"Šulinys", 2004 sausis



Kauno kronika

Kauno aklųjų ir silpnaregių kultūros namų saviveiklininkai daugelį metų senuosius palydėdavo visi drauge. Su laiku į madą atėjo garsi tranki muzika. Jaunesniems, jų kalba šnekant, tai didelis kaifas, o pagyvenusiems - muzikinė diskriminacija. Sėdėdamas prie stalo negali girdėti, ką tau sako kaimynas, sunku tokiame chaose bendrauti. Kai kurie neištvėrę tokio triukšmo, paprasčiausiai pakildavo ir išeidavo. Praėjusiais metais kažkam į galvą šovė išganinga mintis: gruodžio 30 d. repeticijų studijoje prie stalų susėdo folklorinis ansamblis, kanklių ir moterų ansambliai. Susirinkusius pasveikino kultūrinių renginių organizatorė Gražina Siderevičienė, pasipuošusi nueinančių metų kauke-ožka.

Pasveikino taip pat ir apskričių tarybos pirmininkas Stasys Babonas. Moterų ansamblis pagiedojo tris kalėdines giesmes, skambėjo užstalės dainos, šaudė šampanas. Suėję į salę pavirtome vaikais: šokome rateliu, kalėdų senenliui deklamavome eilėraščius, dainavome kolektyvais. Šokiams ir dainoms grojo, pritarė R. Matusevičiaus vadovaujamas instrumentinis ansamblis. Kalėdų senelis ir kultūros namų geroji fėja Irena Karsokaitė visus apdalino dovanėlėmis. Po mūsų, 17 val. senuosius palydėjo jaunesni.

 

Bronė Špagina

P.S. kaunkės-ožkos žodžiai, kuriais ji palydėjo senuosius:

 

Mėlynragė aš ožka,

mano metai baigės,

liūdna daros nors tu ką,

ko taip greit jie mainos?..



Didelių permainų metai

Prieš pat naujuosius metus "Mūsų žodžio" redakcija gavo labai gražų ir labai nuoširdų kaunietės Rasos Misiukaitės laišką. Gal pernelyg nenusižengsime tarnybinei etikai leidę sau iš jo šį tą pacituoti. Rasa rašo: "Nuo šių mokslo metų labai pasikeitė mano gyvenimas, jis tapo nuostabesnis. Aš niekada nemaniau,kad taip puiku ir įdomu yra mokytis bendrojo lavinimo mokykloje. Čia labai geri mokytojai, susiradau daug draugų. Pamokose gaunu daugiau žinių negu silpnaregių mokykloje. Esu dėkinga Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centrui, kad visada atsiunčia man reikalingas knygas brailio raštu. Aišku, bendrojo lavinimo mokykloje truputį sunkiau mokytis, bet joje man labai patinka, esu apsupta draugų ir jaučiuosi tikroji pilnavertė moksleivė. Ak, vis dėlto aš dažnai pagalvoju, kodėl Juozo Grušo vidurinėje mokykloje nepradėjau mokytis anksčiau, juk būčiau ar daugiau visko sužinojusi."

Rasa atsiuntė ir vieną savo eilėraštį. Tiesa, jis jau šiek tiek "praėjęs", bet vis tiek dar žiemiškai gaivus ir baltas.

Žiema

Balta žiema jau atskubėjo

ir žemė dengiasi ledu,

o medžiai supasi nuo vėjo

vis pasipuošdami šerkšnu.

Štai iš dangaus jau sniegas krinta

toks šaltas ir labai trapus,

tarsi į aukso labirintą

pabiro vėl žvaigždžių lietus.

Ir padvelkė speigais šalčiausiais

pusnynai dideliuos laukuos,

išgirsti laikas tuos skambiausius

posmus kalėdinės dainos.

Kalėdos ir naujieji metai

pradžiugins stebuklu visus,

ir snaigių šėlstantys verpetai

vėl baltumu dabins takus.

Šalta žiema jau atskubėjo,

ją eglės sveikina pusny,

jos tarsi supasi nuo vėjo

baltųjų snaigių sūkury.

 

 



"Šulinys", 2004 vasaris



Nevarykime Dievo į medį

Ar seniai apie skaitmeninę knygą mes dar tik svajojome? Prisimenu, prieš keletą metų Šiauliuose vykusioje skaitytojų konferencijoje vienas jos dalyvis paklausė, ar greit mes tokią knygą turėsime? Tuo metu knygų garsinimui kompaktinėse plokštelėse mūsų biblioteka dar tik ruošėsi. Šiandien jos fonduose jau ne vienetai ir ne dešimtys skaitmeniniu formatu įgarsintų knygų. Na, gal kiek ir perlenkiu, bet tikrai nedaug. Pirmiausia norėčiau aptarti kompaktines plokšteles, skirtas mūsų organizacijos žmonėms - ir gyviesiems, ir jau išėjusiems. Pirmoji pačioje bibliotekoje sukurta kompaktinė plokštelė pasirodė 1997 m. Joje buvo įrašytos A. Baltramiejūno pasakytos kalbos ir prisiminimai apie jį. 1998 - 1999 n. pasirodė kompaktinės plokštelės, kuriose iš magnetinių juostų perrašyti LASS suvažiavimai. 2000 m. išleista kompaktinė plokštelė "Muzika jam buvo šventė", skirta S. Stasiulio atminimui. 2001 - 2002 m. LAB sukurta jau po keletą originalių kompaktinių plokštelių: J. Dzidoliko kūrybos plokštelė "Pasveikink muzikantą", S. Krasinsko - "Tarnavo dviems mūzoms", A. Kasparavičiaus - "Gyvenimą paskyrė muzikai". Pernai bibliotekos tiflotyros skyrius gerai padirbėjo ir pasirūpino, kad būtų išleista dar daugiau kompaktinių plokštelių, skirtų mūsų žmonėms: Tai kaunietės skaitovės ir dainininkės Z. Klibavičienės dainų plokštelė, A. Jonyno įskaityti eilėraščiai ir jų tekstais sukurtos dainos, J. Kairio, J. Valentukevičiaus ir V. Toločkos parengta neregių muzikų kūrybos plokštelė "Grožio aidai". Taip pat mūsų mylimos dainininkės O. Matusevičiūtės, R. Vaitiekūno dainos, M. Poznansko pasakytos kalbos ir prisiminimai apie jį "Tu mano rūpestis ir skausmas". Kelios kompaktinės plokštelės skirtos kompozitoriui ir žurnalistui Antanui Adomaičiui.

Pirmoji grožinės literatūros knyga, įgarsinta į kompaktinę plokštelę - V. Čepliausko "Ražienos". Tai buvo 1999 m., o 2003 m. jau visos LAB garsinamos knygos buvo išleidžiamos kompaktinėse plokštelėse skaitmeniniu būdu. Tai tikrai didelis laimėjimas. Žinoma, tai ne vien LAB nuopelnas: labai daug padėjo LASS, Atviros Lietuvos fondas, Atviros visuomenės institutas, visuomeninė invalidų organizacija "Spindulio draugija". Pernai LAB įgarsino 228 pavadinimus ir pergarsino į kompaktines plokšteles 229 pavadinimus knygų. Mūsų bibliotekos fonduose galima rasti ir pasaulinio garso kūrinių, ir meilės romanų, ir detektyvų, ir visai rimtos pažintinės bei mokslinės literatūros. Tenka tik stebėtis, kad skaitytojų konferencijose nuskamba priekaištų, jog, girdi, pernelyg mažai garsinama vienokios ar kitokios literatūros. Mielieji, nevarykime Dievo į medį! Turime tikrai platų pasirinkimą ir skųstis būtų nuodėmė. Dar niekada Lietuvos neregiai tiek daug knygų neturėjo, o skaitmeniniu būdu garsinamomis knygomis mes jau gerokai pralenkėme ir artimiausius, ir tolimesnius kaimynus.

Be šiame rašinyje paminėtų faktų ir skaičių, dar noriu pridurti, kad pernai LAB išleido 22 knygas brailio raštu ir 17 knygų padidintu šriftu.

Saulius Plepys

 

Redakcijos prierašas. Mintis, jog neturėtume pernelyg daug reikalauti (t.y. varyti Dievo į medį), yra asmeninė S. Plepio nuomonė. Todėl visiškai suprantama, kad gali būti ir kitokių nuomonių. Pavyzdžiui, kad knygų turime tikrai nemažai, tačiau jų skaičius ir tiražai mūsų vis dar netenkina ir pan. Taigi padiskutuokime, jeigu manome, kad šito reikia, jeigu norime gyvesnio "Šulinio", jeigu netingime tai, ką nešiojamės galvoje, užrašyti ir atsiųsti redakcijai, jeigu...



* * *

Praėjusių metų gruodžio 29 D. LASS Jurbarko rajono organizacijos nariai, pakviesti į popietę "pasitinkant naujuosius" gerokai nustebo, prieš save išvydę ne rudenį jų pačių išrinktą rajono pirmininkę Ingą Kornikaitę, bet rajono tiflopedagogę Dianą Striaukienę. Tačiau tam būta priežasties: ne šiaip sau kokios, vos kilstelėtos virš kasdienybės, bet atmintinos viso pasaulio akliesiems. Tuojau po naujųjų metų, sausio 5 d., sukako 195 metai, kai gimė aklųjų rašto išradėjas Luji Brailis.

Integruoto silpnaregių ir aklųjų mokymo rajone pradininkė D. Striaukienė trumpai tądien apžvelgusi kone bevaises neregių švietimo pastangas per visą žmonijos istoriją, kiek ilgėliau apsistojo prie Luji Brailio biografijos. Tiflopedagogė akcentavo jo išrasto rašto universalumą, vis platesnį jo pritaikymą šiuolaikinėse informacinėse technologijose. Publikacija, iliustruota aklųjų raštą skaitančiais pirštais, šio rašinio autoriaus iniciatyva, pasirodė rajono spaudoje.

 

Valentinas Čyžas



Greitųjų šachmatų čempionatas

Sausio 24 - 25 d. Vilniuje, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre, vyko Lietuvos aklųjų ir silpnaregių greitųjų šachmatų čempionatas. Šitoks čempionatas vyksta kasmet nuo 2002 metų. Žaidėjai suskirstyti į dvi lygas: pirmojoje lygoje žaidžia pajėgiausi aštuoni praėjusių metų šachmatininkai, antrojoje - visi kiti norintys. Šiais metais jų buvo 24. Antrosios lygos nugalėtojas ir dar vienas šachmatininkas LASF vykdomojo komiteto sprendimu, įgyja teisę dalyvauti aklųjų ir silpnaregių klasikinių šachmatų čempionate.

Šiais metais Lietuvos aklųjų ir silpnaregių greitųjų šachmatų čempionu tapo Gintaras Grybas (SP "Sveikata"), antrąją vietą užėmė Evaldas Šlušnys (SP "Pamarys"), trečiąją - Anatolijus Novikovas (SP "Šaltinis").

Antrosios lygos nugalėtoju tapo Romas Pakalniškis (SP "Pamarys"). Jis įgijo teisę dalyvauti Lietuvos aklųjų ir silpnaregių klasikinių šachmatų čempionate.

Šiais metais vyks trys aklųjų ir silpnaregių klasikinių šachmatų čempionatai. Visi trys vyks balandžio mėn.: balandžio 2-4 d. jaunimo (iki 21 metų), balandžio 2- 6 d. - moterų, balandžio 23 - 29 d. vyrų.

Lapkričio mėn. Ispanijoje vyks komandinė pasaulio aklųjų šachmatų olimpiada. Joje rengiasi dalyvauti ir mūsų šalies komanda. Ši olimpiada mūsų komandai jau būtų ketvirtoji.

 

A.V.



* * *

Nesvarbu, kad plaukai jau pabalo

ir viena dar raukšlelė veide,

bet šiandieną prie šventinio stalo

kelsim tostus tiktai už tave.

Sausio 27 d. į kultūros namų svetainę susirinko vokalinis moterų ansamblis, literatai ir kiti svečiai paminėti garbingo Angelės Narijauskienės jubiliejaus. Bibliotekos vedėja I. Blaževičienė papasakojo apie Angelės kūrybinę veiklą, apie Angelę - moterį, turinčią jautriausio kamertono sielą. Kultūros namų darbuotoja D. Ramanauskienė prisiminė Angelę kaip aktyvią saviveiklininkę. Apskričių tarybos pirmininkas Stasys Babonas sveikino Angelę kaip literatas ir "kaip biurokratas"; sveikino moterų klubo ir Žaliakalnio organizacijos pirmininkė Roma Girnienė. Liejosi šilti mokyklos dienų draugių prisiminimai. Visos nepaprastai džiaugiamės, kad po ketverių metų pertraukos gražus Angelės balsas vėl įsiliejo į moterų ansamblį.

 

Bronė Špagina



Skirtingi požiūriai

Jis - vyras įmitęs,

kaip tik tokių metų,

kai skrandin įritus

link moterų meta.

Prasčioko jos purtos

kaip kokio raupsuoto,

viltis jų - vien turtas,

kur persikų sodai.

TV laidai "Atleisk"

Kur tėvelis? - kas jį žino,

nors aš nardau limuzinu, - 

pakolkas, tiesa, sapnuos,

nes kas tikrą man jį duos?

Jei pagelbės tetos, dėdės,

gal jis mus visus pavėžins?

Pasirinkimas

Įgelti man bandei, bitute,

o nulėmei saviškę būtį.

 

Valentinas Čyžas



"Šulinys", 2004 kovas



Sielos ir kultūros žmogus

Vasario 11 d. Vilniuje, Lietuvos aklųjų bibliotekoje, susirinkę bičiuliai, bendramoksliai ir bendradarbiai paminėjo ilgametės LASS narės, knygų brailio raštu redaktorės , bibliotekos darbuotojos ir labai nuoširdaus žmogaus - Zofijos Vidos Giedrienės (1934 - 1998) atminimą.

Atminimo popietę vedė V. Giedrienės bičiulė Dagnė Jakševičiūtė, Jai talkino prisiminimų knygos apie V. Giedrienę "Gerumo šviesa" autorė Jadvyga Zina Janulevičiūtė.

Vidą prisiminė buvę jos mokyklos draugai ir bendradarbiai Napoleonas Kuolys, Saulius plepys, Juozapas Kairys, Lionginas Ragėnas ir kt..

V. Giedrienė visą savo gyvenimą dirbo kultūrinį darbą - beveik tris dešimtmečius Lietuvos aklųjų draugijos leidykloje, vėliau - bibliotekoje . Ne visada žmogaus išorė, jo atliekamas darbas, ir jo vidus sutampa. Vidos atveju tai sutapo: keletą dešimtmečių ji buvo ne tik knygų brailio raštu leidėja, bet ir nepavargstanti kultūrinio darbo organizatorė. Dar ir šiandien daugelis prisimena jos surengtas ekskursijas Adomo Mickevičiaus gyvenimoir kūrybos keliais, po panemunės pilis ar pas liaudies meistrą Ipolitą Užkurnį. Vida bene pirmoji dar sovietmečiu suorganizavo ekskursiją į vieną Vilniaus muziejų, kur akliesiems eksponatus buvo galima liesti rankomis.

Vida buvo didelė Beatričės Grincevičiūtės paveldo saugotoja ir gelbėtoja. Jeigu ne jos nuoširdus darbas ir rūpestis, galbūt šiandien neturėtume Beatričės muziejaus. V. Giedrienės ir dar kelių žmonių rūpesčiu, buvo išsaugotas Beatričės asmeninis archyvas.

Dabar šis archyvas yra LAB tiflotyros skyriuje ir jau netrukus bus prieinamas bibliotekos skaitytojams. Todėl simboliška, kad popietės metu skambėjo ir Vidos balsas, ir Beatričės dainos, kurias ji mėgo. Vida pati daug bendravo su Beatriče, lydėdavo ją į koncertus, po mirties - tvarkė jos kapą, rinko prisiminimus knygai "Esi graži ir nuostabi".

Bibliotekos darbuotojas S. Plepys prisiminė, kaip Sąjūdžio laikais Vida lydėdavo neregius - ir ne tik į mitingus, bet ir atmintinomis sausio dienomisprie parlamento, Radijo ir televizijos pastato... Vida dalyvavo tremtinių klubo veikloje, rūpinosi regėjimo negalią turinčių vaikų apskaita ir nuveikė dar daug labai reikalingų darbų. Režisierė J. Z. Janulevičiūtė 2002 m. parašė prisiminimų knygą apie V. Giedrienę "Gerumo šviesa". Sąmoningai neprimename Vidos gyvenimo datų - norintieji jas ras "Tiflologiniame kalendoriuje-2004" ar antrajame šių metų "Mūsų žodžio" numeryje. Svarbu ne datos, o žmogus, kuris keletą dešimtmečių buvo tarp mūsų. Daugelio ją pažinojusių ir su ja bendravusių atmintyje Vida liks kaip sielos ir kultūros žmogus.

 

Juozas Valentukevičius



Lietuvos valstybės atkūrimo diena Šiauliuose

Su pirmuoju artėjančio pavasario dvelkimu, pasipuošusi trispalvėmis, jau 86 kartą atėjo didžiausia mūsų šalies šventė - vasario 16-oji - Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Praėjusio amžiaus Lietuvos istorijoje nėra reikšmingesnės datos už 1918 metų vasario 16-ąją. Tą dieną Lietuvos taryba visam pasauliui paskelbė nepriklausomos demokratinės Lietuvos valstybės su sostine Vilniumi atkūrimą. Kasmet vasario 16-ąją mes laikome savo pilietiškumo egzaminą prieš istoriją, prieš Lietuvą. Vasario 16-osios šviesa padėjo išgyventi Sibiro tremtiniams. Po pusės amžiaus okupacijų vasario 16-oji vėl atgimė sąjūdžio mitinguose, 1990 metų kovo 11-osios dokumentuose.

Istorija kaip aidas atsikartoja dabartyje. Protėvių pramintu taku sugrįžtame į Europą. Dabar už Lietuvą esame atsakingi mes, nes kiekviena epocha valstybei ir jos piliečiams kelia naujus reikalavimus.

