Šulinys, 2015, lapkritis - gruodis



Užauginęs šimtmečio sodą

Spalio 25 dieną LASS narys dailininkas, poetas Bronius Kondratas minėjo šimto metų sukaktį. Šia proga bendradarbiaujant poeto šeimai ir Lietuvos aklųjų bibliotekai (LAB), išleista jubiliato poezijos rinktinė "Šimtmečio sodininkas". Ją sudaro eilėraščiai, atrinkti iš aštuonių poeto išleistų knygų, taip pat kūriniai, skelbti įvairiuose almanachuose, antologijose, žurnale "Mūsų žodis", yra 5 visiškai nauji eilėraščiai. Rinktinę "Šimtmečio sodininkas" LAB jau įgarsino.

LAB vardu spalio 26 d. jubiliatą pasveikino Bibliotekos tiflotyros skyriaus vedėjas Juozas Valentukevičius, LASS Vilniaus ir Alytaus regionų aklųjų centro direktorius Sigitas Bilevičius. Nepaisant viso šimto pragyventų metų, jubiliatas yra pakankamai žvalus ir gyvybingas.

 

LAB info



Atminties šviesa

Lapkričio 3 dieną VšĮ Kauno aklųjų ir silpnaregių centre buvo paminėta garsaus Lietuvos diplomato, kompozitoriaus, mecenato Mykolo Kleopo Oginskio 250-ųjų gimimo metinių sukaktis. Literatūrinę - muzikinę kompoziciją "Užkoduotas Tėvynės meilės ir ilgesio genas" parengė ir pateikė Filomenos Bortkevičienės premijos laureatė, lituanistė Violeta Bakutienė. Talkino jos vyras Antanas Bakutis. Klausytojai išgirdo išsamų, nuoseklų, istorinėmis detalėmis paremtą pasakojimą apie M. K Oginskio gyvenimo ir kūrybos kelią, jo nuopelnus Lietuvai, priesakus sūnui. Už dalyvavimą Tado Kosciuškos sukilime jis tapo pabėgėliu, buvo sekamas, neteko savo turėtų dvarų, žemių, negalėjo gyventi kartu su šeima ir mirė Florencijoje. Kaip amžina atminties šviesa liko M. K Oginskio darbai tėvynės labui, didelis muzikinis turtas: sukurti 24 polonezai, nemaža romansų, menuetų.

Renginio dalyviai klausėsi šių kūrinių bei jų ištraukų, padedami multimedijų, išvydo Oginskių šeimos narių portretus, buvusius dvarus, parkus.

 

Kauniečių info



Kaune spektaklis su garsiniu komentaru

Lapkričio 5 dieną Kauno nacionaliniame dramos teatre aklieji ir silpnaregiai stebėjo Max Frisch pjesę (Biografija: vaidinimas" (rež. Gintaras Varnas).

Tai buvo dar vienas spektaklis su garsiniu komentaru. Užsidėję ausines jo klausėsi 40 regėjimo negalią turinčių žmonių. Scenoje vykstantį veiksmą komentavo Vilniaus universiteto (VU) Kauno humanitarinio fakulteto audiovizualinio vertimo katedros studentas Ričardas Kudirka. Tai buvo nebe pirmas R. Kudirkos bandymas akliesiems suprantamai papasakoti tai, ko jie negali matyti. Vasarą internetu jis komentavo Kaune vykusias Europos golbolo kovas.

Po spektaklio LASS respublikinio centro vyresnioji specialistė Lina Puodžiūnienė sakė: "Labai norėjome parodyti įvairių režisierių darbo stilių, skirtingų teatrų pastatytus spektaklius. Pavasarį Rusų dramos teatre žiūrėjome E. Vaitkaus režisuotą "Karalių Lyrą", o rudenį pasirinkome Kauno dramos teatrą. Kitais metais rinksimės gal dar kitą teatrą."

Garsinis vaizdavimas (komentavimas) siekia vizualinio pasaulio objektus - vaizdus, nuotraukas, žemėlapius - aprašyti akliesiems suprantama kalba. 2012 m. Vu Kauno humanitariniame fakultete pradėti rengti audiovizualinio vertimo specialistai. Viena iš jų studijuojamų disciplinų yra ir akliesiems skirtas garsinis vaizdavimas. Fakulteto studentai pagal šio vaizdavimo principus jau parengė keletą vaizdo siužetų bei animacinių filmukų.

