Praėjusių metų pabaigoje Europos komisija ir Europos neįgaliųjų forumas išrinko geriausiai 2013 m. neįgaliesiems pritaikytą miestą. Juo tapo Geteborgas (Švedija). Tai jau ketvirtasis Europos miestas, pelnęs šią Europos Komisijos nominaciją. Šiuo apdovanojimu siekiama paskatinti miestus, kuriuose gyvena ne mažiau kaip 50 000 gyventojų, dalytis patirtimi ir geriau prisitaikyti prie visų gyventojų poreikių.
Geteborgas puikiai dirbo siekdamas kuo labiau pritaikyti miestą neįgaliesiems ir pagyvenusiems žmonėms. "Miestas visiems!" - Tai Geteborgo šūkis. Geteborgo pasiryžimas neįgaliesiems ir pagyvenusiems žmonėms pritaikyti transportą, būstą, darbo vietas ir pagerinti užimtumo galimybes, yra geras pavyzdys, kuriuo ateityje turėtų sekti kiti Europos miestai. Kalbant apie užimtumą, čia kasmet sukuriama maždaug 300 darbo vietų, kuriose dirbantiems asmenims užtikrinamos asmeninės pagalbinės priemonės.
Geriausiai visiems gyventojams pritaikyto miesto konkurse antrąją vietą laimėjo Grenoblis (Prancūzija), trečiąją - Poznanė (Lenkija). Abu šie miestai padarė didelę pažangą siekdami geriau visiems gyventojams pritaikyti transportą, švietimą, apgyvendinimą, parduotuves, kultūros ir sporto objektus bei turizmą ir pagerinti užimtumo galimybes. Ankstesniais metais geriausio visiems gyventojams pritaikyto miesto apdovanojimas skirtas Avilai (Ispanija), Zalcburgui (Austrija) ir Berlynui (Vokietija).
Pagrindiniai faktai .Geriausiai visiems gyventojams pritaikyto miesto apdovanojimas pirmą kartą skirtas 2010 m., siekiant didinti sąmoningumą negalios klausimais ir skatinti pritaikymo visiems gyventojams iniciatyvas. Projektas vykdomas daugiau kaip 50000 gyventojų turinčiuose Europos miestuose. Šiuo apdovanojimu siekiama užtikrinti, kad neįgalieji galėtų vienodomis sąlygomis dalyvauti miesto gyvenime. Iniciatyva siekiama paskatinti, kad miestai įkvėptų vieni kitus diegti naujoves ir dalytis gerąja patirtimi.
Europos atrankos komisijai praėjusiais metais buvo pateiktos 33 miestų, kurie varžėsi dėl geriausio visiems gyventojams pritaikyto miesto apdovanojimo, kandidatūros. Europos atrankos komisiją sudarė miestų pritaikymo gyventojams ekspertai, Europos neįgaliųjų forumo bei Europos pagyvenusių žmonių tinklo atstovai, kurie įvertino tuos 33 miestus ir išrinko nugalėtoją, antrosios bei trečiosios vietos laimėtojus ir miestus, kuriems skirti specialūs raštai.
Parengta pagal www.lnf.lt
Sausio 12 d. Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centras (VBSPC), bendradarbiaudamas su Lietuvos Nacionaliniu operos ir baleto teatru, savo lankytojams suteikė progą gražiai pažymėti Laisvės gynėjų dieną. Buvome pakviesti į iškilmingą koncertą Liudviko van Betoveno ŚMissa SolemnisŁ. Džiaugiamės suteikta galimybe nemokamai lankytis koncertuose, kur galime išgirsti brandžiausių Lietuvos atlikėjų interpretuojamus pasaulinės klasikos kūrinius.
Sausio 13-ąją VBSPC pažymėjo taip pat įsimintinais renginiais. Solistė Jolanta Žibienė ir direktorius Algimantas Arbočius koncertavo Antavilių senelių pensione. Publika liko sužavėta gražaus ir prasmingo koncerto.
