Pradžiai keletas pastebėjimų, nesusijusių su aptariama tema. Tuo metu, kai rengėme šį straipsnį, aplinkui karaliavo vasara – svilino saulė, prausė lietūs, bet vis tiek nuotaikos buvo vasariškos. Mažiausiai norėjosi galvoti apie darbus, ekonomines, socialines problemas ir panašius dalykus. Keliavome, poilsiavome, minėjome organizacijos šimtmetį... Tiktai nuo to, kad negalvosime ir nekalbėsime, geriau nebus. Štai ir bandome kalbėti, nors vasara tebežydi ir aiškių atsakymų į daugelį klausimų neturime. Gal turėsime rudenį ar metų pabaigoje? 

Viena svarbiausių daugelio šiuo metu dirbančių žmonių su negalia ir juos vienijančių organizacijų aktualijų – užimtumas. Subsidijavimo pokyčiai ypač skaudžiai atsiliepia vidutinę negalią (dalyvumo lygis 30–40 proc.) turintiems žmonėms. Vidutinei negaliai subsidijavimas nuo šių metų sausio 1 d. pratęstas dar dvejiems metams, bet tik tiems žmonėms, kurie įsidarbina naujai. Jeigu žmogus subsidiją gavo trejus metus, t. y. 2022–2025 m., šiais metais jau negauna. Politikai tarsi ir supranta, kad turima negalia niekur nedingo, kad subsidijos šiai dirbančių žmonių grupei būtų reikalingos, bet, svarstant 2026 m. valstybės biudžetą, joms nerasta apie 19 mln. eurų. O ko nerasta, to ir nėra! Būdami objektyvūs pastebėsime, kad sunkiausiai negaliai (dalyvumo lygis iki 25 proc.) subsidijos lieka tokios pačios: šiemet joms skirta 25,5 mln. eurų. 

Proveržis neįvyko 

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) prezidento Pauliaus Kalvelio vertinimu, politikų deklaruotas žmonių su negalia užimtumo proveržis neįvyko – situacija tampa vis labiau neprognozuojama: „Kiekvieną dieną informacijos vis daugiau, bet padėtis nėra gera. Užimtumo įstatymas paskutinįkart keistas 2023 m. sausio 1 d., panaikintos socialinės įmonės, įvestas terminuotas rėmimas vidutinei negaliai. Jau priimant įstatymą numatyta, kad iki 2025 m. pabaigos turėjo būti atliktas „ex post“ vertinimas – vertinami darbdavių, darbuotojų, nevyriausybinių organizacijų atsiliepimai. (Red. past. – „ex post“ lotyniškai reiškia „jau įvykus“. Tai toks tyrimas arba vertinimas-analizė, atliekama po tam tikro įvykio, projekto įgyvendinimo ar teisės akto įsigaliojimo. Jos tikslas – įvertinti tikrąjį pasiektą rezultatą ir poveikį, lyginant jį su pirminiais planais). Šio tyrimo pagrindu būtų parengtas naujas Užimtumo įstatymas. 2026 m. žmonių su negalia užimtumas turėjo keistis atsižvelgiant į vertinimo rezultatus. Deja, nieko panašaus nebuvo daryta. Kaip politikoje dažnai nutinka, kažkas pažadėjo, kažkas prisiėmė įsipareigojimus ir juos pamiršo. Toks tyrimas atliekamas tik šiais metais.“ 