 

"Šulinio" info



Jubiliejinis kūrybos vakaras

Lapkričio 7 dieną Vilniaus rotušėje surengtas dainininko, operos solisto, Vlado bagdono jubiliejinis kūrybos vakaras, skirtas gyvenimo šešiasdešimtmečiui ir kūrybinės veiklos keturiasdešimtmečiui. Vakare dainavo pats V. Bagdonas ir jo vadovaujamas choras "Vilnius", dainininko scenos bičiuliai. Tarp jų buvo kompozitorius Laimis Vilkončius, dainininkė Asta Krikščiūnaitė ir kiti. Perskaityta V. Bagdonui skirta LR kultūros ministro Šarūno Biručio padėka.

Lapkričio 4 dieną V. Bagdonas šventė šešiasdešimtąjį savo gimtadienį.Nuo jaunystės šio žmogaus gyvenimas glaudžiai susijęs su muzika. V. Bagdonas yra pirmasis silpnaregis dainininkas Lietuvoje jau daugiau nei 20 metų dainuojantis operoje.

Spalio mėn. Lietuvos aklųjų biblioteka, pasitikdama šešiasdešimtąją dainininko gyvenimo sukaktį, parengė nuotraukų parodą "Operų akimirkos". Nuotraukos iš V. Bagdono kūrybinės veiklos buvo rodomos ir lapkričio 7-ąją vykusio koncerto metu.

 

"Šulinio" info



* * *

Lapkričio 5 dieną Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centro lankytojai buvo pakviesti į galeriją "Meno niša", čia jie susipažino su emale puoštais meno dirbiniais.

2002 metais įsikūrusi galerija, dirbanti pagal Vilniaus miesto savivaldybės "Dailiųjų amatų etnografinių verslų ir mugių" projektą, kas dveji metai rengia emalės dirbinių begalę.

Vilkpėdės centro lankytojams parodos kuratorė papasakojo apie joje pristatomų darbų kūrimo technologijas, pasidalino šio daug žinių ir begalinio meistriškumo reikalaujančios ir pirmą tūkstantmetį prieš Kristų siekiančios meno srities istorijos įdomybėmis. Turėjome galimybę paliesti ne vieną meno objektą. Bene įspūdingiausias mums pasirodė lietuvės autorės Vitos Pukštaitės-Bružės sieninis meno objektas. Technikos precizika nustebino Japonijos, Taivano, Gruzijos autorių darbai.

Esame labai dėkingi galerijos "Meno niša" darbuotojoms už šiltą ir nuoširdų priėmimą.

 

Lina Norkienė



* * *

Gruodžio 2 dieną Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centro rankdarbių klubas "Vaivos juosta" (vadovė Lina Norkienė) atidarė liečiamųjų knygelių parodą Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) trečiuosiuose rūmuose.

Ši parodų erdvė pasirinkta ne atsitiktinai. Aukštoji švietimo įstaiga ruošia būsimus pedagogus, kuriems gilesnės žinios apie neregių ir silpnaregių poreikius ateityje bus naudingos. Smagu, kad galime prisistatyti ir studentus sudominti tokiu patraukliu ir gana neformaliu būdu. Stenduose pateikiama informacija apie Brailio raštą, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungą, Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centrą. Paroda jau sulaukė nemenko lankytojų dėmesio.

Dėkojame šios parodos iniciatorei LEU bibliotekos vedėjai Tatjanai Beinaravičienei, kuri aplankiusi "Vaivos juostos" parodą LR Seime ir susižavėjusi liečiamosiomis knygelėmis, pakvietė mus pristatyti savo darbus būsimiesiems švietimo darbuotojams ir jų dėstytojams.

 

VBSPC info



* * *

Gruodžio 7 dieną Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centro amatų būrelių nariai savo gaminius pristatė LR Seimo rūmuose, kur dalyvavo LR Seimo narės, Moterų bendruomenės pirmininkės Vilijos Aleknaitės-Abramikienės surengtoje Kalėdinėje labdaros mugėje "Bičių turgus".

Jaukiose Seimo Europos informacijos biuro patalpose visą dieną šurmuliavo įvairių šalies nevyriausybinių organizacijų atstovai, pristatantys savo organizacijas ir jų veiklą. VBSPC šiame šventiniame renginyje solidžiai reprezentavo regos negalią turinčių žmonių pasiekimus ir galimybes.

Dėkojame gerbiamai Seimo narei Vilijai Aleknaitei-Abramikienei už širdies šilumą, dėmesingą bendravimą ir gražią, žmogišką iniciatyvą.