Gražus vasario 16-osios minėjimas įvyko Šiaulių aklųjų ir silpnaregių kultūros namuose. Mums koncertavo Ginkūnų (Šiaulių raj.) meno mėgėjai ir Šiaulių II muzikos mokyklos mokytojų akordeonistų kvintetas. Malonu buvo klausytis moterų vokalinio ansamblio "Rasa" atliekamų dainų apie tėvynę, gimtinę, stebėti pagyvenusių žmonių šokių kolektyvo "Dobilas" senovinius šokius, išgirsti akordeonais atliekamos muzikos, vyrų ansamblio dainų, o taip pat smagių liaudiškos muzikos kapelos melodijų. Svečių koncertą gražiai paįvairino Irenos Volodkienės skaitomos lietuvių poetų vasario 16-ajai skirtos eilės. Į minėjimą susirinko tikrai daug "Gubernijos" mikrorajono gyventojų. Tai rodo, kad žmonės pamėgo mūsų kultūros namus ir jiems patinka čia vykstą renginiai.

 

Juozas Ežerskis



* * *

Vasario 20 d. Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centras akliesiems ir silpnaregiams surengė išvyką į naująjį Vilniaus savivaldybės pastatą (Konstitucijos pr. 3 a). Išvykos dalyviai liftu užvažiavo į aukščiausią - dvidešimtą pastato aukštą, pamatė Vilnių iš paukščio skrydžio, apžiūrėjo devynioliktame aukšte esantį Vilniaus mero kabinetą. taip pat apžiūrėjo žemutiniuose pastato aukštuose įsikūrusias tapybos, fotografijos, kalvystės parodas.

Pastatui pradėjus pilnai funkcionuoti, jame rengiasi apsilankyti LASS centro tarybos aplinkos prieinamumo komisija ir įvertinti, kaip vienas svarbiausių ir didžiausių sostinės statinių pritaikytas regėjimo negalios žmonių poreikiams. Jau dabar aišku, kad pastate neregiams ir silpnaregiams orientuotis bus nelengva (didelės erdvės, daug stiklo). Tačiau yra ir gerų dalykų, pvz., užrašai liftuose brailio raštu.



* * *

Vasario 22 d. Rumšiškėse buvo švenčiamos Užgavėnės ir vyko tradicinės žiemos palydos. Pasilinksminti, sudeginti Morę, išvyti pabodusią žiemą galėjo ir Vilniaus aklieji. Tuo pasirūpino Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centras. Žiemos palydose dalyvavo 40 "Vilkpėdės" bendruomenės narių - persirengėlių ir šiaip smalsuolių. Koncertinėje žiemos palydų programoje dalyvavo ir šio centro folkloro ansamblis "Versmė". "Versmė" atliko valandos trukmės programą. Vilniečiai taip pat dalyvavo kaukių prisistatyme žiūrovams. Jų "ožiukas" linksmai mekeno ir su kitomis keisčiausiomis būtybėmis vijo žiemą.

 

A.V.



Jaunimas aptarė savo problemas

Vasario 20 d. įvyko LASS centro tarybos jaunimo reikalų komisijos posėdis. Be komisijos narių, posėdyje dalyvavo Lietuvos aklųjų bibliotekos direktorė Jadvyga Kuolienė. Posėdžio dalyviai domėjosi, kaip bibliotekai sekasi diegti skanavimo paslaugą. Ši paslauga ypač reikalinga studijuojantiems akliesiems. Mat jie nuolat susiduria su informacijos prieinamumo problema, patys, savo jėgomis, turi skanuotis reikalingą literatūrą. Bibliotekos direktorė papasakojo, kad paslauga netrukus turėtų atsirasti, pinigų skaneriui įsigyti skirs LASS. Šiuo metu vyksta gero ir kartu ne itin brangaus skanerio paieška. Posėdyje diskutuota, kaip ši paslauga turėtų būti teikiama. Biblioteka paprašyta pateikti jos teikimo modelį.

Posėdžio nariai taip pat domėjosi, kaip, pagal kokius principus atrenkama ir garsinama literatūra. Diskutavo, ar tikslinga garsinti vadovėlius, kitą mokomąją literatūrą. Daugelio studentų nuomone, patogiau būtų turėti tokių knygų elektroninius variantus.

2004 m. Jaunimas norėtų "Zelvoje" surengti seminarą, tobulinti savo administracinius gebėjimus, gerinti anglų kalbos žinias. Nutarta rengti tikslinius projektus ir pagalbos kreiptis į LASS centro tarybą.

Akliesiems studentams tampa vis aktualesnė apmokėjimo už gyvenimą bendrabučiuose problema. Įsikūrus VŠĮ "Vilniaus universiteto būstas", nuo mokesčio už bendrabutį jie neatleidžiami. Daugelio studentų nuomone, socialinis būstas, kuriame jie galėtų gyventi lengvatinėmis sąlygomis, jų netenkina. Studentai nori gyventi studentų bendrabučiuose! Ir šiuo klausimu pagalbos tikriausiai bus kreipiamasi į LASS. Gali susidaryti įspūdis, kad jaunimas be LASS - kaip žąsiukai be žąsies. Tokia nuomonė neteisinga. Jaunimas ieško galimybių bendradarbiauti su visomis aklųjų organizacijomis ir aklaisiais besirūpinančiomis įstaigomis, pasirengęs rašyti projektus ir juos vykdyti.

 

A.V.



* * *

Vasario 26 d. į Kauno aklųjų ir silpnaregių svetainę, į dvasinės santarvės popietę, gausiai susirinko kunigo, poeto, meno kūrinių kolekcionieriaus Ričardo Mikutavičiaus gerbėjai. Jau penkeri metai kaip jo nėra tarp mūsų. Iš įrašų pasigirsta bažnyčios varpai, o po jų toks mielas pakylėjantis kunigo balsas. Apie svarbiausius ir ryškiausius kunigo gyvenimo momentus su nuoširdžiu jauduliu papasakojo skaitovė Violeta Bakutienė. Jos pasakojimą liaudiškomis lyrinėmis dainomis apipynė Onutė Matusevičiūtė. Iš Vilniaus į renginį atvyko garbingi svečiai: Juozas Lapienis su žmona ir Leonardas Grudzinskas. Kunigo malda buvo poezija, jo poezija - malda. Onutė priminė, kad kunigo iniciatyva kiekvieno mėnesio pirmą sekmadienį, pusę dešimtos ryto buvo aukojamos mišios už akluosius. Jose dalyvaudavo kultūros namų skaitovai, giedodavo solistai vokalistai. Moterų ansambliui teko garbė giedoti jau kunigui iškeltam iš Vytauto bažnyčios į Žemės ūkio universiteto koplyčią. Kvietė jis mus ir dažniau pagiedoti, bet mums važinėti į Noreikiškes buvo sunkiau.

 

Bronė Špagina



Du leidybos projektai

2003 m. UAB "Brailio spauda" vykdė du, LR kultūros ministerijos remiamus leidybos projektus: "Šiuolaikinė Vakarų filosofinė ir kultūrologinė mintis" bei "Senosios Lietuvos ir Europos raštijos bei kultūros paminklai". Iš viso išleista 11 pavadinimų knygų.

Pirmąjį projektą sudarė autoriai ir atskiri kūriniai, palikę pėdsaką XX a. Vakarų kultūroje (J. L. Borges "Fikcijos", H.-G. Gadamer "Grožio aktualumas") ir kt. Taip pat autoriai, kurių darbuose vienaip ar kitaip atsispindi XX a. Vakarų filosofinė ir kultūrologinė mintis (J. Andersonas "Įsivaizduojamos bendruomenės: apmąstymai apie nacionalizmo kilmę ir plitimą", E. Ališanka "Dioniso sugrįžimas", J. Ruškus "negalės fenomenas"). Išleista Lietuvoje gyvenusio ir apie Vilnių rašiusio prancūzų rašytojo R. Gary knyga "Aušros pažadas".

Antrąjį projektą sudarė trijų autorių: Aurelijaus Augustino, Ksenofonto bei Platono kūriniai. Dviejų pastarųjų autorių kūrinių centre - legendinė Atėnų išminčiaus Sokrato asmenybė.

 

"Šulinio" inf.



"Šulinys", 2004 balandis - gegužė



* * *

Kovo 9 d. Katalikiškojo Prano Daunio fondo (kpdf) prezidentas monsinjoras Juozapas Antanavičius Vilniuje, Lietuvos aklųjų bibliotekoje, pristatė fotografijų parodą "Mes - Lietuvos kareivėliai". Fotografijose užfiksuoti prieškario Lietuvos kariuomenės gyvenimo vaizdai: pratybos, kareivių laisvalaikis. Fotografijų autorius - prieškario Lietuvos mokytojas Jonas Dvariškis. Dėl ankstyvos mirties, pats J. Dvariškis negalėjo realizuoti savo idėjos: Lietuvos kariuomenės vaizdai liko tiktai negatyvuose. Negatyvus rado, juos išsaugojo ir naujam gyvenimui prikėlė mons. J. Antanavičius. Parodą sudaro daugiau nei 80 nuotraukų. Paroda buvo eksponuota Jungtinėse Amerikos Valstijose, Lietuvos dailės muziejaus Radvilų rūmuose Vilniuje, Kauno karininkų ramovėje.

 

LAB inf.



* * *

Balandžio 2 - 4 d. Katalikiškasis Prano Daunio fondas savo nariams ir rėmėjams surengė pažintinę kelionę į Rygą pas Latvijos akluosius katalikus. Svečius iš Lietuvos priėmė ir globojo Latvijos katalikiškosios aklųjų organizacijos vadovas Aleksandras Lacis. Jo iniciatyva buvo surengtas svečių susitikimas su Latvijos aklaisiais, ekskursija po Rygos senamiestį ir svarbiausias jo bažnyčias. Balandžio 4-ąją, sekmadienį, Svečiai iš Lietuvos dalyvavo lietuviškai laikomose Šv. mišiose.

Aklųjų mokymu Latvijoje susirūpinta daug anksčiau negu Lietuvoje. XIX a. pab. aklieji jau gyveno kompaktiškai, viename iš Rygos priemiesčių, prie Juglos ežero. Rygoje veikia nors ir neprofesionalus, bet pakankamai aukšto lygio aklųjų choras, šiais metais švęsiantis 120 metų sukaktį. Šimtmetines tradicijas turi ir kitos aklųjų veiklos sritys. Grįždami į namus lietuviai apžiūrėjo mažuoju Ermitažu vadinamą Raudonės dvarą. Jis unikalus tuo, kad daugiau nei per du šimtmečius, čia beveik nieko nebuvo sugriauta, todėl galima susipažinti su autentiška XVIII a. aplinka.

 

KPDF inf.



Vieningos sistemos link

Kovo 30 d. Kaune vyko LASS centro tarybos informacijos prieinamumo komisijos posėdis. Priminsime, kad ši komisija teikia siūlymus, kaip įvairią informaciją - elektroninę, spausdintą reginčiųjų raštu, grafinę, muzikinę - padaryti kaip galima prieinamesnę akliesiems ir silpnaregiams. Komisija taip pat teikia siūlymus standartizuojant lietuviškąją brailio rašto sistemą, gerinant brailio leidybos kultūrą. Šiems reikalams kaip tik ir buvo skirtas vienas iš minėto posėdžio dienotvarkės klausimų.

Lietuvoje šiuo metu veikia kelios spaustuvės, leidžiančios literatūrą brailio raštu. Tobulėjant ir pingant kompiuterinėms technologijoms, tokių spaustuvių gali daugėti. Todėl labai svarbu, kad knygos brailio raštu būtų spausdinamos pagal vieningas taisykles ir reikalavimus, naudojant tuos pačius skyrybos ir kt. ženklus. 2003 m. LASS centro taryba sudarė daktaro V. V. Toločkos vadovaujamą darbo grupę, turėjusią parengti vieningą lietuviško brailio rašto sistemą. Jos pirmininkas daktaras V. V. Toločka pristatė pirmąjį darbo grupės projektą: jame aptarti skyrybos, teksto signaliniai arba įspėjamieji bei kiti, knygų leidyboje naudojami brailio ženklai. Projektui pritarta, pasiūlyta darbo grupės vadovui V. V. Toločkai atsižvelgti į siūlymus bei pastabas ir per artimiausius kelis mėnesius jį pateikti LASS centro tarybai tvirtinti. Tada, reikia manyti, su dr. V. V. Toločka apie šį darbą pakalbėsime plačiau ir išsamiau. O dabar tik keli pastebėjimai. Dr. V. Toločka: "Projekte aptariama brūkšnių šeima - brūkšnys, brūkšnelis, įstrižas brūkšnys. Atsisakyta ilgą laiką aklųjų naudoto santrumpos (trečio) taško. Tačiau trečias taškas kaip apostrofa išliks. aptartas signalinių ženklų (penkto, šešto) taškų vartojimas".

Šiame projekte aptariami tik literatūriniai ženklai. Matematikos ženklidėje kol kas dar ramu, bet ateis laikas ir jai.

 

A.V.



Melagių diena Jurbarke

Balandžio 1 d. Jurbarko kultūros centre įvyko literatūrinis humoro vakaras, skirtas melagių dienai. Jo iniciatoriai - rajono viešoji biblioteka ir rajono literatų klubas "Švieselė".

Nors ketverius metus aktyviai besidarbuojančiame literatų klube daugiau nei dvi dešimtys įvairių profesijų atstovų, tačiau siūlymą iš širdies pašmaikštauti priėmė vos keli. Tie, kas vis dėlto ryžosi, atėjo ne tuščiomis rankomis: kas jaunystės dienų "Šluota", kas "Krenkliu", kas "Linksmukle" ar "Juokdarių palėpe" nešinas. Laukdamas kvietimo "ant kilimėlio" vis klausinėjau savęs, ar atmintis neapgaus, juk nei pievos man baltos, nei avys ten juodos. O brailio raštą pirštais savo paties gėdai ligi šiol tik slebizavoju.

Epigramą keitė epigrama, eilėraštį - eilėraštis, kol pagaliau prisėdęs pajutau per petį plojančio bičiulio delną - egzaminas pavyko.

 

Valentinas Čyžas



Grafomanui

Vilies - gamta neapsiriko

dalužę skyrus tau kūriko,

na to, kurį pegasas jodo

lig pamišimo kartais juodo?..

 

Iš "lavelaso" varpinės

Tos kalbos mergelių,

kiek turi jos galių

berneliams vilioti -

vis gundo kvatoti.



* * *

Kas per monai

tie hormonai?

kaip cunamis -

aš - benamis.

 

V.Č.



"Šulinys", 2004 gegužė



Susitikimas Šiaulių bibliotekoje

Gražią balandžio 29 dienos popietę, būreliais ir pavieniui, į LAB Šiaulių filialo skaityklą rinkosi knygos bičiuliai. Čia tądien vyko skaitytojų susitikimas su žurnaliste, rašytoja, kino scenariste Gintare Adomaityte. Rašytoja jau yra išleidusi 7 knygas vaikams, jaunimui ir suaugusiems. Iš jų paminėtinos: "Debesėlis ieško vardo", "Pasaka apie juodą arklį", "Laumžirgių namai", "Sparnuotos iškabos", "Mano laimė manęs palauks". Kelios iš jų jau yra įgarsintos. Tačiau bene labiausiai mus, LASS narius, domina Antano Adomaičio meninių apybraižų knyga "Mano laimė manęs palauks", ją 2000 m. 400 egz. tiražu, padidintu šriftu išleido LAB. Šios knygos sudarytoja - G. Adomaitytė. Ji parašė ir emocingą lyrišką įvadinį knygos straipsnį. Knygoje spausdinamos meninės apybraižos apie įžymius žmones, kuriuos savo gyvenime buvo sutikęs A. Adomaitis. A. Adomaitį daugelis vyresniosios kartos LASS narių dar gerai prisimena, nes yra dainavę jo vadovautame chore, ansambliuose ar buvę jo mokiniai Kauno aklųjų mokykloje.

Susitikimo viešnia G. Adomaitytė papasakojo apie save, savo kūrybą. Autorė paskaitė keletą ištraukų iš savo knygų. Tada užsimezgė gyvas pokalbis apie A. Adomaitį ir jo šeimą. Kai kurie susitikimo dalyviai prisiminė jį kaip chorvedį, kiti - kaip muzikos mokytoją ar literatą.

- Dar ne viskas išleista, ką mano tėvas yra parašęs, - sakė G. Adomaitytė, bet jo kūryba saugoma šeimos archyve ir laukia, kol bus išspausdinta.

Susitikimo pabaigoje filialo vedėja S. Česnauskienė visiems jo dalyviams padovanojo A. Adomaičio knygą "Mano laimė manęs palauks" su jos sudarytojos G. Adomaitytės autografais. Skaitykloje veikė A. Adomaičio ir jo dukros brailio, reginčiųjų raštu ir garsinių knygų parodėlė.

 

Juozas Ežerskis



Internetas tapo pigesnis

Neįgaliųjų organizacijų pastangos siekti, kad negalios žmonėms būtų sudarytos kuo palankesnės sąlygos naudotis informacinėmis technologijomis, pradeda duoti rezultatų. AB "Lietuvos telekomas" išgirdo prašymą ieškoti galimybių neįgaliesiems pigiau naudotis internetu. Ši bendrovė primena, kad nuo šių metų kovo mėn. neįgalieji gali pasinaudoti 50 proc. interneto plano mokesčio nuolaida ir gauti 30 papildomų nemokamų interneto paslaugos "Atviras takas" valandų. Taigi jie gali internetu naudotis 60 valandų per mėnesį mokėdami tik 10 Lt mėnesio mokestį. Neįgalieji ir neįgaliųjų organizacijos gali pasinaudoti ir kitomis lengvatomis: nemokamai įsivesti telefoną, įsirengti DSL paslaugas, taip pat naudotis internetu su nuolaidomis vienerius metus. Nuolaidomis gali naudotis I ir II gr. invalidai, visiškos negalios invalidai ir vaikai iki 16 metų bei įvairios visuomeninės organizacijos, asociacijos, viešosios įstaigos, labdaros bei paramos fondai, bendrijos, religijos centrai, skatinantys neįgaliųjų socialinę integraciją, teikiantys neįgaliesiems ugdymo, užimtumo, socialines, socialinės bei medicininės reabilitacijos paslaugas.

Kokių galimybių mums suteikia internetas, ką laimime jį turėdami savo namuose? Šį klausimą paprašėme pakomentuoti neregį informatikos mokytoją Karolį Verbliugevičių:

"Paminėsiu tik kelias galimybes, prieinamas jau ir visiškai nematančiam žmogui:

1) elektroninė bankininkystė: žmogus internetu gali apsimokėti už komunalines paslaugas.

