KAS MŪSŲ LAUKIA ATEITYJE?
Dar keliolika dienų ir baigsis 1999-ieji. Kokie jie buvo, kuo ypatingi? Kas mūsų laukia ateityje? Į šiuos ir kitus žurnalo "Mūsų žodis" klausimus sutiko atsakyti Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) pirmininkas Osvaldas PETRAUSKAS.
- Kuo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai buvo ypatingi šie metai?
- Mūsų sąjungos gyvenimas 1999 metais buvo lyg ir ramus, be didesnių įvykių. Tačiau visuomenės gyvenime metai ypatingi tuo, kad šaliai vadovavo net trys vyriausybės, su kurių kaita keitėsi šalies ekonominis gyvenimas. Teko prisitaikyti ir LASS.
Įsimins ir tai, jog su pinigais buvo taip striuka, kad darbo užmokesčio laiku negaudavo net ir mūsų įstaigų darbuotojai. Panašiai buvo gal tik 1992 metais. Esant tokiai situacijai netenka kalbėti apie naujoves. Svarbu išlaikyti tai, ką esame sukūrę. O nuo įvairiausių valstybės biudžeto "taupymo" programų išsisukti nebuvo galima.
Šiuo metu Lietuvoje yra per 5500 nevyriausybinių organizacijų. Pagal Baltijos Amerikos partnerystės programos konkurso rezultatus LASS pateko į geriausiųjų nevyriausybinių organizacijų dešimtuką. Šiam dešimtukui suteikta garbė nemokamai dalyvauti pusantrų metų truksiančiuose nevyriausybinių organizacijų mokymuose.
- Kokie šių metų įvykiai Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai buvo naudingi?
- Didžiausias laimėjimas šiais metais, matyt, yra tai, jog nuo sausio 1 dienos, nepaisant "Sodros" deficito, I grupės invalidams numatytas slaugos priedas buvo įtrauktas į pagrindinę pensijos dalį bei pradėtas mokėti ir dirbantiems I grupės invalidams.
Svarbu ir tai, jog pirmą kartą Lietuvos istorijoje, kai invalidai pagrasino protesto akcijomis, Rolando Pakso Vyriausybė Invalidų reikalų tarybai prie Vyriausybės per pusantros savaitės pervedė 5 mln. litų (20 proc. visų metams skirtų lėšų). Iš šių pinigų buvo grąžintos senos skolos. LASS vėl galėjo laiku mokėti atlyginimus, įmonėms skirti lėšų energetikos ir socialinio draudimo išlaidoms kompensuoti. Beje, Rolandas Paksas pažadą įvykdė likus vienai dienai iki atsistatydinimo.
- Koks šių metų įvykis sąjungai buvo nepalankiausias?
- Nepalankiausia šiais metais buvo tai, jog net kelis kartus buvo mažintas finansavimas įvairioms valstybės remiamoms programoms vykdyti.
Nemalonu ir tai, jog po gana ilgo laiko LASS įmonės vėl dirbo nuostolingai. Šių metų II ketvirtį net trys įmonės turėjo balansinio pelno nuostolių. Nuostoliai iš gamybos II ketvirtį sudarė 700 tūkstančių litų. Taip pat sumažėjo mūsų pajamos, gaunamos už nuomą, iš loterijos, o taip pat lėšos iš savivaldybių finansuojamų programų.
- Kokias problemas šiais metais pavyko išspręsti?
- Padedant Kristofelio aklųjų misijai toliau buvo remontuojama Kauno aklųjų ir silpnaregių mokykla internatas. Kartu su Invalidų reikalų tarybos prie Vyriausybės lėšomis į šį objektą investuota apie 100 tūkstančių litų.
Užimtumo srityje sėkmingai bendradarbiaujame su Olandijos aklųjų organizacija, kurios specialistų patarimų dėka jau ir mūsų įmonėse sėkmingai dirba baldų apmušėjai restauratoriai. Šis darbas kol kas perspektyvus silpnaregiams, todėl padedant Olandijos specialistams Aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre bus mokoma šios specialybės.