 

Lina Norkienė



Atsisveikinome su rudeniu

Lapkričio 26 dieną VšĮ Kauno aklųjų ir silpnaregių centro salėje smagiai būriavosi lietuviškos muzikos mylėtojai. Juos į koncertą "Sudie, rudenėli" pakvietė dainos mėgėjų klubas "Pinija" ir centro liaudiškos muzikos kapelos "Bičiuliai" instrumentinė grupė. Šiems kolektyvams vadovauja entuziastingas lietuviškos muzikos puoselėtojas ir propaguotojas Vytautas Brušnius.

Gausus, skoningai pasipuošęs kolektyvas žiūrovams dovanojo tiek autorines, tiek lietuvių liaudies dainas, labiau žinomas melodijas niūniavo ir salėje sėdintys žiūrovai. Ypač nuotaikingai skambėjo kūriniai, kuriems pritarė instrumentinė grupė.

Toks jungtinis koncertas - puikus kolektyvų bendradarbiavimo pavyzdys, duodantis gerų rezultatų, padedantis semtis patirties. Iš salės klausytojai skirstėsi pakiliai nusiteikę ir, tikimės, gerą nuotaiką išsinešė ir į namus.

Toks ir buvo šio renginio tikslas.

 

Gražina Siderevičienė



Kelionė į Druskininkus

Lapkričio 19 dieną LASS Kauno miesto filialo nariai vyko į Druskininkų vandens parką. Pakeliui užsukome į šalia Marcinkonių esantį Kapiniškių kaimą. ES struktūrinių fondų lėšomis gražiai įrengtame, šiltame klojime mus pasitiko šeimininkė Zofija. Ji papasakojo apie Marcinkonių regioną, dzūkų gyvenimą. Buvome pavaišinti gardžia grikių koše su grybų padažu ir ypač skaniu dzūkišku grikių pyragu "Babka". Maloniai pasilepinę vandens parke pirčių komplekse su įvairiomis programomis - medaus, veido kaukės, druskų, pasisėmę adrenalino nuo nusileidimo kalniukų "Adrenalinas", "Bermudų" ir kt. , pasidžiaugę kitais malonumais, visi puikios nuotaikos sugrįžome į Kauną. Išlipdami žmonės dėkojo už kelionę ir klausė: "Kada vyksime į vandens parką?"

 

Roma Girnienė



Dovanojome Adventinį koncertą

Lapkričio 30 d. Kauno Kartų namuose buvo surengta Advento pradžiai skirta popietė, kurioje dalyvavo Kauno aklųjų ir silpnaregių centro folkloro ansamblio "Kanapija" kanklių grupė ir klarnetininkas Vaclovas Bakys. Prie šių atlikėjų prisijungė puikiai dainuojantis Kartų namų sutartinių ansamblis. Renginyje atsispindėjo liaudiškos muzikos įvairovė - nuo seniausių lietuviškų sutartinių iki autorinių ar dar mūsų senolių sukurtų lyriškų melodijų. Ar berasi geresnį tautinės savimonės stiprinimo etnokultūros puoselėjimo pavyzdį? Klausytojai šiltai priėmė ir svečių, ir saviškių pasirodymus, nes kiekvienam tai buvo puikiai suprantama ir artima muzika, šildanti sielą, žadinanti tautinę atmintį.

 

Gražina Siderevičienė



Pagerbti ir apdovanoti

Gruodžio 8 dieną Vilniuje tradiciškai pagerbti ir apdovanoti 10 geriausių 2015 metų Lietuvos neįgalių sportininkų.

Tarp dešimties geriausiųjų yra penki aklųjų sporto federacijos nariai: golbolo žaidėjai Mantas Brazauskis, Genrik Pavliukianec ir Marius Zibolis bei plaukikai Gluosnė Norkutė ir Mindaugas Dvylaitis. Sportininkų pagerbimo vakare dalyvavo kadenciją baigęs LR prezidentas Valdas Adamkus, LR Vyriausybės, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, Kūno kultūros ir sporto departamento vadovai bei atstovai.

Vakaro metu buvo apdovanoti ne tik sportininkai, bet ir daugelį metų juos palaikantis ir globojantis prezidentas Valdas Adamkus. Lietuvos parolimpinio komiteto (LPOK) prezidentas Vytautas Kvietkauskas pasakojo: "V. Adamkus neįgaliems sportininkams visada rodė didelį dėmesį. Būdamas prezidentu nuolat išlydėdavo į parolimpines žaidynes, pagerbdavo sugrįžusius. Tas dėmesys liko ir vėliau, baigus darbą prezidentūroje. Lietuvos parolimpinis komitetas už nuolatinę paramą ir dėmesį V. Adamkų apdovanojo

LPOK garbės ženklu." Vakaro svečiams buvo parodytas Lietuvos televizijoje sukurtas dokumentinis filmas apie neįgalius sportininkus "Neįgalieji ar didvyriai". Filmą sukurti padėjo Parolimpinio komiteto partneriai: Klaipėdos valstybinis jūrų uostas ir AB bankas "Citadelė".