2) Elektroninė vyriausybė: galima siųsti įvairius užklausimus ir gauti į juos atsakymus. Internete daug informacijos iš vyriausybinių biudžetinių įstaigų.

3) Visuomeninio transporto tvarkaraščiai.

4) Spauda, nuotolinis prisijungimas prie įvairių bibliotekų duomenų bazių (pvz. Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos).

5) Įstatymai: Seimo duomenų bazėje galima rasti ir paskaityti visus Lietuvoje priimtus įstatymus."

Taigi nauda akivaizdi - skubėkime pasinaudoti lengvata!

 

A.V.



Jungtinės Karalystės Baudžiamojo kodekso pataisos

Karališkasis nacionalinis aklųjų institutas (RNIB) ir "Šunys vedliai akliesiems" asociacija aktyviai įtakoja Britanijos Parlamento narius, siekdami Baudžiamajame kodekse įvesti pataisas, kad neįgalieji būtų labiau apsaugoti nuo nusikaltimų, kurių metu tyčiojamasi iš jų luošumo:

- sugriežtinti bausmes tais atvejais, kai užpuolimą įvykdyti paskatino aukos neįgalumas, įvesti balso atpažinimo procedūrą, kurios tikslas - padėti akliesiems ir silpnaregiams atpažinti savo užpuoliką ir garantuoti, kad nusikaltėlis sulauks teisėto atpildo.

Žmonėms ginti nuo rasinės diskriminacijos 1998 metais Baudžiamasis kodeksas buvo papildytas 28-32 skyriais, tačiau, kai nusikaltimai įvykdomi prieš neįgalius asmenis, bausmės skiriamos mažesnės, remiantis 1997 metų Gynimo nuo patyčių aktu. Todėl Jungtinės Karalystės aklieji siūlo, kad su negalia susiję nusikaltimai būtų vertinami taip pat griežtai, kaip ir įvykdyti rasiniu pagrindu.

 

Iš anglų kalbos vertė Audronė Gendvilienė



Aukso medalis botanikos kolekcijai

Anglijoje, Čelsio gėlių parodoje, 2003 m. gegužės mėnesį aukso medalį laimėjo ekspozicija, pritaikyta akliems lankytojams.

"Jausmų sodas" - taip pavadinta ši ekspozicija, kurią suprojektavo studentė Linda Morgan iš Keipel Menor koledžo (Enfildas), o įrengti padėjo kiti studentai, dėstytojai, darbuotojai ir koledžo draugai. Ši augalų ekspozicija turėjo pademonstruoti, kaip svarbu pasitelkti lytėjimą, garsą ir uoslę, norint susidaryti pilną vaizdą apie botanikos sodą. Norėta parodyti, kad, pasitelkę šituos pojūčius, didelį džiaugsmą patirs visi lankytojai, ne tik neįgalieji.

Ekspozicijos dizaino ypatybės: parinkti įdomios lapų formos augalai, pučiamas vėjelis judino ir šnarino lapus, įrengti fontanėliai, kuriais tekantis vanduo maloniai čiurleno. Buvo daug skaniai kvepiančių gėlių ir kvapnių žalių augalų, ir viskas buvo taip susodinta, kad aklieji ir silpnaregiai susidarytų visapusišką vaizdą apie botanikos sodą.

Keipel Menor koledže ruošiami sodininkystės specialistai. Jų mokymo bazės - sodai - yra pačiame Londone ir jo apylinkėse. Parodoje dalyvavo rekordinis šios mokyklos ekspozicijų skaičius - net vienuolika, bet aukso medalis buvo skirtas tik "Jausmų sodui". Tai ne bet koks, bet aukščiausias Karališkosios sodininkystės draugijos skiriamas apdovanojimas.

 

Iš anglų kalbos vertė Audronė Gendvilienė



* * *

Gegužės 9 d. Ukmergės kultūros centre iškilmingai paminėtas LASS Ukmergės mišraus ansamblio "Smiltelė" dvidešimtmetis. Šventė prasidėjo Šv. mišiomis Švenčiausiosios trejybės bažnyčioje. Mišias aukojęs kunigas Petras Tavoraitis paminėjo anapilin išėjusius ansamblio dainininkus. Kauno aklųjų ir silpnaregių moterų vokaliniam ansambliui teko garbė pagiedoti kelias giesmes. Įspūdingai nuskambėjo jungtinis ansamblių ir bažnytinio choro "Magnificat" atliekamas kūrinys "Dieve, arčiau tavęs". Po mišių kultūros centre sėdome prie vaišėmis nukrautų stalų. Klausėmės kolektyvų, sveikinusių "Smiltelę", koncertavome patys. Be moterų ansamblio, nuo Kauno dar sveikino ir dainavo namų muzikavimo grupė "Abi" ir L. Matusevičiaus instrumentinis ansamblis, eiles skaitė skaitovė R. Girnienė. Trumpam iš Kauno buvo atvykęs kunigas Petras Meilus. Tai jis prieš kelerius metus supažindino Onutę Matusevičiūtę ir "Smiltelės" vadovę Reginą Ališauskaitę. Nuo tada ir prasidėjo mūsų ansamblių draugystė. Su "Šventosios Cecilijos" kvartetu kauniškės moterys dainavo Juozapo Kairio "Sentimentalų romansą". Kvartetas papildė "Smiltelės" ansamblį. Daug buvo sveikintojų, visus sunku ir prisiminti.

 

Bronė Špagina



"Šulinys", 2004 birželis



Nauja svetainė

Karališkojo aklųjų instituto (Anglija) darbuotoja, atsakinga už interneto prieinamumą, Julija Hauvel kalbina Bilą Tylą (Bill Teale) - žmogų, kuris sukūrė Anglijoje labai populiarią svetainę "UK Audio Network" (JK garso tinklas).

 

- Kuo ypatinga toji svetainė?

"UK Audio Network" - tai interneto svetainė, kurioje padėtą informaciją aklieji gali pasiimti be kompensacinių priemonių - pavyzdžiui, ekrano nuskaitymo programų. Visi svetainės puslapiai "prakalba" žmogaus balsu, paspaudus tam tikrus skaičių klavišus kompiuterio klaviatūroje. Panašiai, kaip skambinant mobiliuoju telefonu ir naudojantis meniu. Nereikia nei ekrano, nei pelės.

- Kada pradėjote kurti šią svetainę ir kodėl?

Idėja kilo vieną vakarą, pasikalbėjus su aklu draugu. Jis manęs paklausė, kaip būtų galima padėti akliems žmonėms naudotis kompiuteriu. Tuo metu nieko jam negalėjau pasiūlyti, bet pradėjau mąstyti. Panagrinėjęs ekrano nuskaitymo programų sandarą, pradėjau domėtis, ar nebūtų galima integruoti tų programų darbo principo tiesiog į interneto puslapį. Išsiaiškinau, kad GALIMA, tiesiog niekas to anksčiau nedarė. Tokią svetainę kūriau dvejus metus, ją paleidau 2002 metų sausio 1 dieną.

 

- Ką toje svetainėje galima rasti?

Daug ką. Pradedant interaktyviais galvosūkiais ir žaidimais ir baigiant originaliais radijo spektakliais bei BBC radijo stoties programomis. Ten yra biblioteka, iš jos galima klausytis apsakymų, o netrukus ten rasite ilgesnius kelių dalių kūrinius. Yra sporto ir visuomenės gyvenimo skyrius. Iš šios svetainės galima pasiekti kitas radijo stotis - "Interneto radiją", tiesioginius sporto komentarus.

 

- Su kokiais sunkumais susidūrėte?

Svetainės paskirtis - teikti paslaugą, kuri būtų įdomi, patraukli ir akliems, ir silpnaregiams lankytojams. Vienas sunkiausių dalykų buvo susieti garso grotuvo funkcijas, esančias kiekviename svetainės puslapyje, su klaviatūros komandomis. Dabar radijo transliaciją galima sustabdyti, išklausyti iš naujo, peršokti atgal ir į priekį, - viską klavišo paspaudimu.

 

- Kaip ketinate tobulinti šią paslaugą?

Dabar šią svetainę tvarkau vienas iš savo namų, bet turiu didelių planų. Rašau verslo planą, kuriame numatysiu plėtros gaires ateinantiems trejiems metams. Pagal šį planą, ketinu kreiptis į Anglijos vyriausybę, Europos sąjungą ir privačius fondus, prašydamas finansavimo. Jeigu lėšų gausiu, paslaugą išplėsiu ir įdarbinsiu aklus ir silpnaregius, taip pat siūlysiu įvairioms organizacijoms savo paslaugas - pritaikyti jų svetaines akliesiems.

"UK Audio Service" yra nemokama paslauga. Šis interneto informacijos pateikimo būdas dar labai naujas, tačiau BAFTA jį pripažino kaip naujovišką ir labai perspektyvų. Tai dar viena priežastis, kodėl aklieji ir silpnaregiai turi sėsti prie kompiuterių ir įsijungti į pasaulio bendruomenę.

 

Šios svetainės adresas: http://www.yrguk.com/

 

Iš anglų kalbos vertė Audronė GENDVILIENĖ



Verta pagarbos mūsų draugė

Gyvenime taip jau esti: vieni žmonės ateina pas neregius dirbti, pasisukioja pas juos mėnesį kitą, kartais metus ar kelerius ir dingsta prie jų taip ir nepritapę. Nei draugų tarp jų neradę, nei jų reikalais susidomėję. Kiti atvirkščiai: labai su neregiais suartėja, lieka dirbti jų įstaigose ir įmonėse, domisi jų problemomis, randa tarp jų gerų draugų, sukuria šeimas. Kuo tai paaiškinti, matyt, visų pirma įgimtomis reginčiojo savybėmis? Mūsų, neregių priedermė, didžiai gerbti ir vertinti tokius žmones, nes šiaip ar taip, tenka pripažinti, kad šie regintys žmonės mums aukojasi. Prie tokių žmonių neabejodamas skiriu Živilę Adomaitienę, kurią pagerbti jos aštuoniasdešimtmečio proga gegužės 13 d. į LAB skaityklą rinkosi jos bičiuliai ir buvę bendradarbiai. Į susitikimą Ž. Adomaitienė atėjo su savo artima drauge Aldona Vederaite. Šią aktorę vyresniosios kartos televizijos žiūrovai atsimena iš populiarios publicistinės televizijos laidos "Petraičių šeimoje". Pirmiausia jubiliatė papasakojo apie savo gyvenimą, pacitavo ištraukų iš savo dienoraščio.

Ž. Medekšaitė-Adomaitienė gimė 1924 m. gegužės 6 d. Kaune, inteligentų šeimoje. Štai ką ji rašo dienoraštyje apie pirmąją pažintį su neregiais: "apie 1930 m. su tėvais vaikščiojau po parodos paviljonus. Staiga išgirdome pučiamųjų muziką, pasukome į tą pusę. Paviljone - gražios megztos staltiesėlės, pinti krepšeliai, hamakai...ir orkestras. Neįprasti negyvi veidai. Aš sustojau kaip įvesta, bet mama ašarodama paskubėjo iš paviljono. Mama paaiškino, kad čia aklųjų paviljonas. Jai labai graudu žiūrėti, kad jauni žmonės, o jau tokie nelaimingi, nieko nemato. Ir man buvo gaila... Aš su tėvu nuėjau pas akluosius. Orkestras jau negrojo, bet pamačiau dar keistesnį dalyką: vienas šviesus berniukas skaitė pirštais. Nematytas daiktas! Aš nedrąsiai ištiesiau rankutę į lapelį, ant kurio buvo daug taškučių pribadyta, o po jais - reginčiųjų raidės. skaitmenys, skyrybos ženklai. Parsinešiau namo ir iki šiol turiu tą pirmąją aklųjų dovaną. Toliau dienoraštyje Ž. Adomaitienė pasakoja apie tai, kaip su kitomis skautėmis ji lankydavosi aklųjų institute, diktuodavo ir skaitydavo jiems knygas, eidavo drauge pasivaikščioti, kaip susipažino su A. Jonynu, padėjo jam ruoštis egzaminams.

1940 m. Ž. Medekšaitė baigė "Aušros" mergaičių gimnaziją, o 1949 m. - Kauno universitetą, kur studijavo lietuvių ir anglų kalbas. Dirbo Kauno mokyklose mokytoja, redaktore valstybinėje leidykloje. 1947 m. ji buvo išrinkta delegate į pirmąjį LAD suvažiavimą. Savo draugišką pagalbą Živilė teikė organizuojant LAD kultūrinius renginius, padėjo konservatorijoje (dabar Muzikos akademija) studijuojančiam Antanui Adomaičiui, už kurio 1953 m. ir ištekėjo.

Daug metų kartu su A. Adomaičiu ji dirbo LAD leidykloje muzikos redakcijoje, redagavo A. Adomaičio spaudai ruošiamus straipsnius.

Jubiliatei skirtą vakarą labai pagyvino aktorė Aldona Vederaitė. Visus jis stebino savo fenomenalia atmintimi, lotyniškai deklamuodama ilgas ištraukas iš antikos kūrinių. O. Ž. Adomaitienė už pasiaukojantį darbą, už fizines ir proto galias, skirtas neregiams, tikrai verta dėkingumo ir didelės pagarbos.

 

Saulius Plepys



* * *

Kauno aklųjų ir silpnaregių kultūros namų salę gegužės 13 d. gaubė iškilminga ir šventiška aura. Čia susirinko didžiulis būrys Onutės Matusevičiūtės talento gerbėjų, draugų, jos namiškiai. Visi laukia pirmųjų garsų, skelbiančių jos kompaktinės plokštelės pristatymo pradžią. Onutė jį pradėjo Beatričės Grincevičiūtės gerbėjams puikiai pažįstama daina "Lek gervė". A-capella Onutė dar padainavo kelias liaudies dainas. Prisiminimų iš Onutės kūrybinio kelio papasakojo mėgėjų teatro "Aira" režisierė Zita Klibavičienė. Onutę sveikino buvusi jos dainavimo dėstytoja Regina Kabalinienė. Kelias dainas Onutė atliko akomponuojant ilgametei aklųjų bičiulei Ligijai Richterytei-Janulevičienei. Muzikinio teatro solistė Rita Preikšaitė duetu su Onute padainavo Žako Ofenbacho "Barkarolę". Kadangi gegužės 15-oji - tarptautinė šeimos diena, tai Čezarės Biksio "Mama" Onutė paskyrė savo mamai. Apie jos mamą šiltais žodžiais kalbėjo jų kaimynai, bičiuliai. Onutė - moterų vokalinio ansamblio siela. Jos brolis Lionginas Matusevičius, ansambliui pritariant, solo atliko Juozapo Kairio "Iš tos nakties". Jo vadovaujamas ansamblis pritarė dviem moterų ansamblio dainoms. Viena gerbėja gėlių puokštelėmis apdalino ansamblio moteris. Kaip didis pagarbinimas visam gėriui, džiaugsmui, iš Onutės plokštelės nuskambėjo Franco Šūberto "Ave Marija".

 

Bronė Špagina



Respublikinis festivalis alyvoms žydint

Pašykštėjo šių metų gegužės orai šilumos, bet laikui atėjus vis tiek žieduose skendėjo sodai, žaliavo medžiai ir laukai. Krūmuose priešais mano balkoną, Talšos ežero pusėje, per naktis nepavargdama savo giesmes čiulba lakštingala, ją girdžiu net kambaryje. Gegužė kaip ir visada alsavo jaunyste, energija, atsinaujinimu.

Nešilta, kiek apniukusi, buvo ir gegužės 22 diena. Tą dieną Šiaulių aklųjų ir silpnaregių kultūros namų salėje vyko antrasis respublikinis aklųjų ir silpnaregių bei sveikųjų artistų, vokalinių ansamblių festivalis "Dainuok, širdie". Jis jau tampa tradicinis, nes pirmasis festivalis įvyko prieš dvejus metus, po dvejų metų numatomas ir trečiasis. Šio festivalio organizatoriai - Šiaulių aklųjų ir silpnaregių kultūros namų vedėja Jolanta Žakarienė, kultūrinių renginių organizatorė Irena Volodkienė, Mišraus vokalinio ansamblio "Dermė" vadovė Daina Kavaliauskienė. Tą dieną į salę susirinko nemažai "Gubernijos" mikrorajono gyventojų.

Vidurdienis. Koncerto vedėja Irena Volodkienė į sceną kviečia Šiaulių savivaldybės kultūros ir sporto komisijos pirmininką, LASS Šiaulių įmonės direktorių Edvardą Žakarį. Jis pasveikino festivalio dalyvius, atkreipė dėmesį, kad festivalį, kaip reikšmingą kultūros įvykį, remia miesto savivaldybė ir paskelbė jo pradžią. Pirmieji koncertavo jauniausi festivalio dalyviai - Šiaulių "Juventos" vidurinės mokyklos "Dainų dainelės-2004" moksleiviai - vokalinis ansamblis "Do-rė-mi". Vaikai gražiai padainavo vieną dainą a capella, dvi - su fonograma. Šį kolektyvą scenoje pakeitė mūsų kultūros namų mišrus vokalinis ansamblis "Dermė", kuris visas tris savo dainas atliko a capella. Ansamblis kaip visada dainavo profesionaliai. "Dermė" atliko P. Daunio sukurtą, ir A. Adomaičio perkurtą dainą "Šienapjūtė:". Vėliau koncerto metu dar skambėjo pora dainų, kurioms žodžius parašė neregiai poetai - Kazimieras Gailius ir Zenonas Kavaliauskas. Gal, sakau, tokiame festivalyje galėjo būti daugiau neregių kompozitorių dainų, parašytų pagal aklųjų poetų eiles.

"Dermę" pakeitė Akmenės rajono Papilės kultūros ir laisvalaikio centro vokalinis ansamblis "Tylija". Tada dainavo namų muzikavimo grupė "Abi" iš Kauno, skaitytojams, beje, jau pažįstama. Šis kolektyvas sulaukė didelio klausytojų dėmesio ir gausių aplodismentų. Gražios lyriškos "Abi" dainos paliko jų besiklausiusiems žmonėms gilų įspūdį. Visiems taip pat labai patiko Panevėžio aklųjų ir silpnaregių laisvalaikio ir užimtumo centro mišrus vokalinis ansamblis "Tonika". Darniai skambėjo panevėžiečių Arvydo Markevičiaus ir Petro Simonaičio duetas. Jų atliekamos dainos, pritariant pačiam Arvydui gitara, sulaukė tikros aplodismentų audros.