P. Kalvelis primena, kad 2022 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) prognozavo, kad 2025 m. dirbs 39, o 2030 – 49 proc. žmonių su negalia. „Dabar yra 2026 m. vidurys, dirba apie 33 proc. Galima konstatuoti: žadėtas proveržis neįvyko. Vidutinės negalios žmonių į Užimtumo tarnybą (UT) kreipiasi vis daugiau. Tai pripažįsta ir pati SADM. Darbdaviai atsisako vidutinės negalios darbuotojų, kurie nėra remiami. Kuo toliau, tuo daugiau nerimo kelia tiek finansavimas, tiek Užimtumo įstatymo interpretavimas. 2022 m. pabaigoje buvo deklaruojama, kad subsidija keliaus paskui žmogų panašiai, kaip keliauja mokinio krepšelis. 2026 m. matome, kad tarp žmogaus ir subsidijos atsiranda UT, kuri sprendžia, gaus žmogus subsidiją ar negaus. Suradus darbdavį ji ima ir pareiškia, kad šito darbdavio nefinansuos, nes jis neatitinka kažkokių kriterijų. Iš dalies UT galima suprasti: pinigų nedaugėja, žmonių nemažėja – reikia kažkaip suktis! Tiktai nei žmonėms, nei jiems atstovaujančioms žmonių su negalia organizacijoms nuo to nelengviau. Pateiksiu tik porą pavyzdžių: žmogaus su negalia darbo vieta nesubsidijuojama, jeigu įmonėje dirba daugiau nei 250 žmonių. Surandame žmogų, kuris galėtų dirbti nedidelėje nedidelio miesto vieno prekybos tinklo parduotuvėje. Darbdavys sutinka priimti, bet paaiškėja, kad jis neatitinka kriterijų: įmonėje (visame prekybos tinkle) dirba daugiau nei 250 žmonių. Nesvarbu, kad konkretaus miesto konkrečioje parduotuvėje darbuotojų keliolika ar keliasdešimt, bet visame tinkle jų skaičius viršija 250. 

Kitas pavyzdys: darbo vieta nesubsidijuojama, jeigu įmonėje darbuotojų kaita daugiau nei 10 proc. per metus. Palangoje gyvena mergina, turinti fizinę negalią, darbdavys sutinka ją įdarbinti, bet jo įmonėje darbuotojų kaita didesnė nei 10 proc. Tiktai Palangoje tai visiškai normalu: ateina vasara – sezoninis darbas, darbuotojų padaugėja. Vasara baigiasi – sumažėja perpus ar net daugiau nei perpus. Visiems viskas akivaizdu, bet UT sukurti kriterijai labiau kenkia, nei padeda. Įmonės, kurios baigė metus su nuostoliu, tai pat netenka rėmimo. Galėtume sakyti, kad reikalavimas racionalus, užkertantis kelia nesąžiningiems darbdaviams. Tiktai visi, kas vykdo ūkinę veiklą ar turi verslo įmones, žino, kad metų pabaigoje įmonė turi 1000 ar 2000 eurų nuostolį, o sausio ar vasario mėnesį jau 1000 ar 2000 eurų pelno. Pertekliniai, biurokratiniai reikalavimai, kurie jokio pokyčio nekuria. 

Vertinimas „ex post“ anksčiau ar vėliau bus gautas, bet įstatymo pakeitimo šiais metais jau nesulauksime, o tai reiškia, kad nebus ir pokyčių. Ar reikia laukti „ex post“ vertinimo, kai viskas ir taip akivaizdu? Mūsų supratimu, nereikia. Pernai Seimas, priimdamas šių metų biudžetą, nerado papildomų 19 mln. eurų žmonių su negalia užimtumui remti, o po kelių dienų melioracijai 13 mln. atsirado. Būsto rėmimui pernai buvo išdalinti 5 mln. eurų, o tada kaip zuikį iš kepurės SADM ištraukė dar 5 mln. Tuo nenoriu pasakyti, kad žmonių su negalia darbo vietų subsidijavimas svarbiau nei melioracija ar būsto rėmimas. Svarbu kitkas – kai nori, valstybė tuos trūkstamus milijonus randa. Deja, bet žmonių su negalia įdarbinimas politikams nėra prioritetas. Mūsų įmonės jau atleidinėja darbuotojus. Rudeniop kelsime užimtumo klausimą viešai. LASS ėmėsi lyderystės dėl asistentinių šunų, socialinių paslaugų. Kitos organizacijos prisijungė, bet lyderystės ėmėmės mes. Imsimės ir šįkart. Jeigu kartu eitų daugiau organizacijų, būtų geriau. Iš politikų ne kartą yra nuskambėjusi mintis, kad viena ar kita problema galbūt aktuali tiktai akliesiems, nes kitos organizacijos jos nekelia. Nelabai malonu girdėti, bet lyderystės dėl to neatsisakysime. Dėl užimtumo su atsakingais SADM darbuotojais susitikinėjame nuolat, diskutuojame, ieškome sprendimų. Vasarą tos diskusijos ir susitikimai ne tokie intensyvūs, bet nuo rudens vėl pradėsime. Valstybė pati dar nelabai supranta, kad dirbantis negalią turintis žmogus jai sukelia mažiau rūpesčių: dirba, moka mokesčius, yra paslaugų, prekių vartotojas, mažiau depresuoja, serga.“ 

Apie užimtumą su DI 

O dabar paklauskime, ką apie žmonių su negalia užimtumo situaciją sako dirbtinis intelektas (DI). Tiktai dar kartą perspėjame, tai ne žmogaus, o beasmenio, bejausmio dirbtinio proto vertinimas. 