Labai daug dėmesio skirta LASS narių kvalifikacijai kelti. Šia galimybe pasinaudojo daugiau nei 120 aklųjų ir silpnaregių.
Naudojantis olandų patirtimi, Vilniuje, Skroblų gatvėje, įrengtas reljefinis takas. Sanatorijoje "Zelva" atiduoti naudojimuisi kanalizacijos ir valymo įrenginiai, skysto kuro katilinė. Įrengtos naujos patalpos LASS Kauno ir Marijampolės apskričių tarybai ir LASS Panevėžio Utenos apskričių tarybai bei LASS Ukmergės rajono organizacijai. LASS individualią įmonę "Mūsų žodis" pasiekė penkių Vokietijos aklaisiais besirūpinančių organizacijų labdara - daugiatiražė aklųjų spaudos mašina.
Didelio visuomenės susidomėjimo ir atgarsio sulaukė Alytuje įvykę LASS dienos "Susitikimai".
"Baltijos" sanatorijoje, reabilitacijos centre "Vyturys", pradėtas naudoti universalus spektrinis kvantinis akių terapijos aparatas.
Iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo gauti 420 tūkstančių litų LASS įmonių skoloms sumažinti ir 40 tūkstančių litų LASS Kauno įmonės problemoms spręsti.
Priimti įstatymų papildomieji aktai dėl specialaus ugdymo įstatymo. Juose numatytos valstybės garantuotos ir finansuojamos kai kurios paslaugos akliesiems bei silpnaregiams: aprūpinimas mokomąja kompensacine technika, skaitovais, palydovais, pedagogo padėjėjais.
Šiais metais pradėta mokėti globos pašalpa invalidams nuo vaikystės.
- Kokie svarbiausi darbai LASS laukia 2000 metais?
- Ne vienerius metus mūsų problemos buvo sprendžiamos per socialinės, medicininės, profesinės reabilitacijos programą, veiksiančią iki 2002 metų ir vykdomą Invalidų reikalų tarybos prie Lietuvos Vyriausybės. Bėda štai kokia: valstybės biudžetas kasmet didėja, o lėšos šiai programai nuolatos mažėja. LASS per paskutiniuosius kelerius metus gaudavo 22-23 procentus šių lėšų. 2000 metais, atrodo, viršys 24 procentus. Tačiau realiai pinigų gauname vis mažiau. Taigi norai privalo būti kuklesni, nes susilaukiame priekaištų iš kitų nevyriausybinių invalidų organizacijų.
1996-1997, o iš dalies ir 1998 metais daugiausia lėšų skyrėme LASS materialinei bazei atkurti ir plėsti. 2000 metais ir ateityje lėšas naudosime paslaugoms akliesiems ir silpnaregiams teikti bei kompensacinei technikai įsigyti. Įvairiems remontams ir aplinkai pritaikyti lėšų paprasčiausiai neliks.
Invalidų reikalų taryba 1999 metais 600 tūkstančių litų skyrė Lietuvos aklųjų chorui, 2 milijonus įmonių energetikos ir "Sodros" lengvatoms, 3,5 milijono - visos Aklųjų ir silpnaregių sąjungos išlaidoms ir kompensacinei technikai įsigyti.
Kelerius ateinančius metus biudžeto lėšos bus labai taupomos. Aklųjų reikalams, LASS išlaidoms, jos vykdomoms programoms finansuoti lėšų sumažės, nes chorui ir įmonių energetikos bei Sodros išlaidoms numatyta pastovi pinigų suma.
Nors programų ir įvairių konkursų daugėja, tačiau įplaukų iš užsienio ir Lietuvos fondų taip pat neverta tikėtis. Beje, sprendžiant visos organizacijos problemas šios lėšos sudaro nežymią dalį. Mūsų įmonės jau septyneri metai LASS veiklai lėšų neduoda. Mažai vilčių, kad jos kada nors tų lėšų skirs. Prasidėjus ekonominiam nuosmukiui nuomos kainos Lietuvoje sumažėjo 20-30 procentų. Tai pajuto ir LASS.