Dar dainavo Šiaulių rajono kultūros centro vokalinis ansamblis "Melodija", Šiaulių rajono Kairių vokalinis ansamblis. Koncertą baigė Šiaulių rajono Meškuičių moterų tercetas. Festivalis buvo aukšto meninio lygio, paliko gražių akimirkų, sušildė žmonių sielas. Festivalio pabaigoje visų kolektyvų vadovai buvo apdovanoti savivaldybės padėkos raštais, jiems įteiktos gėlės.

 

Juozas Ežerskis



* * *

Gegužės 16 - 19 d. Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centras surengė kelionę po Lenkiją ir Slovakiją. Keliavo 35 Vilkpėdės bendruomenės nariai. Lenkijoje aplankė 700 metų veikiančią Veličkų druskų kasyklą bei Krokuvą.

Slovakijoje grožėjosi Žemaisiais Tatrais, užlipo į Chopok kalno viršūnę, aplankė vienus gražiausių Europoje - Demanovo urvus, garsius savo stalagtitų ir stalagmitų galerijomis.

 

 



"Šulinys", 2004 liepa



Neregių draugas

Regėjimo negalios žmonės siekia gyventi visavertį ir prasmingą gyvenimą. Tai jiems įgyvendinti padeda regintieji jų draugai ir bičiuliai, kurie labai greitai su neregiais suartėja, daugelį metų dirba jų įmonėse ir įstaigose, domisi jų problemomis. Mūsų, neregių moralinė pareiga gerbti ir vertinti tokius žmones.

Prie ištikimiausių neregių draugų nedvejodamas priskirčiau Lietuvos aklųjų bibliotekos Šiaulių filialo vyresnįjį bibliotekininką Joną Pocilauską, neseniai atšventusį septyniasdešimtąjį gimtadienį.

J. Pocilauskas gimė 1934 m. gegužės 20 d. Raseinių rajono Šiluvos miestelyje, darbininko šeimoje. Jis - vienturtis sūnus šeimoje. Jo tėvas - muzikos instrumentų meistras, puikus stalius, motina - namų šeimininkė. Pocilauskų kaimynystėje gyveno Rosenų šeima, kurių sūnus Arnas tapo žymiu aktoriumi ir kurio balsą galima girdėti klausydami jo įskaitytas garsines knygas. Abi šeimos gražiai sugyveno, nuolat bendravo. Draugavo ir abiejų šeimų atžalos - Jonas ir Arnas. Jonuko vaikystė prabėgo gražiose Šiluvos apylinkėse, stebint žmonių susibūrimus šilinių atlaidų metu. Per juos ir šiaip švenčių metu Jonukas su Arnu pasipuošdavo baltomis kamžomis ir patarnaudavo mišioms, laisvalaikiu kartu ganė karves, žaidė vaikiškus žaidimus.

Jonas pradėjo lankyti Šiluvos pradžios mokyklą, vėliau išaugusią į gimnaziją. 1954 m. ją baigė. Nuo vaikystės Jonas pamėgo knygas ir vos suradęs laisvesnę valandėlę godžiai jas skaitė. Ta meilė knygoms išliko visą gyvenimą.

Baigęs vidurinę mokyklą Jonas pradėjo dirbti Kelmės rajono tuometinio "Nemuno" kolchozo klubo-skaityklos vedėju. Dirbdamas jis įstojo į Vilniaus kultūros-švietimo technikumą, kur neakivaizdiniu būdu studijavo bibliotekininkystę ir jį baigė 1957 m. Tuomet dirbo Šiluvos kultūros namų direktoriumi. Čia dirbdamas jis baigė Kretingos žemės ūkio technikumą ir gavo jaunesniojo agronomo diplomą. Su šiuo diplomu Jonas apie penkerius metus dirbo Raseinių miesto apželdinimo meistru. Iš ten jis perėjo tvarkyti Šiluvos mokyklos biblioteką.

1967 m. J. Pocilauskas persikėlė gyventi į Šiaulius, vedė, augino sūnų Darių.

- Į LAB Šiaulių filialą pakvietė dirbti jo vedėja, sena mano pažįstama Stasė Česnauskienė, - sakė Jonas. - pirmą savaitę buvo sunkoka, bet greitai apsipratau. Dirbu čia jau 31 metus.

Jonas tuojau kibo į darbą, o jo buvo nemažai, nes filialas aptarnavo 9 rajonus, kuriuose buvo įsteigtos kilnojamosios bibliotekėlės, jam reikėjo organizuoti kultūrinius renginius, ekskursijas, susitikimus su rašytojais ir kitais įžymiais žmonėmis. Be to, jis daug metų šefavo prie bibliotekos veikusį literatų būrelį: lydėdavo literatus į jų sąskrydžius, seminarus, susitikimus su skaitytojais. Su kitais bibliotekos darbuotojais jis yra surinkęs ir saugo Alekso Muižės, Stasės Remeikaitės ir kitų, anapilin išėjusių autorių kūrybą. Saugo taip pat literatų būrelio veiklos nuotraukų albumą, yra atsakingas už kraštotyrinį darbą Šiaulių krašte. Jis iš vietinės periodinės spaudos renka medžiagą apie neregius ir nuolat siunčia į LAB tiflotyros skyrių.

Šiuo metu Jonas rūpinasi kilnojamosiomis bibliotekėlėmis: parenka joms knygas, siunčia jas paštu, kai kuriems skaitytojams jos pristatomos į namus. Filiale jau yra tradicija jubiliejinius mūsų literatų gimtadienius pažymėti savoje skaitykloje kartu su skaitytojais. Jeigu žmogus jau iškeliavęs anapilin - aplankyti jo kapą, padėti gėlių, uždegti žvakutę. J. Pocilauskas ilgą laiką bendradarbiavo mūsų organizacijos spaudoje. Jis rašydavo žinutes apie filialo darbą, jame vykusius renginius.

- Jonas savyje turi atjautos jausmą. Jam gaila gėlės, gyvūno, žmogaus. Jis visada kažin kokiu būdu pastebi, kam reikalinga jo pagalba, - apibūdina kolegos altruistinę veiklą filialo vedėja S. Česnauskienė.

Nuo pat darbo bibliotekoje pradžios, Jonas įsijungė įkultūros namų meno mėgėjų būrelių veiklą. Ilgus metus šoko pagyvenusių žmonių šokių būrelyje, daug metų dainavo chore. Už aktyvų dalyvavimą meno saviveikloje jis apdovanotas kultūros žymūno ženkleliu, padėkos raštais.

Kaip minėjau, Jonas nuo vaikystės mėgsta knygas. Turi sukaupęs nemažą nuosavą biblioteką. J. Pocilauskas seniai suprato, kad knyga padeda žmonėms įgyti mokslo žinių, specialybę, padaro juos jautresnius, subtilesnius.

Štai toks puikus bibliotekininkas, geras žmogus, nuoširdus neregių draugas darbuojasi Šiaulių filiale. Prieš pat Jonines, birželio 23 dieną, į LAB Šiaulių filialo skaityklą susirinko jos darbuotojai, artimiausi Jono draugai, su gėlių puokštėmis pasveikinti savo bendradarbį su septyniasdešimtmečiu ir vardadieniu. Jubiliato pasveikinti taip pat atvyko LASS Šiaulių ir Tauragės apskričių tarybos pirmininkas Alfonsas Navickas. LAB administracija J. Pocilauską jubiliejaus proga apdovanojo padėkos raštu.

 

Juozas Ežerskis



Kad viskas laimingai baigtųsi

Redakcijos pastaba: birželio 3 d. Vilniuje, Lietuvos aklųjų bibliotekos skaitykloje, lankėsi rašytoja Elena de Strozzi. Po susitikimo ir gimė šis pasakojimas apie "laimingų pasakų" autorę ir jos kūrybą.

 

Elena Buivydaitė de Strozzi (skaityti de Stroci) slapyvardį pasirinko pagal vyro protėvių, karalienės Bonos Sforcos laikais atvykusių iš Italijos, tikrąją pavardę. Baigusi tuometiniame Kauno politechnikos institute hidrotechninės statybos fakultetą, visą laiką dirbo inžiniere. Su literatūra bendra buvo tiek, kad labai mėgo skaityti knygas. Sako, kad rašyti pradėjusi labai anksti. Jaunystėje kūrė eiles, vėliau rašė daug romantiškų istorijų, tačiau jų nedrįsusi niekam rodyti. Jautė, jog dar nėra subrendusi kaip rašytoja. Lengvai parašiusi, nesunkiai visa tai sudegindavo, tačiau tas rašymas nebuvo veltui. Sukurti siužetai pasitarnavo vėliau parašytiems romanams. Pirmąjį romano rankraštį ryžosi parodyti leidėjams apie 1994 metus. Jis buvo tuojau pat išspausdintas. Tuo metu jo autorei sukako 57-eri. Sėkmingas pirmosios knygos pasirodymas davė didžiulį impulsą tolesnei kūrybai. Iki šių dienų jau yra išleista: "Šiaurės rožė" (1995), "Galindijos princesė" (1996), "Salve regina" (1997), "Lemties šypsenos" (1998), "Moteris sniegynuose" (2000), "Vienos pokylis" (2001), "Aktorės vaidina tiktai scenoje" (2002), novelių romanas "Gailiutė" (2001-2002), "Nuodėmių kartoteka" (2003), "Gyvenimas kaip ilgesys" (2004).

E. de Strozzi sako, kad labai nemėgstanti knygų, kuriose daug blogio, smurto, skausmo, žudynių, vulgarumo.

- Jeigu daug rašai apie blogį, jis gali materializuotis, - įsitikinusi rašytoja, - nes "žodis tampa kūnu".

Jos manymu, svarbiausia yra ne tai, apie ką rašoma, o tai, kaip visa pateikiama. Rašytojas neturi teisės savo neigiamomis emocijomis užversti skaitytojo. Knyga turi maloniai nuteikti skaitantįjį, žadinti gražius jausmus, viltį, svajones, nes gražios svajonės, anot rašytojos, yra vienintelis būdas pabėgti nuo nykios tikrovės. Šis bėgimas juntamas visoje E. de Strozzi kūryboje. Ji sako visuomet rašanti apie gražų gerą pasaulį ir apie jame gyvenančius herojus. Pagrindiniai šių knygų veikėjai dažniausiai yra jaunos, žavios, kilnios moterys, išgyvenančios gilią meilę. Nes meilė ir mirtis, įsitikinusi rašytoja - svarbiausi dalykai žmogaus gyvenime. E. de Strozzi tarsi mėgaujasi akimirkomis, kai žmonių širdys atsiveria gėriui ir grožiui. Tuomet sielose įsižiebia stebuklinga šviesa, o širdyse - amžina meilė. Romanų veikėjai, jeigu fabula reikalauja, miršta, bet oriai, didingai. Kančios, abejonės, nusivylimai persekioja juos, tačiau galiausiai vis tiek viskas baigiasi laimingai.

Rašytoja mano, kad visos pelenės iš tikrųjų yra princesės, jei tik jos svajoja, visada atsiranda gražuolis princas, kuris jas įsimyli. Tokias pasakas malonu skaityti daugybę kartų, įsitikinusi E. de Strozzi, na, o jos romanai pagal perkamiausių knygų skaičių užima antrąją vietą: žmonės pasiilgo pasakų...

Anot vienos skaitytojos, šie romanai - tai lyg raminamieji vaistai prieš miegą. Rašytoja mano, kad jos kūryba tinka įvairaus amžiaus auditorijai.

E. de Strozzi romanų veikėjai visi išgalvoti. Realiame gyvenime jie prototipų neturi, tačiau jų jausmai ir mintys, rašytojos teigimu, tai jos pačios jausmai ir mintys. Kad ir labai norėtų atsitolinti nuo savo kuriamų personažų, šito padaryti neįstengia. "Rašant labai sunku išvengti asmeniškumų, o gal ir neįmanoma", - sako rašytoja.

Siužetai, kaip ir veikėjai, yra fantazijos vaisius, nors visai ir neatitrūksta nuo realybės. Romanų veiksmo aplinka paprastai yra estetizuota. Svarbiausi įvykiai vyksta - pajūrio vilose, aukštos klasės viešbučiuose, pilyse ir t. t. Pasakiški E. de Strozzi siužetai padeda skaitytojui pamiršti buitį, numalšinti intensyvių išgyvenimų, kelionių, nuotykių troškulį.

Po romano "Galindijos pricesė" pasirodymo rašytoja sulaukė kritikos. Šioje knygoje ji vaizduoja merginą, kuri radusi didžiulį lobį, atiduoda jį visą tam, kam jis priklauso. Rašytojai prikišama, kad ji viską pernelyg idealizuojanti, nes tokių žmonių realioje visuomenėje apskritai nėra. Griežtai nesutikdama su šia nuomone, E. de Strozzi ir toliau kuria labai teigiamus herojus. Na, o knygoje' "Naujausioji lietuvių literatūra" (1988-2002 m.) 311 puslapyje rašoma, jog, perskaičius E. de Strozzi romanus, susidaro įspūdis, kad "Klestintis privatus verslas, nuosavas namas Vilniaus Žvėryno rajone, užsienyje laisvai besijaučiantis arba tiesiog užsienietis vyras - tai "vidutinės" lietuvės svajonių idealas". Paliksime tai spręsti pačiam skaitytojui. E. de Strozzi sako, kad rašydama visada galvoja apie skaitytoją, todėl stengiasi kurti taip, kad pastarajam būtų įdomu visa tai skaityti. Parašiusi knygą daug kartų pati ją skaito, tikslina, taiso, dailina. Rašymas jai teikiąs malonumą, o išgarsėti niekada nesiekusi. E. de Strozzi kūriniai išleisti "Alma littera" publikuojamoje "Lietuvių meilės romano" serijoje.

 

Vilija Gavėnaitė



Saviškio gyvenimo kalviai

Po darnaus taru baru

kavinukėj, prie baro,

nūn vaikai eurus daro,

o vėliau duoda garo:

diskodromuos, pliažuos,

kol stogai nuvažiuos.

Dilema

Ak, žodžiai, tie žodžiai,

girdėjau jų sočiai -

be galo mielų,

dabintų melu.

Sakyki, brolyti,

kuo man atsakyti?

bereikšmiu šypsniu,

o gal tuo pačiu,

palaidojus tiesą,

ir taip šiandien liesą.

Kiekvienam savo

Ar ne savaip kiekvienas didis.

kregždės ir laumžirgėlio skrydis.

Lošėjas

Aš - basas ant ledo,

širdis jau įprato

prie rinkos tų dėsnių,

bet smūgio didesnio

netvertų manding,

ir imk nuramink,

kad viskas, kas būsią,

dalinsim per pusę.

* * *

Iš bet kur ir bet ką

per amželį vis gvelbęs,

Šiandien jis - davatka.

Sako, galgi pagelbės

prieš aukščiausiąjį stojus,

kada kvepia taip rojus.

* * *

Kol ausimis karpai

ieškodamas idėjos,

nuo ko čia ką pradėjus -

kitų baigti darbai,

pečius džiovina vėjas.

Kai šaukštai po pietų

Žinia, smagu su kadilaku

keliais ir vieškeliais lakstyti,

bet kartą galios ir išseko,

iš dūšios teks paplušt, brolyti.

Taip ir žmogus jėgas tol švaisto,

kol neapsieinama be vaisto,

ar vietinio, ar importuoto,

duok die, kad tik sveikatos duotų.

* * *

Nuo manijos didybės

jis buvo tiek apžlibęs,

kad vien save regėjo

užguitą fiks idėjų.



Koncertas prie Rėkyvos ežero

Birželio 23 d. pavakarę prie Rėkyvos ežero netoli Šiaulių, vyko Joninių šventė, kurią jau dešimtą kartą organizavo Rėkyvos kultūros namų darbuotojai. Šventėje nestigo linksmybių,o dainos ir šokiai tęsėsi iki pat saulės patekėjimo.

Šventė prasidėjo tradicine joje dalyvaujančių kolektyvų eisena. Pirmą kartą šventės organizatoriai pakvietė ir Šiaulių aklųjų ir silpnaregių kultūros namų folkloro kolektyvą "Sedula". Tad mes taip pat dalyvavome šioje eisenoje. Pirmoji šalia ežero pastatytoje scenoje koncertavo mūsiškė "Sedula". Mes atlikome joninėms pritaikytą repertuarą, apdainavome jonus, šokėjai šoko senovinius šokius. Pasibaigus mūsų koncertui, šventės organizatoriai atsidėkodami įteikė mums didelį gražų tortą ir lauknešėlį su alumi ir gira. Nieko nelaukdami, čia pat, ant pievelės, jį ir sudorojome. Po mūsų koncertavo kiti liaudiškos muzikos ir šokių kolektyvai: "Auda", "Turava", "Sidabrinė gija", Rėkyvos kultūros namų liaudiškos muzikos ansamblis "Svaja" ir kapela "Rėkyva".

Skambant liaudiškai muzikai, šventės organizatoriai prie scenos pakvietė visus Jonus ir Janinas. Jonams ir Janinoms liejosi eilės, sveikinimai, buvo įteiktos gėlės ir ąžuolo lapų vainikai. Organizatoriai paskelbė, kad pražydo paparčio žiedas ir ragino jį surasti.

 

Juozas Ežerskis



"Šulinys", 2004 rugpjūtis



Kaip ir kiek ruošiuosi gyventi?