VBSPC vyko LR Seimo nario Algio Strelčiūno susitikimas su rinkėjais. Ta proga Seimo narys pasveikino su Laisvės gynėjų diena į Vilkpėdės centrą atvykusius Naujininkų mokyklos moksleivius, atsakė į vaikų pateiktus klausimus.
Moksleiviams buvo pravesta ekskursija po centro patalpas, pristatyta veikla.
Kanklių ansamblis "Kamanės", vadovaujamas Rasos Mockūnienės, surengė moksleiviams ir jų auklėtojai trumpą koncertą. Po koncerto vaikai buvo pakviesti į atvirą pamoką, kurioje buvo supažindinti su Luji Brailio raštu, patys galėjo pabandyti rašyti lentele bei grifeliu. Išklausę pasakojimo apie liečiamąsias knygeles, vaikai smalsiai apžiūrėjo pastarąsias, stengdamiesi pažinti iliustracijas tik liesdami jas rankomis ir visai nesinaudodami rega. Susitikimo pabaigoje vaikai užrištomis akimis bandė pažinti įvairius daiktus juos čiuopdami, stebėjo kaip mezgama nežiūrint į mezginį.
Ši ekskursija - tai dar vienas žingsnelis pirmyn šviečiant visuomenę apie neįgaliuosius ir jų kasdienius poreikius.
Jau seniai Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centro lankytojai pageidavo pamatyti Valdovų Rūmus. Gruodžio viduryje šį norą mums pavyko įgyvendinti. Vilkpėdės centras suorganizavo ekskursiją į mūsų valstybingumui labai svarbų muziejų. Smagu, kad čia veikiančioje ekspozicijoje dar spėjome pamatyti garsiąją, Didžiojo Lietuvos ir Lenkijos kunigaikščio Žygimanto Senojo dukrai Jadvygai Jogailaitei kraičiui užsakytą ir nežinomų auksakalių pagamintą, auksinę skrynelę, prabangiai išpuoštą daugybe perlų ir brangiųjų akmenų. Šis eksponatas jau gruodžio 15-ąją dieną palieka Lietuvą ir grįžta į Rusijos Valstybinio Ermitažo muziejaus saugyklas.
Turtingą muziejaus ekspoziciją mums pristačiusi gidė Joana pasirūpino, kad ir regėjimo likučio neturintys parodos lankytojai gautų kuo daugiau įspūdžių. Rūmų darbuotoja parodė mums muziejuje eksponuojamų pilių komplekso radinių dublikatus. Galėjome liesti senovinių batų, indų, krosnių koklių, odinių sviedinukų kopijas. Įdomu buvo liesti formas, kurios paruoštos kokliams gaminti. Pastarosios puoštos iškiliais gyvūnų ir žmonių atvaizdais. Skirtingų spalvų glazūra išpiešti krosnių kokliai atrodo gana puošniai ir žaismingai.
Muziejaus rūsyje išsaugoti senieji pilies pamatai. Įdomu stebėti atkurtus vamzdžių fragmentus, kitos paskirties pastatų likučius, sužinoti, kokiais metodais jie buvo konservuojami. Stiklo vitrinose išdėstyti radiniai - namų apyvokos reikmenys, keramika, ginklai. Pilies komplekso statinių maketai lydėjo mus per ekspoziciją ir leido sužinoti, kaip istorijos bėgyje keitėsi ši vieta ir jos statiniai. Jau įrengtame rūmų sparne atkuriami jų gyvenamieji kambariai, pokylių menės, raštinė. Įspūdingai atrodo net dvi - gotikinė bei barokinė - sosto menės.
Mums buvo labai smagu pažinti dar vieną atkuriamą mūsų šalies istorijos paminklą, pamatyti radinius, pajusti įvairių istorinių laikotarpių dvasią skirtingose rūmų menėse bei patiems įvertinti gana kontraversiškai šalies žiniasklaidos pristatomo, daug diskusijų sukėlusio ir tebekeliančio, objekto privalumus bei trūkumus.
