MUZIEJAI

Muziejai - tai pastatai, kuriuose eksponuojami įvairių epochų meno, mokslo, gamtos ir darbo objektai. Dėl eksponatų vertės ir jautrumo jie dažniausiai tik apžiūrimi, o ne liečiami. Juos nuo reginčių lankytojų rankų turi apsaugoti uždaros vitrinos arba eksponatų spintos, rankomis liečiami eksponatai gali būti sugadinti. Dažnai eksponuojamos tik labai vertingų eksponatų kopijos. Regintiesiems su eksponatais padeda susipažinti aprašymai, apšvietimas, išdėstymas patalpoje. Tačiau įprastai pateiktus eksponatus negalės apžiūrėti aklieji ir silpnaregiai. Aklieji gali susipažinti su daiktais tik lytėdami. Jiems būtina aprašymus pateikti padidintu arba Brailio raštu bei įgarsintus, rodyti didelius eksponatus, kad juos būtų galima apčiuopti ir dar gauti kuo daugiau žodinės informacijos. Turi būti pateikiama tik pati reikalingiausia ir informatyviausia informacija, kad ji padėtų kuo geriau susipažinti su eksponatais. Regintieji dažnai iš pradžių trumpai apžvelgia eksponatą ir spontaniškai nusprendžia, ar norės plačiau susipažinti su šia ekspozicijos dalimi. Aklieji ir silpnaregiai be išankstinės informacijos ir trumpo ekspozicijos turinio negali apsispręsti, ką vertėtų apžiūrėti. Dažniausiai akliesiems tenka pasikliauti ekskursijos vadovu, kuris kuo išsamiau supažindins su eksponatais.

Svarbu, kad akliesiems būtų patogu ateiti į muziejų, kad takai ir įėjimas būtų įrengtas pagal galiojančias normas.

Ekspozicijos vientisumas

Akliesiems ir silpnaregiams skirtose ekspozicijose, kaip jau minėjome, daiktai turi būti pateikti taip, kad juos būtų galima liesti, informacija su svarbiausiais aprašymais turi būti pateikta akliesiems prieinama forma. Ne visus eksponatus galima liesti, nes jie gali būti labai maži arba labai neatsparūs lytėjimui, pvz., vabzdžiai gamtos muziejuje. Reiktų pagaminti tokių eksponatų kopijas arba modelius iš dirbtinių medžiagų, kad aklieji jas nebijodami galėtų imti į rankas. Tačiau tokios ekspozicijos paruošimui reikia laiko ir pinigų. Patogu liesti skulptūras, jos lavina liečiančio asmens fantaziją, mažiau reikia tekstinių paaiškinimų. Be skulptūrų, galima pateikti didelius objektus: transporto priemones, prietaisus, darbo įrankius, prie jų reikia išsamių aprašymų. Reiktų išsamiai apgalvoti ekspozicijos detales akliesiems, kad patenkintume lytėjimo poreikius. Planuojant parodą labai svarbu pagalvoti apie tai, kaip akliesiems bus patogiau orientuotis ir kaip pateikta informacija bus prieinamiausia ir geriausiai suprantama.

Orientavimasis ir informacija

Į muziejų turėtų vesti takelis iš kontrastinių spalvų reljefinių plokščių. Jei prie įėjimo yra laiptai, reiktų apie tai perspėti. Prie laiptų iki pat durų turėtų būti įrengti turėklai. Prie įėjimo turėtų būti stogelis, sienos iš lygių, kietų medžiagų, kad geriau atsispindėtų garsas, lengviau būtų galima atskirti pašalinius garsus. Akliesiems įėjimą reiktų nurodyti garsiniu signalu.