„Užimtumo tarnybos duomenimis, 2025 m. įsidarbino apie 6,2 tūkst. žmonių su negalia, tai buvo maždaug 3,2 proc. daugiau nei 2024 m. Tarnyba pati pažymi, kad įtrauktis į darbo rinką stiprėja, tačiau pokyčiai vyksta lėtai. 

Bedarbių su negalia vis dar daug. 2026 m. viduryje Užimtumo tarnyboje buvo registruota apie 11–12 tūkst. darbo ieškančių žmonių su negalia. Šis skaičius per metus svyruoja nedaug, todėl galima teigti, kad ilgalaikė problema išlieka. Valstybė kol kas nėra paskelbusi oficialios statistikos, kuri parodytų, kokiam apskritai žmonių skaičiui baigėsi 36 mėn. subsidijavimo laikotarpis, kiek 30–40 proc. dalyvumo lygio (anksčiau – 30–40 proc. darbingumo) žmonių buvo atleista iš darbo šiam laikotarpiui pasibaigus? Kokiose veiklos srityse tai įvyko. Todėl šiandien niekas negali pagrįstai pasakyti, kad buvo atleista, tarkime, 500 ar 1000 žmonių, nes tokia statistika nėra vieša. Iš darbdavių organizacijų, žmonių su negalia asociacijų ir socialinių įmonių atstovų pasisakymų matyti kelios tendencijos: 

• darbuotojas lieka dirbti be subsidijos; 

• darbdavys pakeičia jo pareigas ar darbo laiką; 

• darbo sutartis nutraukiama. 

Vertinimo reikėtų bent pagal šiuos rodiklius: kiek žmonių pasiekė 36 mėnesių ribą, kiek jų liko dirbti, kiek neteko darbo, kiek grįžo į UT, kokia buvo situacija pagal negalios rūšis (regos, klausos, judėjimo ir kt.). Jeigu žiūrėtume į oficialius ministerijos ir UT planus 2026–2028 metams, didelių reformų, panašių į 2023–2024 m. pertvarką, kol kas nenumatyta. Valstybė orientuojasi ne į naują subsidijų modelį, o į tai, kad daugiau žmonių su negalia patektų į darbo rinką ir joje išsilaikytų. O dėl 30–40 proc. dalyvumo lygio darbuotojų? Čia situacija įdomesnė. Jeigu vertinčiau kryptį, o ne vien pavienes priemones, sakyčiau, kad valstybės politika keičiasi iš principo. Anksčiau pagrindinis akcentas buvo „kompensuoti darbdaviui žmogaus negalią“, dabar akcentas tampa „padėti žmogui tapti konkurencingu darbuotoju“. Tai logiška kryptis žmonėms, kurių darbingumą galima padidinti mokymais, technologijomis ar darbo vietos pritaikymu, tačiau kyla klausimas dėl žmonių, kurių darbingumo apribojimai yra nuolatiniai ir objektyvūs. Būtent šiai grupei – tarp jų nemažai žmonių su 30–40 proc. dalyvumo lygiu – nuolatinės subsidijos panaikinimas kelia daugiausia diskusijų. Kol kas valstybė nepaskelbė išsamaus poveikio vertinimo, kuris parodytų, ar ši politika padėjo didinti užimtumą, ar daliai žmonių apsunkino galimybes išlikti darbo rinkoje.“ 

Kaip matome, P. Kalvelio ir DI vertinimai daugeliu atvejų sutampa ar bent jau stipriai nesiskiria. 

