džiaugsmą. Gydytojui ji sakė, kad "svarbiausia neišprotėti nuo šviesos ir regėjimo - aš gi taip nuo to atpratau..."
Ar gali tokios operacijos būti įprastos? Oftalmologų manymu, ateityje taip, o kol kas - ne. E. Muldaševo teigimu, nors jis operavo greitai, tačiau operacija truko visą darbo dieną. Teko padaryti apie 200 siūlių. Operacijos pabaigoje pradėjo trūkinėti chirurginiai siūlai. Septintajame dešimtmetyje širdies persodinimo operacijų taip pat buvo mažai, o dabar jos atliekamos daugelyje šalių. Gydytojas teigia, kad perspektyva duoti regėjimą žmonėms, kurie ne tik beviltiškai akli, bet ir visai neturi akių, verčia ieškoti ir rizikuoti, tačiau rizika turi būti minimali. Šią operaciją E. Muldaševas mintyse buvo atlikęs šimtus kartų ir vis tiek operuojant buvo staigmenų. Pacientės akiduobėje buvo rastas suakmenėjimas dėl ilgamečio aklumo. Tai reikėjo pašalinti.
Taigi akies persodinimo pirmasis bandymas teikia optimizmo. Ateityje gydytojas planuoja operuoti dar vieną pacientą, kad būtų galima kuo tiksliau išanalizuoti tokių operacijų rezultatus iki tol, kol jos taps kasdienybe. Be abejonės, akių transplantavimas tobulės, nes netrukus bus atidarytas naujas, modernus akių centras Baškirijoje.