Į antrąją klausimo dalį atsakysiu iškart: nors man jau 65-eri, bet ruošiuosi gyventi dar dvidešimt penkerius metus. Galimas dalykas, kad toks mano ketinimas kai kam gali pasirodyti pernelyg drastiškas: juk aš tikrai nežinau, kokia mano mirties diena ir valanda įrašyta Dievo "inventorizacijos knygoje". Pasielgsiu kiek kukliau ir atsargiau prisipažindamas, kad tiek metų dar norėčiau gyventi. Į pirmąją klausimo dalį, ką tuos dvidešimt penkerius metus veiksiu, atsakyti lengviau. Dirbti Lietuvos aklųjų istorijos muziejuje žadu gal penkerius, gal aštuonerius metus. Per tą laiką norėčiau parašyti dar vieną knygą, išmokti laisvai kalbėti ir skaityti literatūrą vokiškai, pramokti ispanų kalbą, gerai įvaldyti kompiuterį. Pomėgiai, rodos, išliks seni - muzika, šachmatai ir žvejyba. Be šių užsiėmimų savo laisvalaikio neįsivaizduoju. Ir toliau ketinu domėtis simpatingomis moterimis. Manau, kad skaitytojai atleis už atvirumą. Taigi taip ir nepamatysiu, kaip prabėgs tie aštuoneri metai, o ką veiksiu likusius septyniolika? Ko gera, šis klausimas pats sudėtingiausias. Jeigu išloščiau milijoną, viskas išsispręstų labai paprastai: apkeliaučiau daug pasaulio, pažvejočiau Suomijoje ir Pietų jūrose, būtinai pamėginčiau bent vieną kartą nusileisti ant žemės parašiutu, skaityčiau knygas, klausyčiausi geros muzikos. Žodžiu, tikrai nebūtų kada nuobodžiauti. Milijoną išlošti, žinoma, šansai daugiau negu minimalūs, bet ir be jo daug ką galima įgyvendinti.

Gerai prisimenu pokario metus - gyvenimas išties buvo sunkus, bet žmonės, taip pat ir neregiai, buvo daug aktyvesni: dalyvavo dainų šventėse, mokėsi žaisti šachmatais. O šiandien... Kodėl šiandien taip sunku juos išjudinti? Gal čia kalta nežmoniška alaus reklama? Gal sovietmetis, pavertęs žmones zombiais, gal šiuolaikinis "popsas", nežinau, tačiau viena tikrai žinau: sulaukėme nepriklausomybės, kuria negaliu atsidžiaugti. Žinau ir tai, kad žmonėms reikia kitaip gyventi, reikia šviestis, kovoti už geresnį gyvenimą kad ir kiek tau būtų metų. Šiais laikais šešiasdešimties metų žmogui laikyti save seniu tiesiog gėda. Atsiras skaitytojų, kurie pasakys: "Ką jis čia paisto, tikrovė visai kitokia."Tačiau ar toji tikrovė ne nuo mūsų pačių priklauso? Nuo mūsų pačių: netinginiaukime, nesėdėkime sudėję rankų ir įsitikinsime, kad gyvenime galime daug ką pasiekti nepaisant, kokio amžiaus bebūtume.

Man 65-eri, bet jaučiuosi lyg būčiau atvertęs naują gyvenimo puslapį. Nuoširdžiai linkiu visiems to paties. Gal jūs gyvenate dar prasmingiau, dar gražiau? Tuomet puiku! Manau, kad tą pasakojimą apie dvi peles, įkritusias į skirtingas puodynes, visi žinote. Žinote ir kuo viskas baigėsi.

 

Saulius Plepys



Aš nebegalėsiu nedainuoti...

2003 metų kovo mėnesį Londono Koliziejaus salėje Verdžio operoje "Rigoletas" pagrindinį vaidmenį atliko akla dainininkė Denisė Leig (Denise Leigh). Ji dainavo kartu su profesionaliais Anglijos nacionalinės operos solistais. Denisė Leig, namų šeimininkė, turinti tris mažamečius vaikus, į šią sceną pateko todėl, kad nugalėjo "Operatunity" televizijos konkurse. Tai buvo Britanijos nacionalinis konkursas, kurio organizatoriai ieškojo gabių, bet neturinčių operinio dainavimo patirties žmonių, sugebančių dainuoti kartu su profesionaliais dainininkais.

Vasario ir kovo mėnesį buvo parodytos keturios televizijos laidos, smulkiai papasakojusios apie konkurso eigą - dalyvių susijaudinimą, džiaugsmą ir ašaras, jiems mokantis dainuoti, ir teisėjų sunkų darbą nusprendžiant, kurie gi mėgėjai įgis teisę dainuoti kartu su profesionalais. Konkurse panoro dalyvauti 2500 žmonių, kurie 2002 m. sausio mėnesį komisijai atsiuntė video įrašus. Iš jų buvo atrinkta 100 dalyvių, kurie turėjo padainuoti gyvai, stebint komisijai, sudarytai iš operos dainininkų ir muzikantų. Per televiziją dainavo į finalą patekę dainininkai - iš pradžių jų buvo dvidešimt, paskui liko tik šeši. Buvo rodoma, kaip jiems sekasi įveikti sunkiausią jų gyvenime etapą - muzikos pamokas. Dainininkai buvo mokomi dainavimui suteikti draminio raiškumo. Buvo filmuojama ir per vasaros kursus, kai dainininkai rengė bendrą programą.

Televizijos žiūrovai pamatė, kaip Denisę jos mokytojai supažindina su scenos įrangos išdėstymu, kaip ji mokoma kūno kalbos. Per televiziją buvo parodytas svarbiausias reportažas: jame teisėjai svarsto, kurį dainininką pripažinti nugalėtoju. Po ilgų svarstymų teisėjai pirmąją vietą paskyrė dviems dainininkėms, kurioms teko Rigoleto dukters Džildos vaidmuo - Džeinei Gilchrist ir Denisei Leig.

Opera "Rigoletas" buvo parodyta Koliziejuje 2003 m. kovo 1 dieną. Televizija parodė vaizdo įrašą kitos dienos vakarą. Žiūrovai pamatė abi mėgėjas operos dainininkes, besiruošiančias spektakliui, taip pat jų šeimos narius, išdidžiai sėdinčius salėje. Denisė turėjo dainuoti antroje dalyje. Visi labai dėl jos jaudinosi, nes tą dieną jai skaudėjo gerklę, ji turėjo temperatūros. Tačiau Denisė dainavo nuostabiai; scenos, kuomet Džildą išduoda Kunigaikštis (šiame Džonatano Milerio pastatyme jis tapo ispanų mafijozu), jos pasiaukojimas ir mirtis Rigoleto glėbyje (partiją atliko Alanas Opis) buvo įtaigios ir jaudinančios.

O kas toliau? Nusileidus uždangai, sužavėtos publikos plojimų lydima, Denisė tarė dirigentui ir konkurso teisėjui Polui Danieliui:

- Nuostabūs žiūrovai! Aš nebegalėsiu nedainuoti...

 

Iš anglų kalbos vertė Audronė Gendvilienė



"Šulinys", 2004 rugsėjis



Kaip gyvnuoji, Esperanto?

2004 m. sukanka 100 metų, kai pradėtas leisti vienas seniausių ir pastoviausių brailio leidinių - neregių esperantininkų žurnalas "Esperanta Ligilo" (plačiau žr. "Mūsų žodis" N.9). 2005 m. Lietuvoje vyks pasaulio esperantininkų kongresas, čia taip pat rinksis ir esperantininkai neregiai. Lietuvoje tarp aklųjų buvo (o gal ir tebėra- ne vienas šios kalbos mokęsis žmogus. Vienas ištikimiausių neregių esperantininkų - Lietuvos aklųjų bibliotekos tiflotyros skyriaus darbuotojas, dr. Valentinas Vytautas Toločka. "Šulinio" paprašytas jis dalijasi mintimis apie spaudą bei literatūrą esperanto kalba, esančią LAB.

Pradėkime nuo "Esperanta Ligilo" - jį LAB pastoviai gauna nuo 1964 m., 10 numerių per metus. Kitas ilgaamžis esperanto žurnalas - "Auroro", pradėtas leisti 1920 m. Anksčiau jį leido čekoslovakai, dabar - čekai. LAB šį žurnalą gauna nuo 1970 metų. "Auroro" patogesnis skaityti pradedantiesiems, nes lengvesnė, paprastesnė kalba."Auroro" taip pat išeina 10 kartų per metus. Apskritai, galima sakyti, kad abu žurnalai yra mėnraščiai, vasarą, du mėnesius, jie tiesiog "atostogauja".

1958 m. savo žurnalą "Pola Stelo" pradėjo leisti lenkų neregiai esperantininkai. Jo komplektus turime nuo 1968 m., deja, žurnalo leidimas dėl finansinių problemų 1997 m. nutrūko. Turime daugelio metų bulgarų leidžiamo "Esperanta Fajrero" komplektus. Tai turbūt būtų ir visi svarbesnieji ir didesnieji esperanto kalba leisti ir leidžiami žurnalai brailio raštu. Žinoma, tų leidinių yra ir daugiau, kai kurių nepilnus komplektus ar atskirus numerius irgi turime, pvz.: "Informilo", "Germana Esperantisto".

Tuometinė Lietuvos aklųjų draugijos leidykla yra išleidusi kelias mokymo priemones: I. Cieškos ir J. Petrulio "Esperanto kalbos vadovėlį", A. Poškos "Esperanto raktą", St. Sabalio "Lietuvių-esperanto kalbų žodynėlį", K. Puodėno "Lietuvių-esperanto ir esperanto-lietuvių kalbų žodyną".

LAD leidykla esperanto kalba išleido keletą knygų, kurios pasklido po visą pasaulį: neregio rusų rašytojo ir keliautojo V. Jerošenkos knygą "Iš čiukčių gyvenimo", V. Zaikausko apsakymų knyga "Iš miesto A į miestą B" bei T. Sakalausko "Beatričė". V. Zaikausko knyga neseniai pasiekė net Kiniją ir kinai už ją mums labai dėkingi.

LAB taip pat turi kitose šalyse esperanto kalba išleistų knygų - žodynų, enciklopedinių žodynų, apsakymų, romanų.

Kaip matome, ir skaityti turime nemažai, ir mokytis yra iš ko. Tad ar nevertėtų prie esperanto kalbos grįžti iš naujo?



Lietuvos telekomo akcija

Rugpjūčio 30 d. Vilniuje, Lietuvos žmonių su negalia dienos centre (Kauno g.4), įvyko akcijos "Platesnis kelias į pasaulį" baigiamasis akcentas. Akcijos metu AB "Lietuvos telekomas" 25 neįgaliųjų (tarp jų ir aklųjų) dienos centrams padovanojo 47 kompiuterius.

Ši "Lietuvos telekomo" akcija neatsitiktinė. 2003 m. gruodžio mėn. LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir AB "Lietuvos telekomas" pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Jos tikslas - priartinti prie socialiai remtinų žmonių šiuolaikines technologijas. Neįgalieji ir jų organizacijos jau yra gavusios interneto lengvatų, kompiuterių. Ateityje panašių, socialiai orientuotų iniciatyvų ir akcijų galima tikėtis ir daugiau.

Renginyje dalyvavo neįgaliųjų organizacijų atstovai, LR socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė, AB "Lietuvos telekomas" generalinis direktorius Arūnas Šikšta. A. Šikšta teigė: "Mes norime ne tik užsidirbti. Norime būti aktyvūs visuomenės, kurioje gyvename ir dirbame nariai. Prisidėti prie joje vykstančių permainų".

 

("Šulinio" inf.)



Valstybinės bibliotekos statusas

Liepos 15 d. priimtas naujas "Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymas". Įstatyme aptariama Lietuvos bibliotekų struktūra, rūšys: Lietuvos nacionalinė biblioteka, apskričių viešosios, savivaldybių viešosios, mokslo ir studijų, mokyklų, specialiosios ir kt. bibliotekos. Įstatyme kalbama apie bibliotekas, turinčias išskirtinę reikšmę mokslui, švietimui, kultūrai ir šalies ūkiui - tai valstybinės reikšmės bibliotekos. Tarp penkių valstybinės reikšmės bibliotekų yra ir Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB). LAB pagal savo darbo svarbą prilyginta tokioms bibliotekoms kaip Lietuvos technikos, Lietuvos mokslų akademijos ir Vilniaus universiteto bibliotekos.



Naujos LAB patalpos

1996 m., pastačius naująją Lietuvos aklųjų biblioteką, liko neįrengtas trečiasis jos aukštas. 2003 m. rugpjūčio mėn. patalpos pradėtos įrenginėti. Darbus numatoma baigti iki 2003 m. gruodžio vidurio.

Trečiame LAB aukšte bus įrengta daugiau nei 100 vietų konferencijų salė (ji tarnaus ir kaip patalpa įvairiems renginiams), vieta įvairioms vaizduojamojo meno ekspozicijoms, interneto skaitykla su keliomis kompiuterizuotomis darbo vietomis, muzikos svetainė, taip pat kelios rekreacinės paskirties patalpos.

Trečiojo LAB aukšto investicinis projektas buvo įtrauktas į Lietuvos bibliotekų modernizavimo programą, skirtą Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimui.Suma, reikalinga projektui, daugiau nei 700 tūkst. Lt, skirta iš valstybės biudžeto. Dar 150 tūkst. lt reikės baldams, juos LAB tikisi gauti jau kitais metais.

 

A.V.



Kompaktinių plokštelių derlius

Atidesni "Šulinio" skaitytojai pastebėjo, kad Lietuvos aklųjų biblioteka leidžia daug originalių kompaktinių plokštelių. Jau išleistos muzikantų mėgėjų J. Kasperavičiaus, S. Krasinsko, J. Dzidoliko, profesionalių dainininkų J. Vizbaraitės, V. Bagdono, O. Matusevičiūtės plokštelės. Praėjusiais metais biblioteka išleido pirmąjį originalų dvigubą Antano Jonyno albumą: vienoje plokštelėje poetas skaito savo kūrybą, antrojoje - dainos pagal A. Jonyno žodžius.

Šiais metais LAB taip pat jau išleido keletą originalių kompaktinių plokštelių, o iki metų pabaigos jų skaičių ketina padidinti. 2004 m. pradžioje išleista plokštelė "Tavo veido šviesa" (dainos pagal Valentino Vytauto Toločkos tekstus). V. V. Toločką daugelis aklųjų bendruomenės narių pažįsta kaip mokslininką, bibliotekininką, tačiau svarbią vietą jo gyvenime užėmė ir tebeužima poezija - Valentinas yra išleidęs tris poezijos knygas. Plokštelėje - šešių kompozitorių pagal V. Toločkos tekstus sukurti kūriniai.

LAB išleido plokštelę, reikšmingą ne tik aklųjų bendruomenei, bet ir visam Lietuvos muzikiniam gyvenimui, mūsų tautos muzikos istorijai, tai - "Povilas Četkauskas akordeonistas". P. Četkauskas buvo vienas pirmųjų akordeonininkų Lietuvoje, akordeono muzikos propaguotojas. Plokštelėje skamba įvairių laikotarpių, įvairių žanrų kūriniai, kai kurie - beveik septyniasdešimties metų senumo įrašai.

Išleistos dvi plokštelės bendradarbiaujant su naująja LASS Kauno ir Marijampolės apskričių garso įrašų studija: tai akordeonininko Petro Barškiečio "Akordeono muzikos paslaptis" (skamba įrašai iš Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos archyvų) bei antroji kauniečių namų muzikavimo grupės "Abi" plokštelė "Padainuokim vėl seną dainą" (pirmoji išleista 2001 m.).

Per artimiausius du mėnesius dar ketinama išleisti dvi plokšteles - kretingiškio Vytauto Kubilinsko ir panevėžiečio Arvydo Markevičiaus solinius albumus.

 

(LAB inf.)



Liūdna ir skaudi diena

Rugpjūčio 19-oji Kauno aklųjų ir silpnaregių kultūros namų darbuotojams ir meno saviveiklos dalyviams buvo liūdna ir skaudi. Tą dieną paminėjome keturias savaites (keturnedėlį), kai iš gyvenimo išėjo Danutė Kajokaitė-Ramanauskienė, visą gyvenimą ir organizacines jėgas atidavusi Kauno akliesiems. Šv. Antano bažnyčioje už Danutę buvo aukojamos šv. mišios. Į jas atėjo kultūros namų darbuotojai, dalis meno mėgėjų būrelių narių, moterų ansamblio dalyvės, kiti jos artimi bičiuliai. Po mišių važiavome į jos amžinojo poilsio vietą - Karmėlavos kapines. Savo kūrybos eilėraštį, skirtą Danutei, skaitė šių eilučių autorė.

 

...Už viską, tau, sese, dėkojam,

kad ištiesei ranką kely,

kad buvom kartu, kad gyvenom,

ilgai mums išliks' atminty.

 

Tada meldėmės ir giedojome giesmes. Atsiswveikinę su Danute, grįžome į jos darbo vietą, deja, jau buvusią. Čia, ant jos darbo stalo, stovėjo kryželis su liepsnojamčiomis žvakutėmis. Savo kūrybos eiles skaitė Angelė Narijauskienė.

Apie Danutę prisiminimais dalinosi O. Matusevičiūtė, G. Siderevičienė. G. Siderevičienė sakė: "Dar niekada taip liūdnai ir skausmingai nepradėjome darbo sezono kaip šiemet..."

 

Bronė Špagina



Prie tavo kapo

Prie kapo klūpo vakaras žvaigždėtas,

žvakių šviesoj tave aš pamačiau,

o kaip baugu, kaip buvo netikėta,

iš skausmo aš ant kapo suklupau.

 

Kodėl taip greit nutrūko tavo stygos?

Ir jų akordai niekad neskambės...

pravirko tyliai mėlynos alyvos,

verkiu ir aš prie svyrančios gėlės.

 

Angelė Narijauskienė



Koncertas pagal grafiką

Trumpa buvo šių metų vasara, vėlai prasidėjo, o, žiūrėk, jau ir baigėsi. Neilgos vasaros atostogos buvo ir Šiaulių aklųjų ir silpnaregių kultūros namų folkloro kolektyvui "Sedula", nes repeticijos prasidėjo jau rugpjūčio 19 dieną - rugpjūčio 25 d. turėjome koncertuoti miesto gyventojams bei svečiams Šiaulių miesto amfiteatre. Per visą vasarą, pagal miesto savivaldybės dar pavasarį sudarytą grafiką, antradieniais ir trečiadieniais ten koncertuodavo įvairūs meno mėgėjų kolektyvai. Anksčiau šį įpareigojimą įvykdė mūsų kultūros namų mišrus vokalinis ansamblis "Dermė", o taip pat liaudiškos muzikos kapela "Šelmiai". "Sedulai" kliuvo pasirodyti jau vasaros pabaigoje.