Susitaikyti su realybe 

Vilniečių UAB „Liregus“ ir klaipėdiečių UAB „Regseda“ panašios regos negalią turinčių darbuotojų skaičiumi – 52 ir 59. Abi kas mėnesį už vidutinę negalią turinčius žmones gaudavo po 40 tūkst. eurų subsidijų – per metus beveik pusė milijono. „Reikia tuos netektus pinigus kažkur rasti, – sako UAB „Regseda“ direktorė Kristina Zibalienė. – Ieškome naujų užsakymų, naujų partnerių. Turime iš naujo susidėlioti finansus, peržiūrėti, kur galime sutaupyti, ką galime daryti kitaip. Manau, kad šių metų pabaigoje situacija, kaip gyvensime toliau, taps aiškesnė. Deja, bet esame priversti atleidinėti žmones, tiek be negalios, tiek su negalia.“ 

Per 2026 m. pirmą ketvirtį UAB „Regseda“ atleista 11 žmonių (iš jų 5 su regos negalia). Per antrą ketvirtį – 9 žmonės (iš jų 3 su regos negalia). Per pusmetį – 20 žmonių (iš jų 8 su regos negalia). 

K. Zibalienei antrina ir naujoji UAB „Liregus“ direktorė Viktorija Zubrickienė. Per pusmetį jai irgi teko atsisveikinti su penkiolika buvusių darbuotojų (7 iš jų su regos negalia). Anot abiejų įmonių vadovių, ne visi šie žmonės atleisti dėl subsidijų nutraukimo, dalis dėl sveikatos problemų, buvo sulaukę pensinio amžiaus, tačiau akivaizdu – atleidimų daugėja. Per pirmąjį šių metų pusmetį, mūsų skaičiavimu, iš viso LASS įmonėse atleisti 42 žmonės (iš jų 15 su regos negalia). 

„Regos negalią turinčių žmonių neatleidinėjame, savo darbuotojus branginame, – sako VšĮ „Aksida“ direktorius Evaldas Rimskis. – Tačiau situacija nedėkinga. Galima prisigalvoti visokių spalvotų pasakų, bet rinka diktuoja savo taisykles. Įmonėje daug rankinio darbo, norime ar nenorime, turėsime pereiti prie labiau automatizuoto.“ 

Per 2026 m. antrą ketvirtį „Regsedoje“ nepriimta nė vieno darbuotojo, „Liregus“ – 6 (iš jų nė vieno su regos negalia), „Aksidoje“ – 5 (iš jų nė vieno su regos negalia). Iš viso LASS įmonėse per praėjusį ketvirtį priimta 11 žmonių (iš jų nė vieno su regos negalia). Po vieną žmogų su regos negalia „Liregus“ ir „Regsedoje“ priimta šių metų pirmame ketvirtyje – iš viso 2 žmonės per pusmetį. 

Anot „Liregus“ vadovės V. Zubrickienės, aiškių įrodymų ji neturinti, tačiau intuicija sakanti, kad subsidijos vidutinei negaliai nebus grąžintos. Panašias mintis atvirai ar ne taip atvirai išsako ir kitų dviejų LASS įmonių vadovai: tenka susitaikyti su realybe, ieškoti, kaip tuos pinigus užsidirbti. 

Valstybės tarnautojai nesivadovauja intuicija. Jie arba žino, arba nežino. SADM darbo rinkos grupės patarėja Daiva Liugienė: „Ex post“ vertinimas buvo įtrauktas į dvidešimtosios Vyriausybės planą. Teisės aktuose numatyta, kad toks vertinimas turi būti atliekamas praėjus ne mažiau nei trejiems metams nuo įstatymo įsigaliojimo, mūsų aptariamu atveju laikotarpis būtų 2023–2026 metai. „Ex post“ vertinimas vyksta. Pridėjome dar pusmetį – nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2026 m. birželio 30 d. Vertinimas turi būti atliktas iki 2026 m. spalio 30 d. Ateinančių metų pirmame ketvirtyje tikimės politikams pateikti tyrimo išvadas ir ministerijos siūlymus. Užimtumo įstatymo pakeitimų galėtume sulaukti kitų metų Seimo pavasario sesijoje. Nesiimu spėlioti, kokius sprendimus politikai priims, kaip ir nuo kada įstatymas keisis. Praėjusių metų pabaigoje SADM siūlė vidutinei negaliai subsidijas pratęsti, bet buvo nuspręsta kitaip.“ 

Užimtumas skaičiais 

„Skaičiai nemeluoja“, – tvirtina statistikos gerbėjai. „Po skaičiais galima paslėpti net dramblį“, – atsikerta oponentai. Nesiimame spręsti, kurie teisūs. D. Liugienė pateikia daugiau statistikos, darytume prielaidą, kad kol kas neoficialios, todėl DI jos ir nerado. 