Lina Norkienė
Vasario 5 dieną Lietuvos aklųjų bibliotekoje (LAB) vyko svarbus ir reikalingas susitikimas su Elektroninių valdžios vartų atstovais. Jame dalyvavo Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) prie Susisiekimo ministerijos Informacinių išteklių skyriaus vedėjas Kęstutis Andrijauskas, Elektroninių valdžios vartų vyriausioji specialistė Aurelija Orlova, diegėjų - UAB "Atea" - atstovas Java programuotojas Gediminas Rimša. Lietuvos aklųjų bibliotekai atstovavo direktorė Rasa Januševičienė ir Skaitmeninių paslaugų ir leidybos centro vadovas Arvydas Juchna.
Susitikimo tikslas buvo aptarti vartotojo su regos negalia identifikavimo būdus per Elektroninius valdžios vartus. Svarbu buvo praktiškai pademonstruoti prisijungimo galimybes, akcentuojant prieinamumo ir patogumo aspektus. Problema buvo iškelta dar praėjusiais metais, vos pradėjus funkcionuoti virtualiajam LAB lygmeniui - Elektroninių leidinių valdymo informacinei sistemai (ELVIS), kai šios paslaugos vartotojai ėmė reikšti nepasitenkinimą dėl sudėtingo ar visai neprieinamo prisijungimo. Per praėjusius metus LAB Skaitmeninių paslaugų ir leidybos centro specialistai nemažai nuveikė testuodami visas galimybes. Buvo pastebėta, kad vienintelis valstybinės reikšmės prisijungimo būdas, visiškai neprieinamas neregiams, darbui su kompiuteriu naudojantiems ekrano skaitymo programas, yra prisijungimas su asmens tapatybės kortele.
Susitikimo metu buvo susitarta dėl prisijungimo eigos optimizavimo, t. y. , proceso sutrumpinimo. Artimiausiu metu bus atlikti pakeitimai tiek ELVIS, tiek epaslaugos.lt svetainėse, ir prisijungimo momentu nebereikės spausti mygtuko "Užsakyti" bei "patvirtinti". Tai šiek tiek pagreitins pačią prisijungimo eigą. Kalbant apie Asmens tapatybės kortelės panaudojimą prisijungimams ir su ja susijusių tvarkyklių tobulinimą, buvo konstatuota, kad problema tikrai egzistuoja, ji aktuali ir svarbi, ir būtina ją spręsti. Diegėjų atstovas čia pat pateikė keletą galimų sprendimo būdų, todėl tikimasi artimiausiu metu sulaukti teigiamų pokyčių.
Parengta pagal www.labiblioteka.lt
Skaitytojams primename, kad Lietuvos aklųjų biblioteka elektroniniu formatu leidžia ketvirtinį informacinį leidinį "Aklųjų gyvenimas užsienyje". Šis leidinys - tai tiflologinių periodinių leidinių anglų ir vokiečių kalbomis įdomiausių straipsnių anotacijos. Visus minėto leidinio numerius galima rasti elektroninių leidinių valdymo informacinėje bazėje elvis.labiblioteka.lt. "Šulinio" puslapiuose skaitytojus supažindinsime su įdomiausiomis praėjusių metų "Aklųjų gyvenimas užsienyje" Nr.3 ir Nr.4 anotacijomis. Nenorėdami teksto apsunkinti papildomomis nuorodomis, praleidžiame angliškus straipsnių ir leidinių, kuriuose jie buvo spausdinti, pavadinimus. Sudominusio straipsnio tikslius duomenis jūs visada galite rasti interneto svetainėje elvis.labiblioteka.lt arba pasitikslinti pačioje bibliotekoje. Tiek paskutiniame, tiek ir priešpaskutiniame biuletenio numeryje daug vietos skiriama kultūrai, muziejų prieinamumui, edukacinių parodų rengimui. Akivaizdu, kad šiuo metu tai viena labiausiai Vakarų valstybių neregius dominančių temų, tad ji vyrauja ir šiose apžvalgose.