Rugpjūčio 25-oji pasitaikė apniukusi, nuo pat ryto lijo, tik po pietų pragiedrėjo. Nustojus lyti gerai nusiteikę nuvykome į koncertų vietą. Čia jau buvo prisirinkę žiūrovų, kurie per vasarą įprato ateiti ir klausytis įvairių kolektyvų. Vos tik pradėjome savo koncertą, vėl ėmė lyti - iš pradžių pamažu, vėliau - vis gausiau. Koncertas kiek patrumpėjo, bet žiūrovai kantriai sėdėjo, nesiskirstė ir gausiai mums plojo. Po koncerto Šiaulių miesto kultūros ir sporto skyriaus atstovė padėkojo, kad neišsigandome lietaus ir linksminome žiūrovus.

 

Juozas Ežerskis



"Šulinys", 2004 spalis



Naujasis televizijų sezonas

Lietuvos televizija modernėja

Lietuvos televizija (LTV) savo naująjį sezoną pradėjo rugpjūčio 30 d. Nors Daugelis mano, jog naujasis sezonas prasidėjo anksčiau - olimpinių žaidynių tiesioginėmis translecijomis. Nors LTV gavo daug naujų laidų projektų, juos įgyvendinti neskubėjo. Šį sezoną LTV pristato tik 4 naujas laidas. Naujojo televizijos sezono šūkis - "Kasdien vis kitoks pasaulis." Ltv direktoriaus K. Petrauskio nuomone: Lietuva per daug maža šalis, jog kiekvieną sezoną pristatyti po keliolika naujų projektų. Dažniausiai nauji projektai, autorinės laidos, gyvuoja vos vieną sezoną. Tad ar verta švaistyti lėšas? Mūsuose ne tiek daug profesionalių laidų kūrėjų. Todėl LTV seka šveicarų pavyzdžiu, kur autorinės laidos gyvuoja 30-40 metų. LTV rodomų laidų spektras yra labai platus: publicistikos, muzikinės, kultūrinės, istorinės, pažintinės mokomos. Šiemet žiūrovai neišvys: "Kultūros namai", "Tegyvuoja klasika", "Melomanija", "Būtovės slėpiniai", "Kino pasaulyje. Naujajame sezone liko gana daug visiems gerai žinomų, pamėgtų laidų: "Prašau žodžio!", "Pinigų karta", "Spaudos klubas", "Gustavo enciklopedija", "Žinios", "Panorama" "Kelionės", "Savaitė", Pagalbos telefonas, "Šventadienio mintys", "Laiko ženklai", "Žmonės kaip žmonės", "Visuomenės interesas", "Aerodromas", "Keliai. Mašinos. Žmonės", "Labas rytas", "Stilius", "Mūsų miesteliai", "Pinigų karta", "Kulinarinės kelionės", "Tele bim-bam", "Be pykčio", "Vakaro autografas", Popietė su A. Čekuoliu, "Klausimėlis", "S. Bartkaus požiūris", "Krašto garbė", "Bėdų turgus", "Gimtoji žemė", Lietuvos dainų dešimtukas, "Mažųjų žvaigždžių valanda", "Vilniaus sąsiuvinis", "Vilniaus albumas", "Rusų gatvė", "Krikščionio žodis", "Trembita", "Labas", "Menora", "Mūsų miesteliai", "Negali būti", "Šventadienio mintys".

Likusios LTV eteryje laidos atsinaujino. Panorama pailgėjo 10 minučių. Joje atsirado nauja rubrika - kultūros panorama. Laida "Vakaro autografas" turi naują vedėją. V. Gerulaitį pakeitė aktorius A. Sakalauskas. Visuomenės interese" Vietoj bns žurnalisto A. Matonio žiūrovai mato buvusį "Panoramos" vedėją R. Sartatavičių. "Krašto garbę" nuo šiol veda etnomuzikologas D. Mockevičius. Ši viktorina dabar skirta jaunimui. Laida "Labas rytas" pailgėjo visą valandą. Pailgėjusios laidos tikslas - sudominti namų šeimininkes bei pensininkus. Čia jie sau randa ir ras daug naujų rubrikų. Daugelio eterio senbūvių pasikeitė dekoracijos bei studijų apipavidalinimai.

LTV naujajame sezone pristatė 4 brandžias naujienas ir kelis realybės šou:

"Kultūra" - laidos tikslas užpildyti eteryje nelikusių kultūrinių laidų. Vedėjas Ž. Pekarskas. Tai pusantros valandos trukmės laida. Čia apžvelgiamos ir analizuojamos kultūrinės naujienos. Laida skirta ne tik kultūros žmonėms, bet ir plačiai visuomenei.

"Arti Toli". - tai šviečiamojo pobūdžio laida. Ją veda: Ieva Kašauskaitė-Petrauskienė, gyvenanti Rotardame, Beata Nikolson, gyvenanti Londone, ir Linas Balsys LTV krespondentas Briuselyje. Čia pasakojama apie pasaulio kultūras, papročius, lietuvius naująją ir senąją emigraciją. Laidos trukmė - 45 min. Joje tris pasakojimai. Televizijos žiūrovus supažindins su europinio gyvenimo atspindžiais, tradicijomis ir kultūriniais skirtumais - tai mėginimas sukoncentruoti pranešimus apie svetur gyvenančius ir karjeros siekiančius tautiečius. Pirmuoju laidos siužetu tarsi atsispiriama nuo įdomaus lietuviško gyvenimo bei nudienos reiškinio. Kiti laidos siužetai - reportažai iš kitų Europos šalių. Trečioje laidos dalyje, laidos vedėjas sujungs tris skirtingus segmentus, kartu anonsuodamas ir nušviesdamas Europos gyvenimo savaitės aktualijas.

"Geras ūpas". Ši laida savotiška "Duokim garo!" tąsą. Ją veda Loreta Mukaitė ir Stanislovas. Tai etnografinės vakaronės. Laidoje skamba etnografinė muzika. Dekoracijos - primena karčiamą. O kad nebūtų nuobodu laidoje gausu žaidimų bei viktorinų. Kiekvienoje laidoje rungiasi du miestai ar miesteliai, kuriems atstovauja 3-4 muzikiniai kolektyvai, jie privalo kuo šauniau prisistatyti, papirkti žiūrovus meistriškumu, originalumu, repertuaru. Laidoje skamba apie 20 kūrinių. Kolektyvai privalo atlikti ir tam tikras muzikines užduotis, kurias vertina žiūrovai, balsuodami telefonu ir rinkdami laidos nugalėtoją. Daugiausiai balsų surinkę susirungs pusfinalyje ir finale. Populiarių dainų tekstai rodomi titruose. Tai lyg karaoke. Norintys gali linksmintis neišeidami iš namų.

"Gyvenimas yra gražus" laidos vedėja Adrija Čepaitė. Tikslas - kasdienybę atskleisti kaip įdomų ir spalvingą reiškinį, akcentuojant tuos kasdienybės momentus, kurie dažnai lieka nepastebėti ir neįvertinti. Tai savaitinė 45 min. trukmės pokalbių laida, kurioje 6-9 žmonės analizuoja kasdieninius ir paprastus dalykus, skatindami į kasdienybę pažvelgti optimistiškiau ir pozityviau. Pašnekovai - žmonės vienaip ar kitaip susiję su nagrinėjama tema, turintys skirtingas nuomones ir požiūrius esamu klausimu bei atstovaujantys skirtingoms socialinėms visuomenės grupėms. Į studiją pašnekovai kviečiami po vieną. Pirmas mėginamas supriešinti su antruoju, antras su trečiuoju ir t.t. Numatomų laidų sąrašas: Šeima, turtas, politika, senatvė, ligos, asmenybė, meilė, reklama, popsas ir t.t..

"Asistentas vienai dienai". Tai realios dokumentikos žanras. Lietuvos televizijose tai naujas reiškinys. Idėja nusipirkta iš vakarų televizijų. Veiksmas ne atkuriamas, o fiksuojamas trimis kameromis realiu metu. Kūrybinė grupė seka ir laidos vedėją, tapusi asistentu, ir laidos herojų. Laidą veda Liepa Kiauleikytė.

"Žmonės kaip žmonės" pokalbių laidos vedėja Gabija Vitkevičiūtė. Laidose pasakojama ir kalbamasi ne tik su žinomais žmonėmis, bet ir "Keistuolius" iki šiol niekam nežinomais.

"Mokinys" tai JAV realybės drama. Jos iniciatorius - milijardierius Donaldas Trumpas. Jis tik ką baigusiems mokslus jaunuoliams siūlo darbą savo kompanijose. Prieš tai pretendentas turi pademonstruoti savo turimas žinias konkrečioje srityje. Nugalėtojas tampa vienos iš firmos vadovų ir gauną 5-ženklį atlyginimą.

"Butas" Tai dar vienas realybės šou. Jis sukurtas Australijoje. Kelios šeimos apgyvendinamos atskiruose apleistuose pastatuose. Jos gauną vienodą pinigų sumą. Šeimos varžosi kas pigiau, skoningiau ir jaukiau atremontuos apleistas patalpas.

LTV maloniai stebins sporto aistruolius. Į šį kanalą sugrįžo krepšinis. LTV transliuos Lietuvos krepšinio lygos rungtines. Numatomos transliuoti "Lietuvos ryto" kovos dėl ULEB taurės. Taip pat bus rodomos ir futbolo varžybos.

Neliko užmiršti ir mažieji žiūrovai. Jie mėgaujasi "Meškinija mėta", "Gerąja animacija" bei kitais multiplikaciniais filmais.

LTV rodys daug pasaulyje pripažintų filmų. Ši sezoną, atsižvelgdami į žiūrovų pageidavimus "Elito kinas" rodomas Antradieniais po "Panoramos".

 

(Bus daugiau)

 

Parengė Henrikas STUKAS



Naujasis televizijų sezonas

Neliko TV4

 Šiame televizijos sezone daugiau nebematome tv4. Liepos mėnesį pasikeitė televizijos savininkai. Naujieji savininkai pakeitė ir kanalo pavadinimą. Jie grąžino senąjį pavadinimą - baltijos televizija (BTV). Gal dėl šios priežasties vėlavo ir naujojo "tinklelio" pristatymas, ir priešingai nei kitose televizijose, jis buvo visai netriukšmingas.

BTV naująjį sezoną pradėjo rugsėjo 17 dieną. Pasak BTV generalinio direktoriaus M. Garberio: "Naujajam sezonui pasirengti turėjome mažai laiko. Šiemet su populiariais kanalais konkuruoti nesirengiame. Kitais metais bus kitaip."

BTV šis sezonas - savo veido ieškojimo metas. Kanale startavo daug naujų autorinių laidų. Iš senų laidų neliko informacinės laidos "Šiandien", ją pakeitė Žinios. A. Klivečka veda tiesioginę laidą "Sąmokslo teorija". Išliko ir kriminalinė publicistinė laida "Prieblandos metas" su V. Grainiene. Prie "Šeštadienio ryto" vedėjos Astos Masalskienės prisidėjo jos vyras Giedrius. "Vrs kamerą" veda tie patys vedėjai: I. Vizbaraitė ir D. Martinaitis. Nepasikeitė ir "Grietinėlės" plakėja A. Stonytė.

BTV eteryje išliko ir specializuotos laidos: "Mamos dienoraštis", "Roberto pusryčiai", "Statau namą", "mūsų gyvūnai", "Vienam gale kablys", "Sveikatai ir laimei", "Sveikinimų koncertas", "Sekmadienio loto".

Į BTV iš LNK perėjo visiems gerai žinoma laida "Teismas" su vedėja N. Vaitavičienę.

"Širdies balsas" - tai nauja pramoginė laida, antros pusės paieškų realybės šou. Kiekvienoje laidoje dalyvauja 8 žaidėjai. Tai 4 vyrai ir mergina arba atvirkščiai. Prieš įvairias užduotis žiūrovai išgirsta, ką apie laidos dalyvius galvoja jų buvę širdies draugai. Iš 4 pretendentų renkamas vienas priešingos lyties atstovas. Pirmasis kandidatas-ė iškrenta po išrinktojo-osios tėvų, draugų arba kolegų teismo. Antrasis iškrenta aplankius jo būstą ir įvertinus gyvenimo būdą. Trečiąjį pašalina - rečiau plakanti, išdavikė širdis. Tai nustatoma pamatavus kraujospūdį. Laidą veda Henrikas Šimkus, realybės šou "Holivudas" nugalėtojas.

"Atvirai" - tai dar viena pokalbių laida, vedėja D. Michelevičiūtė. Čia atskleidžiamos garsenybių gyvenimo paslaptys. Pagrindinė kūrėjų užduotis - kuo detalesnis ir kuo labiau netikėtas gerai žinomo meno, politikos, verslo ar sporto elito atstovo portretas, intriguojančios jo gyvenimo detalės.

"Klausyk" - tai nauja pokalbių laida. Ją veda žiūrovai. Laida suteikia galimybę patiems žiūrovams kreiptis į įtakingus Lietuvos asmenis ir klausti jų to, kas iš tiesų rūpi paprastiems žmonėms. Žiūrovų klausimai filmuojami iš anksto, o tiesioginės laidos metu į juos atsako du skirtingų sričių vadovai. Laidos eigą kontroliuoja balsas už kadro. Laidos gale žiūrovai balsuoja telefonu už labiau patikusį vadovą.

"Vietos laiku" - vedėjas R. Jasiulionis. Publicistikos žurnalo akiratyje - skandalingiausi Lietuvos įvykiai, karščiausios aktualijos ir paslaptingos, iki šiol neatskleistos kriminalinės istorijos.

"Jeigu" - pokalbių šou, vedėjas J. Garlijauskas. Laidos tikslas - provokuoti, šokiruoti, išrengti nuogai, parodyti tikrąjį, iki šiol nematytą pokalbio šou dalyvio veidą.

"Šeimos vakarienė" - vedėja D. Bielskytė. Ši laida kuriama remiantis Olandijoje įsigyta licenzija. Laidos rengėjai suveda susipykusius, tačiau norinčius susitaikyti žmones. Atviri pokalbiai su herojais padeda suprasti jų konflikto istoriją ir priežastis. Vėliau jie kviečiami vakarieniauti restorane, kur vienas kito prašo atleidimo. Kiekvienoje laidoje rodomos trys istorijos. Dvi parengtos iš anksto, o trečia - tiesiai iš gatvės, kurioje yra visada žmonių, norinčių atsiprašyti savo mylimųjų ir pakviesti juos vakarienės.

"Beno šuo" - vedėjas aktorius Benas Blinskas bei šuo. Čia aktorius pasakoja anekdotus. Kiekvienas jų - aktorinė miniatiūra, mažas spektaklis. Be to, Benui talkina cirko artistai, iliuzionistai, pantomimai bei kabareto šokėjos.

"Iliuzija - tikrovė" - vedėja R. Balčiūnienė. Laidos svečiai: raganos, ekstrasensai, būrėjai, bioenergetikai, parapsichologijos specialistai, astrologai ir kiti nežemiškomis galiomis garsėjantys žmonės. Laidoje filmuotais siužetais pasakojama apie neįtikėtinus reiškinius bei įvykius. Vėliau jų herojai svečiuojasi studijoje ir diskutuoja ne tik su gerbėjais, bet ir su didžiausiais skeptikais bei įvairių sričių profesionalais. Karštas diskusijas kaitina netikėti eksperimentai.

 

Parengė Henrikas STUKAS



Naujojo televizijų sezono staigmenos

Paskutinę vasaros dieną Du tarpusavyje konkuruojantys televizijos kanalai - Laisvas ir nepriklausomas kanalas (LNK) ir TV3 tą pačią dieną, net tą pačią valandą, žiūrovams pristatė naujojo televizijos sezono programų tinklelius. Naujojo sezono programų tinklelį kiekviena televizija stengiasi pristatyti kuo originaliau. Taip yra kovojama dėl savo žiūrovų rato. Jau tapo tradicija - iš konkurentų persivilioti įdomiausias autorines, pramogines laidas, žinomus žurnalistus ar "pasiskolinti " originalią laidos temą. Naujasis sezonas taip pat ne išimtis.

TV3 akcentas - autorinės laidos

Naujojo TV3 programų tinklelio devizas - "Visos žvaigždės". Šiemet TV3 kanalo darbuotojai žiūrovų teismui siūlo labai daug autorinių laidų. Tarp jų gerai visiems žinomos: "Abipus sienos", "Autopilotas", "Be tabu savaitė", "Kas laimės milijoną". "Kitoks gyvenimas", "Lietuvos ryto TV", "Moterų laimė", "Nomeda", "Teleloto", "TV pagalba". Prie jų prisidėjo daug naujų autorinių projektų. Eterio senbuvės šį sezoną atsinaujino.

"Labirintai" - ją veda Audronė Daugelytė. Laidos svečiams pateikia dar daugiau drąsių, "nepatogių" klausimų. Visų žiūrima Nomeda Marčėnaitė ir toliau veda savo vardu pavadintą laidą. Iš laidos pasitraukė vyriausioji redaktorė. Ji padės panašią laidą kurti latviams. Laidos "Nomeda" prodiuseris Justinas Milušauskas vienai Latvijos televizijai pardavė laidos idėją. Latvijoje ši laida vadinasi "Aira". Lapkričio mėn. Nomeda Marčėnaitė rūpinsis "išsipildymoakcijos" reikalais. Joje gali dalyvauti kiekvienas norintis ir galintis padėti vaikams.

Laidos "Be tabu savaitė" rengėjai žiūrovus stebins naujomis išmonėmis. Laidoje išliko praėjusio sezono atradimas - linksmoji senučiukė.

Išliko publicistinė laida "Versija" - vedėjas - Paulius Čižinauskas. Laidoje nagrinėjamos skandalingiausios bylos, istorijos, gandai, neįtikėtinos versijos. "Versija" pateikia vieną, labiausiai intriguojančią arba realiausią įvykio versiją.

Naujajame sezone "žinių" laikas nesikeičia. Pirmosios "žinios" rodomos 18 val. 45 min., antrosios - 22 val. 45 min.

Naujojo TV3 sezono pristatymo metu buvo akcentuojami keli nauji projektai. Vienas iš svarbiausių TV3 naujojo sezono akcentų yra "Nesutinku" - tai tiesioginė diskusijų laida. Ją veda Tv4 kanale dirbusi ir išgarsėjusi laida "Korida" žurnalistė Rūta Grinevičiūtė. Laidoje nuomonių kova pačiomis aktualiausiomis visuomenės gyvenimo temomis.