„Sodros“ duomenimis, 2026 m. gegužės mėn. dirbo 32,1 proc. (49 tūkst.) darbingo amžiaus asmenų su negalia, įskaitant dirbančius savarankiškai, meno kūrėjus, autorius ir pan. 

Asmenų (30–40 proc. dalyvumo lygis), kuriems 36 mėn. subsidijavimo terminas turėjo baigtis 2026-12-31, buvo 1035, tačiau iki metų pabaigos jų liko 863. 

172 asmenims (skirtumas tarp 1035 iki 863) subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas nutrauktas anksčiau termino, nes: 

• pasibaigė darbo santykiai – 112; 

• sulaukė senatvės pensijos – 24; 

• pradėjo dirbti pagal kitą darbo sutartį – 8; 

• iškelta bankroto byla arba įmonė likviduojama – 5; 

• darbdaviui skyrus nuobaudą – 7; 

• lengvėjo negalia – 3; 

• sunkėjo negalia – 13 asmenų sutartys buvo pakeistos numatant neterminuotą finansavimą. 

2026-08-03 iš 863 asmenų, pasibaigus subsidijos terminui, atleisti 300, iš jų 148 yra įsidarbinę. Iš likusių nedirbančių 152: 17 asmenų atsisako registruotis UT dėl sveikatos problemų ar greit sukankančio pensinio amžiaus; 3 asmenys mirę; 111 asmenų teikiamos UT paslaugos (iš jų 58 įsiregistravo tik dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos). 

Nuo 2026 metų pradžios iki liepos 1 d. dirbo subsidijuojami: 

0–25 proc. dalyvumo lygis arba sunkaus neįgalumo lygis – 719; 

30–40 proc. dalyvumo lygis arba vidutinio neįgalumo lygis – 1309; 

45–55 proc. dalyvumo lygis arba lengvo neįgalumo lygis – 242; 

Iš viso – 2270. 

„Svarbus kiekvienas žmogus, bet padėtis nėra tokia tragiška, kaip galėtų pasirodyti“, – svarsto D. Liugienė. Galima su šiomis mintimis sutikti ar nesutikti, tačiau LASS pirmiausia rūpi regos negalią turintys žmonės, o jie subsidijų nutraukimo pasekmes jau spėjo pajusti. 

Nuotrauka: Subsidijų, skirtų su vidutine negalia dirbantiems žmonėms, nutraukimo pasekmes spėjo pajusti turintieji regos negalią. Darbo akimirka „Aksidoje“ Šiauliuose / LASS archyvo nuotr. 

Nuotraukoje šviesioje patalpoje prie stalų darbuojasi septyni įvairaus amžiaus žmonės, vyrai ir moterys, vilkintys įvairius bluzonus. Stalai suglausti vienas su kitu ir išdėlioti dviem eilėmis. Ant jų stovi praviros kartoninės dėžės su įvairiomis detalėmis ir subertos didelės šviesių detalių krūvos. Prie stalų ir po jais ant žemės yra didesnės dėžės su detalių maišais. Darbuotojai sėdi ant biuro kėdžių, priešais kiekvieną yra padėtas plastikinis indas, padalintas į du stačiakampius skyrelius su smulkiomis tamsiomis detalėmis. Darbuotojams iš kairės esantis skyrelis yra pilnesnis. Kiekvienas surinkėjas atrodo susitelkęs į darbą, jų rankos užfiksuotos vidury veiksmo virš stalo: vienos yra pakibusios ore, kažko siekiančios, kitos laiko detales, dar kitos jas sudeda į vieną. Fone du langus dengiančias vertikalias žaliuzes nušviečia saulė. Ant palangės stovi radijas aukštyn iškelta antena. Atrodo, įmonėje nepaliaujamai verda darbas.