Hayhoe Simone "Filosofinės, politinės ir religinės 20 a. liečiamųjų parodų Britanijos muziejuose ištakos". straipsnyje nagrinėjamos filosofinės, socialinės ir kultūrinės liečiamųjų parodų Britanijos muziejuose 20 amžiuje atsiradimo ištakos. Tokių parodų teorijai ir praktikai turėjo įtakos daugiausia kultūrinės tradicijos, politinės ir socialinės priežastys, bet ne siekis tenkinti regos neįgaliųjų poreikius. Muziejai lytimųjų parodų rengimo teoriją pasiskolino iš aklųjų mokyklų pedagoginės patirties, o pastarosios rėmėsi 17 ir 18 a. aklųjų švietimo filosofija. Toks pedagoginis ir teoretinis požiūris ne itin gerai tinka neregiams lankytojams mūsų dienomis. Straipsnis baigiamas mintimi, kad lytėjimą reiktų naudoti tik kaip vieną iš muziejaus eksponatų apžiūros aspektų, ir kad muziejai turėtų atsižvelgti į individualius aklųjų ir silpnaregių poreikius.
Japonijos nacionalinio etnologijos muziejaus (Osaka) darbuotojas, neregys asoc. prof. K. Hirose rašo, kad aklieji ir silpnaregiai per metus sudaro tik apie 1 proc. šio muziejaus lankytojų, bet vis dėlto muziejus turi lytimųjų eksponatų, kad ir šie lankytojai galėtų muziejuje patirti atradimo džiaugsmą, praplėsti akiratį. Autorius rašo apie taktilinės kūrybos užsiėmimus, skirtus akliesiems ir silpnaregiams, kur mokomasi lytėjimu suprasti meno kūrinius. 2012 m. kovo mėn. etnologijos muziejuje atidaryta nedidelė paroda, pavadinta äPaliesk pasaulį, praplėsk akiratį. Lankytojams buvo siūloma susipažinti su eksponatais, pasakojančiais apie Japonijos senąją buitį, tautos praeitį: iš pradžių apžiūrėti ir apčiupinėti, pamąstyti apie žmones, kurie sukūrė tą daiktą, paskui nebežiūrėti, tik apčiupinėti. Novatorišką ekspoziciją jau aplankė maždaug 100 tūkst. lankytojų, tarp jų daugybė reginčiųjų. K. Hirose mano, kad muziejai nuo seno orientuojasi į eksponatų äapžiūrėjimą, todėl aklieji natūraliai lieka už borto. Kadangi jis pats neregys, nuoširdžiai trokšta, kad muziejus taptų atviras akliesiems bei silpnaregiams.
Niujorke įsikūręs Saliamono Gugenheimo muziejus akliems ir silpnaregiams lankytojams nuo 2008 m. siūlo meno pažinimo programą, kurios metu darbuotoja vaizdingai apibūdina meno kūrinius, silpnaregius padrąsina iš labai arti juos apžiūrėti, vyksta praktiniai kūrybiniai užsiėmimai. Autorė aprašo, kaip ji parengia pasakojimą sutrikusio regėjimo žmonėms ir kaip reaguoja lankytojai.
Nina Levant "Tvarių muziejų prieinamumas - tai dvipusis eismas". Akli arba silpnaregiai suaugę žmonės nemėgsta lankytis muziejuose, nes vieniems yra tekę nusivilti darbuotojų šiurkštumu, kiti negavo informacijos, kurios tikėjosi. Autorės teigia, kad norint pritraukti akluosius ir silpnaregius į muziejus ir galerijas, jų darbuotojai į muziejaus parengtas parodas turėtų žvelgti kaip į dvipusį eismą, t. y., išklausyti aklųjų ir silpnaregių kritinių pastabų, sužinoti jų nuomonę ir atitinkamai pritaikyti parodas. Taip elgtis rekomenduoja äMeno anapus regėjimo organizacija, Niujorke atlikusi muziejų prieinamumo akliesiems ir silpnaregiams tyrimą. Tyrimo dalyviai skundėsi, kad muziejaus apsaugos darbuotojai juos dažnai aprėkia už tai, kad per arti prieina prie meno kūrinių. Nemažai lankytojų jausdavo, kad muziejuose jie nepageidaujami; jie norėtų, kad darbuotojai paklaustų, ar nereikia pagalbos, pasakytų, ar muziejus turi audio gidus, spausdintą medžiagą stambiu šriftu arba Brailio raštu. Paminėjo prastai paženklintus laiptus, silpną apšvietimą, mažo formato etiketes prie kūrinių, netinkamai parinktą jų vietą.