Bene ryškiausi nauji veidai, pasirodę TV3 eteryje, yra garsus dainininkas Edmundas Kučinskas ir Violeta Riaubiškytė. Jie veda naują muzikinę pramoginę laidą - ŚPenktadienio muzikos šouŁ. Tai smagi viktorina, kurioje skamba ir skambės daugybė dainų. Laidoje visi dainuoja gyvai. Čia rungiasi dvi komandos iš trijų žmonių, tarp kurių kiekvienoje komandoje du profesionalūs dainininkai ir vienas mėgėjas. Išbandyti gali bet kas, kas moka daug dainų ir turi balsą. Į kitą etapą patenka muzikinę dvikovą laimėjusi komanda.

Humoro laidos "Šeštadienio šou" neliko. Jos vedėjas aktorius komikas Vytautas Šapranauskas debiutavo su nauja laida Pokalbių šou "Kyškis". Šis projektas yra nupirktas iš anglų. Laidos rengėjai pokalbiams kviečiasi įžymiausius Lietuvos žmones - kalbama ne apie gražius, šviesius, smagius dalykus, o apie tai, ko įžymybės labiausiai nemėgsta.

Vytautas Kernagis lieka ištikimas sau. "Robinzonus" pakeitė į kitą realybės šou - "Džiunglės". Iki pat kalėdų užtruksiančiame projekte - vien tik garsenybės: Dainininkės Geltona, Liveta Kazlauskienė, Alanas Chošnau, politikas Stanislovas Buškevičius ir komikas Cololo. Žvaigždės keturias savaites gyveno Malazijos džiunglėse. Kaip jiems sekėsi? Kokius patyrė nuotykius? Visa tai pamatysite "Džiunglėse".

Šį sezoną startavo nauja laida "Kino forumas". Kino pasaulio naujienas joje pristato studentas Žygis Stakėnas.

"Nugalėtojų lyga" - tai antrasis šio žaidimo sezonas. Tai žaidimas skirtas vyresniojo mokyklinio amžiaus vaikams.

"Sveikas žmogus" - laida apie sveikatą. Laidoje pasakojama ne tik apie ligas, vaistus, bet siūlomos įvairiausios mankštos. Žiūrovas gali neišeidamas iš namų sportuoti.

Sporto aistruoliai galės mėgautis Eurolygos, UEFA, "Formulės-1" varžybomis.

Šį sezoną serialų mėgėjų laukia daug šio žanro filmų: "Laukinukė", "Aistros versmė", "Ponas Bynas", "Rebeka", "Volkeris", Teksaso reindžeris", "Vedęs ir turi vaikų", "Kobra #11", "Kolegos", "X failai", "Medikopteris", "Vargšė Nastia", "Slaptoji agentė" ir daug kitų. Taip pat bus parodyti garsiausi pastarųjų metų filmai.

LNK jubiliejinis 10-asis sezonas

Naujojo sezono šūkis - "Būk su manim!" LNK Liko nemažai senų, žiūrovų pamėgtų laidų: "Dviračio šou", "Dviračio šou panorama", "Ekipažas", "Meilės istorijos", "Nuo...iki", "Sveikatos ABC", "Baltojo katino svetainė", Sveikinimų koncertas, "Savaitės panorama".

Naujojo sezono pristatymo metu žiūrovų teismui buvo pateikta dešimt naujų autorinių laidų.

LNK televizijos akcentas - informacinės laidos. Naująjį sezoną LNK pradėjo šiek tiek pertvarkiusi žinias. Kaip ir anksčiau, jos dvejos, tačiau abejas veda du vedėjai: V. Čereškienė ir G. Deksnys. Savaitgalio žinias veda R. Žilinskas. Pakito ir Žinių struktūra: Tiems, kurie žiūrėjo 18.45 val. Žinias, vertės pažiūrėti dar ir vėlyvasias, kurios yra dar išsamesnės.

Daug autorinių laidų LNK televizijoje veda A. Valinskas. Jis neapleido ir legendinių "Dviračio žinių", kurios eina įprastu laiku, be to, dar įkurtas "Dviračio klubas", kur, atitrūkus nuo žinių formos, parengiama šmaikšti programa šeštadienio vakarams. A. Valinskas veda ir žaidimą "šeši nuliai milijonas".

Pirmadienio vakarais LNK rodo "Baimės faktorių", pavadintą išbandymų šou. Tai vienas brangiausių ir įspūdingiausių Tv šou pasaulyje, kurį sukūrė kompanija "Endemol Group", legendinio "Big Brother" autorė. Trijų Baltijos šalių atstovai šokinės iš sraigtasparnių, kelsis virve per sraunias upes ir burna dėlios sliekus iš talpų, kur pilna pelių - kas kam baisiau?

Šiek tiek pasikeitęs K. Krivickas pristatė dar vieną realaus gyvenimo laidą - Dokumentinę veiksmo dramą "Pagalba 112", ji transliuojama antradieniais. Laidoje pasakojama apie tai, kaip gelbėtojai vyksta pas pagalbos besišaukiantį žmogų ir kuo gali jam padėti. Kartu visi bus pratinami nuo rugsėjo pirmosios ištikus nelaimei skambinti naujuoju pagalbos telefono numeriu 112.

Žiūrovų dėmesiui Siūlomos ir dvi naujos publicistikos laidos - "Antroji banga" ir "Ties riba", tačiau kadangi pirmąją kurią Audrė ir Gintaras Kudabos, o antrąją - K. Krivickas, apie naujumą galima kalbėti tik iš dalies. "Ties riba" rodomi aktualūs reportažai apie visuomenę sukrėtusius reiškinius ir už jų slypinčius žinomus žmones, ir joje, transliuojamoje vėlesnį antradienio vakarą, K. Krivickas žada leisti sau šiek tiek daugiau.

Pirmadieniais rodoma "Antroji banga", pasak G. Kudabos, pasakos apie žiniose parodytus įvykius, apie kuriuos žiūrovams norisi sužinoti ir pamatyti daugiau.

Naują projektą parengė ir žinomi LNK televizijos žurnalistai P. Galkontaitė ir E. Knispelis, teisingiau, tiksliai įvardijo tai, kuo iki šiol užsiėmė. Ketvirtadieniais "Nepriklausomoje paieškų tarnyboje" ieškomi ką tik be žinios dingę žmonės. "Nepriklausoma paieškų tarnyba" turi nemokamą liniją, kuria laukia informacijos apie ieškomą žmogų. Šalia dingusiųjų be žinios paieškų - ilgai nesimačiusių žmonių susitikimai, kurių geografija: Lietuva, Rusija, Turkija, Argentina ir Urugvajus.

Ketvirtadieniais transliuojama dar viena meilės laida - "Myli... nemyli...". Laidos esmė tokia: vaikinas aklai renkasi vieną iš trijų merginų, mergina - iš vaikinų. Tarp trijų pretendentų yra vienas melagis arba melagė... Šou veda Livija Gradauskienė bei širdžių ėdikas Leo Pabedonoscevas.

LNK lieka ištikima tradicijai rodyti žaidimus šeimai. Trečiadieniais "Sėkmės Akimirkoje" dvi šeimos, atlikdamos žaidimo kūrėjų užduotis, susikauna dėl vieno prizo. Kiek vėliau, nuo rugsėjo 24 d., į LNK eterį grįžta M. Mikutavičius, kuris penktadieniais ves pokalbių laidą "Vakaras su Marijonu". Jis su lietuvos garsenybėmis kalbės ne apie darbą, o apie tai, kas joms malonu.

Po metų pertraukos šeštadieniais į LNK eterį sugrįžo žaismingoji "Panelės TV": laidos vedėjos Greta ir Plaštakė pristato projektą "Diena su žvaigžde". Tai linksmos istorijos iš žvaigždžių gyvenimo, pokalbiai su garsenybių tėvais ir seneliais, foto sesijos ir nuogybės iki tam tikros ribos.

Naująjį sezoną "Nacionalinė muzikos lyga", pernai netikėtai sulaukusi didelio populiarumo, pasitinka šūkiu: "Muzika be sienų". Šiame NML sezone, be lietuvių, dalyvauja dvi latvių grupės. Nuo rudens muzikinės kovos prasidėjo dvejuose - raudonajame ir juodajame - divizionuose.

Nuo spalio vėl bus rodomas "Baras". "Baras" keliasi į Vilnių, klubą "Mambo club": čia apsigyvens 12 naujųjų barmenų.

Nuo rudens LNK tęsia pamėgtus serialus: Paskutinį "Draugų" sezoną, "Sopranai, mafijos kronika", penktąjį sezoną, trečiąjį "Šešių pėdų po žeme" sezoną. Taip pat rodomi "Baltieji rūmai: valdžios godulys", "Ligoninės priimamasis", "Skydas", "Vedusių vyrų mintys", "Viengungis" ir kt.

Šiokedieniais prieš 18.45 val. žinias rodomas skandalingasis Rusijos pokalbių šou "Okna".

 

Parengė Henrikas STUKAS



Dvi kompaktinės plokštelės

Neseniai Lietuvos aklųjų biblioteka išleido dvi autorines kompaktines plokšteles: panevėžiečio Arvydo Markevičiaus "Širdy išnešiota daina" ir kretingiškio Vytauto Kubilinsko "Pasikalbėjimai". Abi plokštelės išleistos 150 egz. tiražu.

Daina ir muzika A. Markevičių lydi nuo pat vaikystės. Mamos nuostabiai dainuojamos lopšinės, vėliau - vaikystės duetai su ja išugdė Arvydo meilę dainai ir muzikai. Mokantis ketvirtoje klasėje pedagogai, pastebėję jo gražų balsą, pasiūlė lankyti tuo metu labai populiarų berniukų chorą "Ąžuoliukas" (Panevėžyje veikė jo filialas). Chorinis dainavimas neatskiriama Arvydo gyvenimo dalis iki šių dienų. Panevėžio IX vidurinėje mokykloje dainavo moksleivių chore, studijų metais Kaune dalyvavo KPI studentų chore "Jaunystė", o dabar - Panevėžio politinių kalinių ir tremtinių chore "Likimai".

Penkiolikos metų savarankiškai išmoko groti gitara. Aktyvią koncertinę veiklą pradėjo prieš dešimt metų, kaip pats sakosi, pirmą kartą dainavo prieš publiką per pirmąją aklųjų maldos dieną Šiluvoje. Koncertuoja vienas ir su dainininku Petru Simonaičiu. A. Markevičius savo repertuare turi apie 150 dainų, trečdalis iš jų - autorinės.

Ši kompaktinė plokštelė - pirmasis Arvydo prisistatymas klausytojams, joje - 26 dainos. Nemažai dainų sukurta pagal neregių poetų - A. Jonyno, Z. Kavaliausko, V. Areimos - tekstus.

V. Kubilinskas - muzikantas ir kompozitorius, gerai žinomas ne tik Kretingos ir Salantų apylinkėse. Gimė 1955 m. Salantuose. Mokėsi Kauno ir Vilniaus aklųjų mokyklose. Muzikiniai gabumai išryškėjo labai anksti - jau devintoje klasėje pats pradėjo kurti muziką. Kompozicijos mokėsi pas gerai žinomą kaunietį kompozitorių Giedrių Kuprevičių. 1974 m. jau dalyvavo Lietuvos jaunųjų kompozitorių konkurse. Mokydamasis vidurinėje mokykloje Vytautas suprato, kad jo tolimesnis gyvenimas bus susietas su muzika. 1976 - 1980 m. mokėsi Klaipėdos S. Šimkaus aukštesniojoje muzikos mokykloje, choro dirigavimo klasėje. 1981 - 1985 m. studijavo valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetuose ir įgijo muzikos mokytojo specialybę. Kurį laiką dirbo mokytoju Kretingos 3-ojoje vidurinėje mokykloje, pastaruosius 20 metų dirba muzikos mokytoju viename iš vaikų darželių.

V. Kubilinskas garsėja gebėjimu vadovauti įvairiems muzikos kolektyvams: Kretingos mieste jis subūrė folkloro ansamblį "Gervelė" bei vadovavo liaudiškos muzikos kapelai "Sodžius". Dažnai koncertuoja pajūrio krašte organizuojamuose muzikiniuose renginiuose. Nuo 1991 m. kaip armonikierius įsijungė į "Pupų dėdės" draugijos veiklą. V. kubilinskas - labai universalus muzikantas, grojantis įvairiais muzikos instrumentais: akordeonu, pianinu, armonika, sintezatoriumi bei bosine gitara. Dirbdamas vaikų darželyje, parengė daug jaunųjų dainininkų konkursams ir apžiūroms. Populiariame Lietuvos televizijos "Dainų dainelės" konkurse dalyvavo jo parengti 8 solistai, 2 duetai ir 11 ansamblių. Laisvalaikiu V. Kubilinskas kuria muziką, jo kūryba aprėpia įvairiausius žanrus - nuo dainelių vaikams iki estradinių ar liaudiško stiliaus kūrinių. Autoriaus teigimu, jo asmeniniame archyve yra saugoma daugiau nei 200 originalių autorinių kūrinių. Savo kūrinius muzikantas mielai atlieka įvairių koncertų, festivalių bei konkursų metu. Pirmojoje autorinėje kompaktinėje plokštelėje - melodingi, ramūs, širdžiai mieli kūriniai, autoriaus atliekami klavišiniu sintezatoriumi.

 

(LAB inf.)



Saulės miesto šventė

Rugsėjo 10-11 dienomis, kiek anksčiau negu praėjusiais metais, Šiauliai šventė 768-ąjį gimtadienį. 1236 m. rugsėjo 22 d. lietuvių ir latvių gentys Saulės mūšyje prie Šiaulių, Jauniūnuose, sumušė Kalavijuočių ordino kariuomenę ir pirmą kartą buvo paminėtas Šiaulių vardas. Šiaulių istorijos pradžią lėmė laimėtas mūšis, todėl čia visada gyva pergalės dvasia. Todėl miestas, sugriautas karų, išgyvenęs daug sunkių laikotarpių, kaskart atsitiesia, kuriasi ir žengia pirmyn. Įvykiai, nuo kurių prasidėjo Šiaulių istorija, turi ir kitą prasmę: tai dviejų tautų - lietuvių ir latvių - vienybės simbolis.

Rugsėjo 10 d. sušurmuliavo, suvilnijo visi Šiauliai - prasidėjo tradicinė miesto šventė "Šiaulių dienos-2004". Specialus leidinys supažindino miesto gyventojus ir svečius su šventės programa. Jos rengėjai siūlė kelias dešimtis renginių, kuriuose dalyvavo ir LASS nariai.

Rugsėjo 11-osios rytą prasidėjo darbymetis miesto pėsčiųjų bulvare. Čia skubėjo įsikurti tautodailininkai, amatininkai, skanėstų pardavinėtojai. Priešpietį smalsautojų buvo tiek, kad bulvaru vargiai galėjai prasiirti. Tai savo kailiu patyrėme besibraudami prie čia pat bulvare įrengtos radiofikuotos scenos. Dar būdami atokiau nuo scenos, išgirdome mūsų kultūros namų mišrų vokalinį ansamblį "Dermė", o netrukus jų vietą užėmė mūsiškė "Sedula".

Gerai, kad daugelyje renginių dalyvavo ir LASS nariai, vieni kaip žiūrovai, kiti - kaip renginių dalyviai. Šiaulių dienos tradiciškai baigėsi šventiniu fejerverku.

 

Juozas Ežerskis



Pagyvenusių žmonių diena Šiauliuose

Į mūsų šalį vėl atkeliavo ruduo - su pageltusiais medžių lapais, bulvių maišais, raudonskruosčiais obuoliais, įvairiaspalvėmis grybų kepuraitėmis, vis trumpėjančiomis dienomis ir ilgėjančiais vakarais. Pro sunkius lietaus debesis vis rečiau bepasirodo saulė, o ir pasirodžiusi mažai bešildo. Dažnai ruduo yra lyginamas su pagyvenusių žmonių gyvenimu, nes ir ruduo, ir senyvo žmogaus gyvenimas turi kai kurių panašumų. Abu esti gražūs ir kartu nelabai mieli - kaip kam likimas susiklosto. Matyt, todėl rudenį, spalio pirmąją, nuspręsta minėti pagyvenusių žmonių dieną. Tokia diena pirmą kartą buvo paminėta ir Lietuvoje. Jos metu siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į pagyvenusių žmonių rūpesčius, spręsti jiems iškilusias problemas; taip pat paraginti plačiau panaudoti pagyvenusių žmonių patyrimą auklėjant jaunąją kartą.

Spalio pirmosios vakare Šiaulių kultūros centro salėje įvyko renginys, skirtas pagyvenusių žmonių dienai paminėti, į kurį koncertuoti buvo pakviestas Šiaulių aklųjų ir silpnaregių kultūros namų folkloro ansamblis "Sedula". Į šventę susirinko labai daug brandaus amžiaus žmonių. Net pristigo vietų visus susodinti, jaunesniems teko ir pastovėti. Susirinkusius sveikino miesto savivaldybės atstovai, gydytojai ir linkėjo jiems sveikatos, geros nuotaikos, gražaus gyvenimo rudens. Senolius pirmiausia savo šokiais pasveikino vaikų šokėjų grupė "Želmenėliai", vaikučių folklorinis ansamblis "Abrūsėlis" ir suaugusių žmonių folkloro ansambliai "Sidabrinė gija", "Šaltinis" akordeonininkų ansamblis ir kiti muzikiniai kolektyvai. Ilgiausiai šventės dalyvius sveikinome mes - "Sedula". Viso koncerto metu žiūrovai negailėjo aplodismentų - su jais sutiko, su jais ir išlydėjo.

 

Juozas Ežerskis



"Šulinys", 2004 gruodis



Danų dizainerio paroda

Nedidelės vaikiškos kėdutės, staliukai, šiek tiek senamadiški foteliai, žuvies ar gulbės formas primenantys tų kėdučių ar fotelių atlošai. Banguojančios ramios linijos, saikingumas ir paprastumas.

"...daiktų formas jis ėmė iš gamtos." Tai vieno iš garsiausių Danijos architektų ir dizainerių - Arne Jacobsen daugiau nei prieš penkiasdešimt metų suprojektuotų baldų paroda, eksponuota Vilniuje, Valstybiniame Gaono žydų muziejuje. Žinoma, nebūtinai visur ir visiems ji turi patikti. Danijoje už šiuos jau gerokai padėvėtus garsaus dizainerio projektuotus baldus žmonės moka didžiausius pinigus, Lietuvoje, anot vieno šmaikštaus vyruko, už tokią kėdę niekas ir dešimties litų neduotų...

