Audronė teisi,Mūsų žodyje rašydama, kad reabilitacija ar tai būtų socialinė reabilitacija, buitinė, elementarioji, ar reabilitacija profesinė, yra nepaprastai svarbus dalykas aklajam. Reabilitacija yra esminė LASS veiklos ir jos rūppesčio dalis. Audronė Jozėnaitė visiskai teisi teikdama, kad reabilitacija nėra kokia tai malonė, kurios aklasis turėtų prašyti, bet teisė, kuri privalo būti pastoviai realizuojama , o ne likviduojama. Labai gerai, kad vėl į reabilitaciją atkreiptas dėmėsys. Bet reikia prisiminti, kad mes turėjome puikią buitinės reabilitacijos bazę, kai buvo prie Panevėžio įmonės pastatytas septynaukštis priestatas. Šeštajame aukšte tam tikslui buvo paskirti du erdvūs kambariai, kurie buvo apstatyti moderniais baldais ir su puikia reabilitacine įranga. Netgi šis kabinetas turėjo iš kaladėlių sudedamą viso priestato maketą. Ir ne tiktai maketą priestato, bet ir visos teritorijos su visu pastatų kompleksu. Visa tai buvo išparduota, pradanginta. Tuo metu Panevėžio įmonę valdė net du direktoriai _ Generalinis direktorius Alfonsas Kudaras ir paprastas direktorius Petras Narkevičius (dabar Panevėžio darbo partijos pirmininkas ir savivaldybės tarybos narys). Mums visai nėra svarbu,kkas buvo išpardavimų sumanytojai.Bet pats nemaloniausias dalykas , kad visiems minėtiems veiksmams viešai ir nekartą pritarė Panevėžio ir Utenos regijono aklųjų centro direktorius Aloyzas Vilimas. Reiškia to laiko vadovams ir veikėjams jokia reabilitacija absoliuciai nerūpėjo. Ne tik ši trijulė Kudaras, Narkevičius ir Vilimas yra atsakingi už šiuos netinkamus veiksmus aklųjų reabilitacijos atžvilgiu, bet ir Centro taryba su kitais darbuotojais labai pavėluotai susigriebusi taisyti padėtį. Be savęs vadams daugiau niekas nerūpėjo. Bandysime patikėti ,kad dabar seks realūs veiksmai padėčiai pagerinti.
|