Apibendrinant reikėtų pasakyti, jog turime grįžti prie 1989 metais pasakytos minties, jog mūsų problemas turėtų spręsti valstybė. Ir neregių problemas spręsti, ir teikti paslaugas valstybinės institucijos turėtų tiesiogiai, o ne per Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungą. Pavyzdžiu galėtų būti nuo 2001 metų pradėsiantis veikti specialaus ugdymo įstatymas. Remiantis juo, su aklųjų ir silpnaregių ugdymu ir reabilitacija susijusios programos turėtų būti finansuojamos per Švietimo ministeriją.
Reikia siekti, kad Ligonių kasos visiškai kompensuotų mūsų reabilitaciją ir poilsį "Zelvoje", "Vyturyje". Taip pat Ligonių kasos turėtų finansuoti ir kompensacinės technikos įsigijimą.
Mūsų chorą valstybė turėtų remti per Kultūros ministeriją. Dabar gi lėšos skiriamos per Invalidų reikalų tarybą ir įskaitomos į LASS gaunamas lėšas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nenori patikėti Invalidų reikalų tarybai rūpintis invalidų užimtumo problemomis. Tai turėtų daryti Darbo birža ir įvairūs ugdymo bei perkvalifikavimo centrai.
Suvalstybinus dalį LASS atliekamų funkcijų, gautos lėšos galėtų būti skiriamos pačioms specifiškiausioms sritims: aklųjų ir silpnaregių registracijai, informacijos apie juos kaupimui, valstybės ir valdžios institucijoms spaudimui daryti, kad būtų sprendžiamos aklųjų ir silpnaregių gyvenime pasitaikančias problemos.
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga ir po 2002 metų spręs įvairias specifines aklųjų gyvenimo problemas. Reikėtų padaryti taip, kad tos veiklos mastai būtų mažesni, tada su tomis pačiomis lėšomis galėtume daug kokybiškiau padėti savo organizacijos nariams.
Jaučiama naujų tendencijų ir pačioje mūsų organizacijoje. Greičiausiai į naujoves reaguoja jaunimas, kuris orientuojasi į intelektualias profesijas. Tai ypač ryšku stebint LASUC abiturientus. Dauguma jų stoja į aukštąsias ir aukštesniąsias mokyklas. 1998 metų pradžioje atviroje visuomenėje dirbo 35 procentai, o šiandien jau 46 procentai iš visų dirbančių LASS narių.
LASS yra tik tarpininkas tarp valstybės ir mūsų narių. Negalime formuoti savarankiškos politikos. Mūsų veiklos rezultatai priklauso nuo valstybės galimybių. Jei ekonominė situacija gerės, tai atsiras galimybių gerinti neregių gyvenimą. Blogėjant situacijai išlaikyti tai, ką turime, taps beveik neįmanoma.
Lietuva siekia tapti Europos Sąjungos nare, todėl galime tikėtis, kad įvairios paslaugos akliesiems ir silpnaregiams bus panašios. Europos sąjungos valstybėse nėra numatyta, kad socialinė politika visose šalyse bus vienoda. Tačiau šiokie tokie dėsningumai galioja, todėl siekdama narystės Lietuva negalės atsilikti nuo kitų Europos Sąjungos valstybių. Remdamasi Europos Sąjungos valstybių aklųjų ir silpnaregių organizacijų patirtimi, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga galės "spausti" Lietuvos valdžią, kad paslaugos akliesiems ir silpnaregiams būtų plečiamos, gerinama jų kokybė.
Linkiu visiems optimizmo ir vilties 2000 metais.
- Ačiū už pokalbį.Kalbėjosi Vytautas GENDVILAS