Gruodžio 14 d. su A. Jacobsen paroda galėjo susipažinti ir regėjimo negalią turintys žmonės. Parodos eksponatus jie galėjo ne tik liesti, bet ir išmėginti jų patogumą, t. y. atsisėsti, atsiremti ar tiesiog atsidrėgti.

Parodą pristatė Danijos kultūros instituto direktorė Audronė Vasiliauskienė ir menų komunikavimo specialistė Charlotte Helt. Akluosius į parodą pakvietė kultūrinių iniciatyvų grupė "Kvadratas".

"Kvadratas" nusiteikęs ir ateityje regėjimo negalią turinčius žmones kviesti į parodas, organizuoti įvairius meno pažinimo projektus.

 

("Šulinio" inf.)



* * *

Šiaulių aklųjų ir silpnaregių kultūros namuose gruodžio 10 d. įvyko gražus advento vakaras "Šventas laukimas". Skambiais balseliais tarsi angeliukai, renginį pradėjo lopšelio-darželio "Coliukė" auklėtiniai. Visus susirinkusius nuoširdžiai pasveikino Šv. Jurgio bažnyčios klebonas. Salėje esančius vaikus jis apdovanojo šventais paveikslėliais. Šventiniame koncerte dalyvavo daug kolektyvų: Šv. Jurgio parapijos jaunimo ansamblis, Šiaulių universiteto folkloro ansamblis "Vaiguva", katedros Šv. Cecilijos religinio folkloro grupė, R. Mikutavičiaus, S. Nėries ir kitų poetų eiles skaitė autorė Faustina Laurinaitytė. Su savo programa atvyko ir Kauno aklųjų ir silpnaregių moterų ansamblis bei skaitovės Z. Klibavičienė ir R. Girnienė. Organizatoriams kalėdiniam stalui papuošti įteikėme žvakidę ir sugiedojome "Džiaugsmingų Šv. kalėdų". Šeimininkai vakarą pradėjo, jie ir užbaigė. Dar koncertavo kultūros namų mišrus ansamblis "Dermė". Po koncerto vaišinomės prie adventiniais valgiais padengto stalo.

 

Bronė Špagina



* * *

Katalikiškasis Prano Daunio fondas akliesiems remti Nuo 1996 m. pagal išgales skiria kalėdinę labdarą Lietuvos akliesiems. Labdara skirstoma per Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos apskričių tarybas. Kaip geriausiai gautuosius pinigus panaudoti, kiekviena LASS apskričių taryba sprendžia pati.

Šiais metais fondas kalėdinei labdarai skyrė 4,4 tūkst. Lt: po 1 tūkst. Lt Kauno ir Vilniaus, po 800 Lt Panevėžio, Šiaulių ir Klaipėdos akliesiems.

Fondas kalėdinę labdarą gali skirti todėl, kad jį remia Austrijos aklųjų apostolatas ir jo prezidentas Max Rosbacher. Pats M. Rosbacher Lietuvoje nėra lankęsis, bet apie mūsų šalies ir jos aklųjų situaciją žino nemažai. FIDACA (katalikiškų organizacijų, dirbančių aklųjų labui federacija) konferencijų metu jis ima interviu iš mūsų šalies atstovų ir juos publikuoja garsiniame Austrijos aklųjų apostolato žurnale. Ši labdara - pačių Austrijos aklųjų suaukotos lėšos.

 

J.V.



Palietėm stygą atminties

Jau praėjo 16 metų, kai tarp mūsų nėra lietuviųliaudies artistės dainininkės Beatričės Grincevičiūtės. Lapkritis - Beatričės mėnuo. Tąmėnesį ji gimė, lapkričio mėnesį per Kauno radiją įvyko pirmasis jos koncertas pranešęs, kad Lietuvoje atsirado nuostabi lakštingala, lapkrity ji buvo įamžinta kino juostoje "Beatričė" ir lemtingą lapkritį ji buvo išlydėta į paskutinę kelionę.

Bėga metai ir užmaršties dulkės ima dengti praeities įvykius, tada gyvenusių žmonių paveikslus. Vis rečiau per nacionalinį radiją beskamba švelni Beatričės daina, vis daugiau jąpažinojusių, su ja bendravusių žmoniųišeina anapilin. Todėl intelingentai,nenorėdami, kad užmaršties skraistė užklotų šviesų Beatričės atminimą, susibūrė į labdaros fondą "Beatričės namai", kuriam vadovauja buvęs LASS Šiaulių įmonės direktorius, Šiaulių miesto garbės pilietis Juozas Dzidolikas. Šio fondo nariai daro viską, kad Beatričės nepamirštų visuomenė, kad užmaršties dulkės nuo mūsų nepaslėptų šios unikalios asmenybės. Prie B. Grincevičiūtės atminimo įamžinimo daug prisideda ir Lietuvos aklųjų biblioteka: leidžia apie Beatričę knygas, jos garso įrašų plokšteles, rengia jos atminimui skirtas popietes.

Štai lapkričio 19 d. labdaros fondo "Beatričės namai" vadovas J. Dzidolikas kartu su LAB Šiaulių aklųjų ir silpnaregių kultūros namųs alėje surengė gražų renginį "Lapričio Beatričė". Iš Vilniaus atvyko ne tik J. Dzidolikas, bet ir bibliotekos direktorė Jadvyga Kuolienė, Beatričės dukterėčia Liucija Grincenvičiūtė bei fondo narės Bernadeta Markevičienė ir dainininkė neregė Onutė Matusevičiūtė. Renginį pradėjo J. Dzidolikas prisipažinęs, kad jaučiąs nostalgiją įmonės žmonėms, su jais susitinkąs po 16 metų nuo išvykimo iš Šiaulių. Kai kurie žnonės, sužinoję apie renginį taip pat tvirtino, kad norį pamatyti buvusį savo direktorių. Fondo vadovas įdomiai pasakojo apie Beatričę, palietė atminties stygą, citavo įžymių žmonių atsiliepimus apie ją, vedė susirinkusius jos gyvenimo keliu stabtelėdamas prie vieno ar kito reikšmignesnio epizodo. Pasakojimą įvairino B. Dvariono beatričei sukurtos dainos, skambančios neseniai išleistoje jos įrašų plokštelėje. Nuoširdžiai ir jaudinančiai apie savo tetą pasakojo Beatričės dukterėčia Liucija. Ištrauką iš Jono Basanavičiaus knygos "Lietuvių tauta" apie Ilguvos dvaropavadinimo kilmę perskaitė B. Markevičienė. Pagaliau į sceną buvo pakviesta LASS Kauno kultūros namų moterų ansamblio vadovė, dažnai vadinama Beatričės pasekėja, solistė O. Matusevičiūtė, kuri kaip ir Beatričė be instrumentiniopritarimo puikiai padainavo keletą lietuvių liaudies dainų, už kurias susilaukė puikių publikos aplodismentų. Dainininkė buvo sujaudinta, kai, baigus dainuoti, mažas berniukas Ignas Kasparas,kelmiškio muzikanto Justino Kasparo anūkas, jai įteikė gėlių.

Baigdamas renginį J.Dzidolikas siūlė ir Šiauliuose įkurti Beatričės bičiulių klubą - tokie klubai jau veikia Vilniuje, Kaune ir kituose Lietuvos miestuose. Pasibaigus vienam renginiui, svečiai iš Vilniaus išskubėjo į tokį patį renginį miesto visuomenei, o salėje likusiems knygos bičiuliams buvo surengta tradicinė kasmetinė skaitytojų konferencija. Jos metu LAB direkorė nušvietė dabartinę bibliotekos veiklą, josproblemas, atsakė į skaitytojų klausimus.

 

Juozas Ežerskis



Dienos centro veikla

Pagaliau atėjo lauktoji diena - mes jau Europos Sąjungoje. Kur bebūtume, vis girdime: "Dabar jau laisvi, visur, kur nori važiuoji be jokių vizų". Bet ne visus likimas apdovanojo vienodomis galimybėmis: vieni negali vaikščioti, antri - kalbėti, tretiems niekada nešviečia saulė. Bet visi esame žmonės ir turime širdis, plakančias vienu ritmu. Turime kur glaustis, bet vienam namuose tikrai liūdniau negu būryje likimo draugų. Net jeigu eini dviese, ir kelias neprailgsta,ir žingsnis darosi tvirtesnis. Pavyzdžiui, Panevėžyje aklieji ir silpnaregiai turi dienos centrą, kurio socialinė darbuotoja Zina Kolalienė. Turime patalpas, virtuvę, tik, duok Dieve, noro ir sveikatos - eik ir bendrauk. Vienišiems ir ligoniams LASS nariams čia išskalbia rūbus, o kartu iškeptas blynas yra daug skanesnis. Jeigu patys būsime geranoriški, tai išgirsime atsakymus į rūpimus klausimus, naują informaciją. Socialinių paslaugų teikėja Neringa Aleknaitė ne tik moko virti ir kepti, bet ir supažindina su naujienomis, pataria. Ši mergaitė - tikras angelas, moka bendrauti su senu ir jaunu ar psichikos negalią turinčiu neregiu. Ar daug žmogui reikia - švelnaus prisilietimo, gero žodžio ir pasijunti sveikas ir lengvas kaip pūkelis. Gaila, ne visi to norime. Noro gal būtų, bet viršų ima tinginystė ar pasiryžimo stoka. Paklauskime Elenutės Giedraitienės, kodėl ji čia ateina? "Man čia gera ir smagu", - sako ši 81 metų moteris. Neseniai ji patyrė didelį likimo smūgį, bet jos geranoriškumas, užuojauta kitiems, noras paremti šalia esančius, visus gerai nuteikia. Taip ir norisi būti panašaus būdo. Tad pamirškime blogį, būkime atlaidesni vieni kitiems. Niekas taip nepuošia žmogaus kaip meilė ir gerumas. Tegul mūsų dienos centras būna namais be dūmų.

 

Janina Juodzevičienė



* * *

Salomėjos Nėries šimtąsias gimimo metines gražiai paminėjo Kauno aklųjų ir silpnaregių centro bendruomenė. Lapkričio 17 d. Širvintos pakrančių lakštingalos gerbėjams mėgėjų dramos teatro "Aira" artistai parodė literatūrinę-muzikinę improvizaciją "Salomėja - rudenio poetė". Joje artistai skaitė ištraukas iš poetės dienoraščių, deklamavo jos eiles. Ne vieno žiūrovo širdyje sukilo nostalgija mokykliniams laikams, kai rašėme literatūrines temas iš jos poezijos, dainavome pagal jos eiles kompozitorių sukurtas dainas. Išsamų biografinį pranešimą po spektaklio pateikė rašytojas Robertas Keturakis.

 

Bronė Špagina



Didelė, viena, vieniša...

Lapkričio 17 d. sukako 100 metų, kai gimė lietuvių poezijos lakštingala Salomėja Nėris. Labai gražią ir jaudinančią poezijos ir muzikos popietę, skirtą poetės jubiliejui, lapkričio 25 d. savo skaitytojams surengė LAB Šiaulių filialo darbuotojai.

...mes jau nebevadiname poetės pavarde, nes ji tarp mūsų - Tik Salomėja. Tokia sava, tarsi visai arti būtų. Tačiau kai žinome ją išėjus anapilin, kai skaitome jos kūrybą jau seniai virtusią klasika, kai analizuojame jos sudėtingą, paslapčių kupiną gyvenimą, - suprantame, jog ji labai toli nutolusi. Didelė, viena, vieniša.

Literatūros tyrinėtoja prof. Viktorija Daujotytė nusakė poetės tragiškąjį vaidmenį: "Vieniems - nemirtingųjų "Alyvų" autorė, kitiems "Poemos apie Staliną" rašytoja. Vieniems - sužeistas didžios kūrėjos likimas, kitiems - gėdingų Lietuvos istorijos dienų veikėja".

...Retas atsimena, kad salomėja Nėrimi vadinosi S. Bačinskaitė-Bučienė, duktė, sesuo, žmona, motina. Tai to paties žmogaus pusės arba skirtingi vaidmenys. Kad ir kaip žiūrėtume, svarbiausia yra tai, kad ji buvo didžio talento, moteriškojo kūrybinio genijaus didžiausia apraiška lietuvių kultūroje. Dėlto įdomūs, sunkūs, skaudūs, svarbūs yra ir kiti jos vaidmenys. Kartu ji buvo tik graži moteris, dažnai pasiduodanti kitų įtakai. Pirmiausia į savo pusę šį didį talentą siekė patraukti klerikalai, vėliau to siekė socialistai ir galiausiai - komunistai.

Apie visa tai ir dar daug kitko mums, knygos bičiuliams, susirinkusiems tądien į popietę, papasakojo didelis S. Nėries poezijos gerbėjas, senas neregių draugas Rimantas Vaitiekūnas. Rimantas pats kuria dainas, yra jų atlikėjas. Pasitikdamas S. Nėries šimtmečio jubiliejų, Rimantas surinko pagal jos tekstus savo paties sukurtas dainas ir išleido kompaktinę plokštelę "Lakštingala, čiulbėk". Popietės metu kartu vyko ir šios plokštelės pristatymas klausytojams. Dainos iš plokštelės paįvairino R. Vaitiekūno pasakojimą ir jo atmintinai skaitomus poetės eilėraščius. Pabaigoje visi popietės dalyviai padainavo S. Nėries eilėraštį "Grįšiu", jau virtusį liaudies daina.

Renginys visiems labai patiko, buvo jaudinantis, palietė žmonių širdis. Poetė tapo ums dar artimesnė. Čia pat, skaitykloje, bibliotekos darbuotojai parengė S. Nėries knygų parodėlę, pavadinę ją "Salomėja - tokia artima, tokia tolima". Joje buvo S. Nėries knygos brailio, reginčiųjų raštu, įgarsintos į magnetofono juostą, straipsnių apie poetę rinkiniai.

Esame dėkingi mūsų bibliotekos darbuotojams ir Rimantui Vaitiekūnui už šią gražią poezijos ir muzikos popietę.

 

Juozas EŽERSKIS



* * *

"Aš atdarysiu pasakų skrynią" - taip vadinosi pasakorių konkursas, vykęs lapkričio 25 dieną Kauno aklųjų ir silpnaregių centre. Žiuri komisijos pirmininkas - dramos teatro aktorius Algirdas Vruvliauskas, nariai: lėlių teatro aktorius Antanas Siderevičius ir Regimantas Žukas. Nuotaikingai biržiečių tarme renginį vedė mėgėjų teatro "Aira" režisierė Zita Klibavičienė. Pirmasis pasirodė aklųjų ir silpnaregių mokyklos folklorinis ansamblis su vaizdeliu apie kriaučiukus. Jų vadovė - muzikos mokytoja Reda Urnienė. Aukštaičių tarme pasakojo iš Rokiškio kilusi Elvyra Daukantienė, Rokiškio, Kupiškio tarmėmis - Petras Žagarys, o Zarasų - Antanas Laurinkevičius. Neišgirdome čia tikros dzūkų ir suvalkiečių kalbos. Vladas Kraucevičius panaudojo tik vieną kitą dzūkišką žodį, tą patį galima pasakyti ir apie suvalkietę Stasę Mališauskienę. Gražia žemaičių telšiškių šnekta savo istoriją paporino aklųjų mokyklos moksleivė Vaida Butautaitė. Žemaitiškai postringavo ir Irena Ramanauskienė. Pasakojimus dainomis paįvairino folkloro ansamblis "Kanapija" bei kanklininkai. Renginio vedėja žiūrovams minė mįsles, o šie leipo juokais nuo pasakorių postringavimų. Kad nebūtų nekūrentoje salėje šalta, Z. Klibavičienė surengė "apšilimo" žaidimus. Geriausiais pasakotojais žiuri pripažino aklųjų mokyklos moksleivę Vaidą Butautaitę ir Antaną Laurinkevičių.

 

Bronė Špagina



Lašai

"Lašai sudaro visumą. Koks lašas bebūtų - lietaus, rasos, benzino, ašarų - jis yra reikalingas. Be jo nebūtų visumos. Apsidairykime aplinkui, kiek daug visur lašų ir koks būtų mūsų gyvenimas be jų."

"Lašai" - taip vadinosi bendras kelių Vilniaus miesto neįgaliųjų organizacijų projektas, skirtas Tarptautinei neįgaliųjų dienai. Taip vadinosi minispektaklis, kurį gruodžio 1 d. šių nevyriausybinių neįgaliųjų organizacijų atstovai parodė kavinėje "Mulen ružas".

Projekto iniciatoriai - Lietuvos žmonių su negalia sąjungos Vilniaus skyrius, spektaklio scenarijaus autorė - šio skyriaus pirmininkė Loreta Paulauskienė. Akliesiems šiame projekte atstovavo Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centras. Spektaklyje veikia rasos, kraujo, benzino, ašarų ir kiti lašai. Kantrybės lašą vaidino Vilkpėdės bendruomenės atstovė, LASS narė Virginija Šilkinytė.

 

A.V.



"Atrask save"

Gruodžio 1-10 dienomis Kauno viešojoje bibliotekoje veikia septintoji respublikinė neregių meninės kūrybos paroda "Atrask save". Joje eksponuojama daugiau nei 100 kūrybinių darbų. Juos pateikė 32 tautodailininkai, dailiųjų amatų mėgėjai. Parodoje eksponuojami rankdarbiai - siuviniai, mezginiai, karpiniai - tapybos darbai, pinti ir moliniai dirbiniai, medžiaginės lėlės. Daug darbų pateikė Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centro rankdarbių klubas "Vaivos juosta", originalius paveikslus pristato Prienuose gyvenanti Elena Lilijana Keršienė, kėdainietė Teresė Sobestijanskienė, panevėžietė Birutė Račinskienė, rokiškietė Bronė Elena Misūnienė. Pynimo iš vytelių ir molio dirbinius pristato kauniečiai ir vilniečiai.

Parodą papildo Kauno silpnaregių internatinės mokyklos moksleivių darbai, taip pat Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro mokinių sukurtas 2005 metų kalendorius "Ir aš tai galiu". Kalendorius iliustruotas aklųjų ir silpnaregių vaikų darbais.

 

A.V.