na, ką aš galiu pasakyt. Atsimenu vieną kartą dalyvavau tokioj Gyvosios bibliotekos rengiamoje stovykloje, ten susirinko žmonės, patiriantys vienokią ar kitokią diskriminaciją. Tarp jų buvo ir vežimėliuose sėdintys žmonės. Stovykla buvo surenkta tokioje sodyboje vidury miško, kur buvo labai nepatogu niekur privažiuoti vežimėliu, o su tūliku - dar blogiau... ir vienas iš dalyvių pasakė, kad taip, aš tuos žmones suprantu, toliaruoju ir t.t. bet kažkaip pamirštu pasigilinti į į tokius paprastus jų poreikius. Taip ir mūsų valdininkai, jau kas kas, bet kalbantys troleibusai ir autobusai jiems mažiausiai įdomųs, jie juk turi kur kas svarbesnių klausimų, jie net neįsivaizduoja, kad žmonės apskritai gali važinėti tuo viešuojbu transportu, o jei ir yra vienas kitas entuziastas, kuris rįžtasi savarankiškoms kelionėms per miestą, tai dėl jo aukoti milijonus juk nėra prasmės. Taip kalbu, nes teko man sutikti labai skeptišką požiūrį į aklųjų savarankiškumą turinčių subjektų, todėl ir darau tokias išvadas. Kita vertus,, kaip straipsnyje minėjo autorius, apie vieną iš alternatyvų galima naudoti mobiliuosius telefonus, gauti informacijai apie į stotelę atvykstančius troleibusu s bei autobusus, tai tikrai nekainuotų brangiai ir būtų tiksli oinformacija. Kas iš to, kad dabar troleibusai kalba, bet dažnai [asitaiko, jog sako neteisingą numerį, kai tai pasakai vairuotojui, jis apsimeta, kad nesupranta, apie ką kalbama, arba gal aš nemoku reikšti minčių.

Galų gale bent kalbos prasidėjo. Arbočius šaunuolis, bet kodėl Armonas nesijudina?