Ateinančių metų rudenį - parolimpinės Rio de Žaneiro žaidynės. Galutinė Lietuvos parolimpinės komandos sudėtis, kaip sakė V. Kvietkauskas, turėtų paaiškėti ateinančių metų kovo mėn.



* * *

Baigiantis 2015-iesiems, į amžinybę išlydėti trys daugeliui aklųjų brangūs žmonės: Elena Joneliūkštienė, Janina Pipirienė ir Zenonas Kavaliauskas. Visi trys, tarsi susitarę nugyveno gražų ir prasmingą gyvenimą, skleidė ir dalino grožį, artimo meilę, kūrybos džiaugsmą. Šiomis eilutėmis dar kartą prisimename du iš jų.


Gyvenusi su eilėraščiais ir dainomis
(Kalba, pasakyta prie Janinos Pipirienės kapo)

Netrukus Lietuvos smėlio kalnelis priglaus savo dukrą. Mažas kauburėlis dar ilgai primins sūnui, sesutei ir giminaičiams, draugams ir bendražygiams brangų žmogų. Labai jaudinuosi, nes reikia pasakyti apie Lietuvą, ir apie gimtinės kalnelį, apie draugystę ir širdies jautrumą. Ištarti nuoširdų žodį už tuos, kurie jau gyvenimo naštos prislėgti negalėjo čia atvykti, nors veržėsi širdis. Stoviu lyg mažas vaikas prieš poetę, kurios eilėraštį reikės padeklamuoti. O ji klauso ir girdi. Tikrai girdi. Nerimauju, kaip prieš kelias dienas nerimavo vaikučiai mūsų, o tuo pačiu ir Janinos, aklųjų bibliotekoje. Vyko rudenėlio šventė. Su eilėraščiais, dainomis. Pasigirdus dainelei apie skėtį, mes, klausytojai, nušvitome šypsenomis- juk tai mūsų Janinos Pipirienės žodžiai. Tai dainelė, kuri jau ne kartą skambėjo net "Dainų dainelės" konkurse. Nuskambėjus paskutiniam akordui, vaikučių muzikos vadovė tarė: "Mes labai jaudinomės. Šia dainele norėjom pradžiuginti poetę..." Vaikai dainavo ir tikrai tikėjo, kad juos girdi eilių autorė. Deja, dėl ligos Janinos su mumis nebuvo. Bet tas vaikų tikėjimas, kad jie yra girdimi, šiandien pasiekė ir mane. Tikiu, kad janina dabar girdi kiekvieno mūsų žodį, mintį ir širdies dūžį.

Užaugo Janina Anykščių šilelio Ošime. Į gyvenimą išlydėjo nuoširdus vienuolių seselių dėmesys ir pamokymas mylėti savo artimą. O vyskupo Kazimiero Paltaroko palaiminimas buvo tarsi Brangiausia Dievo dovana- gyvenimas. Tarytum prisakymas eiti į pasaulį, jį puoselėti ir branginti. O atėjus metui, duoti apyskaitą. Skyrė tam ir derlingą žemę, ypatingos lemties aplinką, kurioje viskas vertinama ne pagal tai, kas matoma, o kas juntama, matuojama širdimi. Užaugo nuostabiausia šilelio pušis. prie jos ir pailsėsi, ir paklausysi, pasijuoksi ir paverksi.

Taip ir norisi pasakyti, kad netrukus pelenų saujelę, kurioje tiek daug mylimo žmogaus, priglaus tėviškės žemelė. Bet ar tai ne tiesa? Kur janina bebuvo, kartu su ja keliavo ir jos gimtieji Anykščiai. Šilelio šlaitai žibuoklėm nupilti, vis rūkstantis karalienės liūnas, čia pat- Biliūno kalnas su visu laimės žiburiu ir pats Puntuko akmuo truputį "skruzdėlių apgraužtas"... Šiuos anykštietiška tarme nupieštus vaizdus regėjo visa šalis: nuo Baltijos jūros kopų iki Zaraso ežero pakrančių, nuo Biržų pilies menių iki Dzūkijos smėlynų. Visur jos laukė.