Pastate ir pastato teritorijoje padėtų orientuotis įspėjamieji paviršiai grindyse arba dangoje. Teritorijoje, pagal galimybes, reiktų įrengti aklųjų takus su banguoto profilio dangos plokštėmis, viduje, pvz., ant medinių ar akmeninių grindų patiesti takus. Įspėjamieji paviršiai turėtų būti įrengti tik pagrindiniuose praėjimuose, kad lengviau būtų rasti apie pagrindinę ašį išdėstytas vitrinas. Didesnėse ekspozicijos salėse lygiagrečiai gali būti keli pagrindiniai praėjimai, tačiau jie turi skirtis spalva ar paviršiaus faktūra. Čia turėtų būti naudojama kontrastingų spalvų grindų danga. Įspėjamieji paviršiai, pvz., takai, turėtų būti pritvirtinti, geriausia metaline juostele, kad nesiglamžytų, neslidinėtų. Neturėtų būti slenksčių prie durų.

Prieš laiptus arba tarp laiptatakių, kurie dažnai pasitaiko senuose muziejų pastatuose, turėtų būti įspėjamieji paviršiai, tačiau jie turėtų būti aiškiai apčiuopiami ir skirtis nuo pagrindinių aklųjų takų. Silpnaregiams taip pat reiktų pažymėti laiptus kontrastingomis spalvomis.

Parodos patalpose padėtų orientuotis pašaliniai garsai, pvz., garsiniai signalizatoriai. Prie vitrinų ir atvirai stovinčių eksponatų per mažus garsiakalbius teikiama informacija arba muzikinis fonas. Reikia atkreipti dėmesį, kad tokie garso šaltiniai nebūtų sukoncentruoti vienoje patalpoje, jie turėtų būti įrengti visoje parodoje.

Akliesiems padėtų orientuotis specialios informacinės iškabos, numeracija, padedanti rasti eksponatus eilės tvarka. Informacines iškabas galima talpinti prie patalpos durų, vitrinų arba atvirai stovinčių eksponatų pjedestalų ant nedidelį pasvirimo kampą su horizontale plokštuma sudarančių lentelių. Būtina pritaikyti šriftą, jo dydį. Silpnaregiams labai svarbus apšvietimas ir kontrastingumas. Akliesiems aprašymus reikia pateikti Brailio raštu.

Taktilinės ir optinės informacinės lentelės prie visų vitrinų turėtų būti pritvirtintos anologiškose vietose, taip akliesiems ir silpnaregiams nereiks gaišti bereikalingo laiko paieškoms.

Silpnaregiams būtų patogiau skaityti, jei demonstruojamo objekto ir fono spalva būtų kontrastinga, pvz., šviesus daiktas eksponuojamas tamsiame fone. Turėtų būti kuo mažesnis atstumas nuo objekto iki stebėtojo. Ekspozicijos vitrinos turėtų būti pagamintos taip, kad skleistų kuo mažiau bereikalingų atspindžių, trukdančių apžiūrėti eksponatus.

Prie eksponatų ir informacinių lentelių turėtų būti įrengti papildomi apšvietimo šaltiniai.

Dienos šviesa netinka eksponatams apšviesti, nes saulės spinduliai blukina spalvas ir keičia medžiagų struktūrą. Vietiniai apšvietimo šaltiniai silpnaregiams gali būti orientavimosi objektais, kai turime lempų grandines, pakabintas virš pagrindinių takų. Lempos turi būti su gaubtais, kad išvengtume bereikalingo apakinimo ar atspindžių.

Prie atskirų eksponatų ar vitrinų naudinga įrengti papildomus šviesos šaltinius.

Akliesiems ir silpnaregiams skirtuose muziejuose reiktų atkreiptį dėmesį, kad vitrinos, eksponatų pakylos siektų grindis, taip aklieji, eidami su lazdele, juos laiku pastebėtų. Eksponatai neturėtų išsikišti už pakylų.

Atskirai stovintys stendai turėtų būti aptverti tvorelėmis, maždaug žmogaus kelių aukščio, grindyse turėtų būti įrengti įspėjamieji paviršiai.

Pažangūs muziejai savo lankytojams siūlo opto-elektronines orientavimosi ir informavimo sistemas. Prie eksponatų iš specialių infraraudonųjų spindulių šaltinių spinduliuojami infraraudonieji spinduliai. Muziejaus lankytojai informaciją gali klausytis per ausines, pagaunančias infraraudonųjų spindulių signalus. Ausinės gali būti išduodamos bilietų kasoje.