Thoma Street "Filadelfijos meno muziejus akliems suaugusiems parengė meno istorijos ir kūrybos kurs". Filadelfijos meno muziejaus Programų prieinamumo vadybininkas pristato šio muziejaus paslaugų žmonėms su negalia istoriją nuo 1928 m., atkreipdamas ypatingą dėmesį į paslaugas akliesiems ir silpnaregiams. Aprašo ekskursijas su gidu, lytimąsias ekskursijas, trimates lytimąsias dvimačių kūrinių interpretacijas, senokai muziejuje veikiantį meno istorijos ir meninės kūrybos kursą äMenas ir forma mene, skirtą akliems bei silpnaregiams moksleiviams ir studentams.
"Pasaulio informacinės visuomenės organizacijos WSIS 2013 m. ataskaita" Ataskaitoje sudėta daugybė įvairiose pasaulio šalyse įgyvendintų informacinių technologijų projektų, kurių geriausi buvo apdovanoti premijomis. Keletas projektų skirta akliems ir silpnaregiams, tarp jų yra ir Lietuvos aklųjų bibliotekos ELVIS projektas (37 p.), pagal kurį nuo 2012 m. rugsėjo registruoti skaitytojai internetu siunčiasi garsines, DAISY knygas bei kitus skaitmeninius dokumentus. 26 p. yra informacija iš Kataro, kurio Aukščiausia informacinių ir ryšių technologijų taryba ictQATAR įgyvendina e. prieinamumo politiką, todėl šalies neįgalieji netrukus turės lygias galimybes naudotis interneto svetainėmis, telekomunikacijų paslaugomis, telefonais, bankomatais, valstybinių įstaigų paslaugomis ir skaitmeniniais dokumentais. Kataro akliesiems ir silpnaregiams kuriamos kompiuterių laboratorijos su naujausia kompensacine technika - Brailio rašto eilutėmis, Brailio rašto spausdintuvais, interaktyviomis lentomis, ekrano skaitytuvais ir naujais stacionariais kompiuteriais. Ten pat rašoma apie Egipto informacinių ir ryšių technologijų fondą, kuris pagal programą siekia padėti klausos ir regos sutrikimų turintiems pradinių klasių vaikams, kad šie galėtų mokytis iš elektroninių vadovėlių. Egipte plėtojamas toks projektas: sukurta informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūra, pradinukams užtikrinta interneto prieiga, nupirkti Brailio rašto spausdintuvai, mp3 grotuvai ir interaktyvios lentos. Kitas akliesiems ir silpnaregiams skirtas projektas - Alžyro Liūtų klubų asociacijos projektas äŠviesos ratas. Pirmasis jo etapas, pavadintas äŠviesa pirštų galiukams, vyko Hamos viešojoje bibliotekoje. Buvo nuskenuota ir įgarsinta maždaug 3 milijonų pavadinimų knygų. Ateityje kibernetines erdves numatoma sujungti su Hamos viešąja biblioteka.
Žinutė iš Britanijos. Čia, gimus princui Džordžui Aleksandrui Luji, Šunų vedlių akliesiems draugija iš to didelio džiaugsmo vieną mažą šuniuką pavadino Princu Džordžu. Žinutėje žmonių prašoma paremti šuniuko išlaikymą, kad jis užaugęs taptų geru aklųjų šunimi vedliu.