Šiandien jau tikrai užverčiame nuostabų meno saviveiklos puslapį- du dešimtmečius gyvavusio Sofijos Samulienės, Valerijos vytonienės ir Janinos Pipirienės trio. Ilgai dar skambės muzikiniai įrašai su jų įdainuota "piene, piene" ar "Birute". Puikus Janinos altas dažnai „pridengdavo“ aukštesnių balsų pašalimus ar šiaip kokius nukrypimus. Kur tik Janinos dainos neišgirsi? Jos altas buvo reikalingas ir chorui, ir etnografiniam ansambliui "Pajauta", ir kapelai "Žilvitis". O kokie tikroviški jos vaidmenys, suvaidinti nepakartojama anykštietiška šneka!

Ir jos meilė vaikams. Įdavė jiems viską, ką rado savo vaikystėje. Dar daugelį metų Lietuva augs su "kiškio slidėmis" ir "Monikos mokyklėlės ABC". Knygelėmis, kurios mažiesiems atskleidžia gerumo, grožio, pažinimo paslaptis.

 

Kam gi gavo rudenėlis skraistę pilką,

Ja dangaus žydrynę jis apvilko.

Ir saulutę jis paslėpęs laiko,

Nevilioja žaist nė vieno vaiko.

 

Debesėlio maišas gal prairo,

Kad kasdien lietaus lašai taip byra.

Suminti purve lapeliai žybsi,

Kaip ant rudenėlio tu nepyksi?

 

O, ne, ant rudenėlio mes nepykstam. Jis mums tave davė, jis ir amžinybėn tave pasiėmė. Prieš kelias dienas pasiekusi žinia neatnešė tamsos. Viešpatie, kokie nuostabūs prisiminimai užliejo! Kiek daug juose šviesos, artumo ir amžinybės. Kol plaks nors viena tave pažinojusi širdis, tol būsi mylima. Tebūnie lengvas tėvynės smėlis.

 

Arvydas Markevičius


Draugo ir literato netekus

Čia Nevėžis lėtas, lėtas,

čia tėvų kapai.

Mano Mieste, numylėtas,

koks brangus tapai.

 

Taip savo eilėraštyje "Aš panevėžietis" rašė Zenonas Kavaliauskas, praėjusių metų gruodžio 11 dieną išėjęs į amžinybę. Z. Kavaliauskui buvo 78-eri.

Su Zeniumi susipažinau 1952 metais, kai jis atvažiavo į Kauno aklųjų mokyklą. Tai buvo draugiškas, judrus, linksmas vaikis, mielai palydėdavęs kiekvieną neregį į artimiausią parduotuvę. Zenonas sportavo, dalyvavo meno saviveikloje, rašė eilėraščius. Po poros metų šių eilučių autorius, Z. Kavaliauskas, V. Areima ir H. Daunaravičius buvome apgyvendinti viename kambaryje. Naktimis skaitėme knygas, dalinomės įspūdžiais apie mergaites, eidavome į mokyklos sodą obuoliauti. Reikšmingiausias įvykis nutiko, rodos, 1956 metais. Kartą pavakary, berods per Vėlines, Zenius, Vacys ir Henrikas buvo išėję pasivaikščioti po miestą. Kaune tą vakarą kilo gana rimti neramumai. Milicija darbavosi išsijuosusi. Mūsiškiai ne tik lupti gavo, bet parai buvo sulaikyti. Garbė Dievui, viskas baigėsi laimingai ir po paros, pavaišinti bananais, jaunuoliai grįžo į mokyklą.

Į platesnius kūrybinius vandenis Z. Kavaliauskas išplaukė 1995 metais, kai buvo išleista pirmoji jo knyga "Atviri langai". Gražiai apie šią knygą atsiliepė poetė Elena Mezginaitė. Trumpai ją pacituosiu: "Zenono Kavaliausko eilėraščiai panašūs į pusbalsiu išniūniuojamas dainas. Visuomet turi konkretų adresatą: mylimą moterį, motiną, dukterį, Širvintos ar Svalios pakrantes". Ir išties pagal jo eilėraščius mėgėjai ir profesionalūs muzikantai sukūrė nemažai dainų. Antroji Z. Kavaliausko knyga "Dobilų žarijos" buvo išleista 2001 m. Daug jo eilėraščių buvo spausdinama almanachuose, Panevėžio laikraščiuose. Vien faktas, kad du Z. Kavaliausko eilėraščiai pateko į Lietuvos tūkstantmečiui skirtą knygą "Ašara Dievo aky" liudija, kad tai būta tikrai talentingo žmogaus.

Be jau poetės E. mezginaitės minėto adresato, didelę Z. Kavaliausko poezijos dalį persmelkia meilė Lietuvai, meilė gimtajam Panevėžiui, į kurio žemelę jis ir atgulė amžinam poilsiui. Jo sukurti eilėraščiai dar ilgai skambės mūsų širdyse ir dainose.

 

Saulius Plepys