Vertinant apžiūros metu atskirų LASS regijonų meno kolektyvų pasirodymus buvo pasigesta objektyvumo. Anksčiau, matomai, nebuvo išblėsusi teisingumo dvasia. Eilę metų centro tarybos nurodymu, Liongina Stasiulienė darydavo įrašus, kurie buvo įdomūs netik saviveiklininkams, bet ir visiemsLASS nariams. Šių įrašų dėka kiekvienas galėjo arčiau susipažinti su kitais , o ir su saviškiais atlikėjais. Įr patys dalyviai iš įrašų galėjo lyginti atlikėjų pasirodymą.Deja, ši graži tradicija nėra tesiama. Dėl šios priežasties neliko ir objektyvaus vertinimo.Dabar viska lemia komisija,kuri yra neabejotinai šališka. Tuo akyvaizdžiai buvo galima įsitikinti 2011 05 07 dieną LASS Panevėžio filialo laisvalaikio ir užimtumo centro saviveiklos apžiūroje. Koordinatorė ir režisierė žostautienė, atsakinga už renginį “Aš girdžiu ir man labai šviesu” skirtą Beatričės Grincevičiūtės 100 gimimo metinėms bei LASS 85-mečiui, kartu su samdomu, buvusiu aktoriumi Broniu Baltrūnu, buvo renginio vedantieji. Keistoka, kad per 27 darbo metu su mūsų kolektyvais, sponia Rima neparuošė nė vieno neigalaus , sugebančio, nors retkarčiais pabūti vedančiuoju. Kyla klausimas: kam šis renginys buvo skirtas? LASS narių meninės saviraiškos sugebėjimams pasireikšti ar tam, kad nepelnytai paliaupsinti koordinatorę, kuri nesugebėjo savo kolektyvų programų susieti su renginio tematika. Tokiu būdu renginys sau, programa sau. Klausimai, kuriuos pati Žostautienė pateikė senjorams, būtų tikę klausimų ir atsakymų popietei, bet ne meninės saviraiškos kolektyvų apžiurai.Išgirtieji senjorai iš “Pavakario” netik nesugebėjo atsakyti į klausimus, bet ir pristatyti savo demonstruojamų rųbų.Todėl netik epochą bet ir jų vaidmuo liko neaiškus. Laimė - su atsakymais išgelbėjo kauniečiai. Žostautienė taip ir nesugebėjo atsižadėti savęs diskriminavimo. Turbut iš jos šito nesulauksime niekada. Skaitant žilvitietei Jūratei Čepulienei eiles skirtas Beatričei Grincevičiūtei nebuvo pajungti mikrofonai.Todėl nenuostabu,kad girdimumas buvo netolygus. norėtusi paklausti, gal tie mikrofonai yra Žostautienės nuosavybė – kam noriu, tam duodu – moj mamaša čemodan, komu chočiu tomu dam... Kaip bebūtų keista, jokių pastabų žostautienei žiuri komisija nėra pareiškusi nei apžiūroje, nei “Mūsų žodyje”. Vien tiktai liaupsės. O žilvičio dainininkams- špygą taukuotą. Nes jie iš kitos neįgaliųjų organizacijos, o koordinatorė algą gauna tik už savo, Jurkienės ir škokių kolektyvo grupes. Tai gal Cidzikienė galėtų patarpininkauti ir pasikviesti Rimą į centro tarybą. Ten savo banko idėjas galėtų pritaikyti visai LASS organizacijai, o visi ekspertai ir visų galų spesialistai galėtū ramiai mėgautis skleidžiama jos šiluma. Bendradarbiaujant su visais vyriausiais ir žemesniais, gal pavyktų lengvatinėmis sąlygomis įsiūlyti paskolas kitiems, ir puo pretekstu prisivylioti , šiuo metu nuo mūsų nutolusius pajėgius saviveiklininkus, kaip Markevičiai, Briaunyte ir kitus, kurie ieško prieglobsčio miesto saviveikloje. Per mano dalyvavimo 61 metus LASS saviveikloje, neteko nei matyti nei girdėti, kad visi pagyrimai buvo pristatyti į salę staiga, be jokių komisijos aptarimų ir posėdžiavimų.Viskas iš anksto numatyta ir nuspresta. Tai reiškia, kad nėra pakankamos paskatos dalyviams. Galima bus ateityje juos gražiai aprengti, susodinti pagal ūgį eilute scenoje, išmokinti pasisveikinti, laiku nusilenkti į pasveikinimus, nusišypsoti ir jau galima rašyti ir spauzdinti pagyrūniškus diplomus už nepriekaištingą laikysena ir gražius parėdus. Pasigendame autoritetų, tokių, kokie buvo kadaise, kuomet komisijai vadovavo tikrai sąžiningi, objektyvūs ir visus gerai pažistantys vadovai.