Vasaros sezonas neretai asocijuojasi su atostogomis, kurių metu dauguma renkasi laisvalaikį leisti prie jūros, ežero, upės, plaukti baidarėmis ar užsiimti kita veikla prie vandens. Natūralu, kad vandens gali pakliūti ir į akis. Akių gydytojo kabinete neretai tenka išgirsti skundų, kad akys parausta ir peršti po prausimosi duše ar kad pacientai stengiasi akių nešlapinti po tekančiu čiaupo vandeniu. Tad norisi paneigti kai kuriuos mitus ar paaiškinti kai kurias tiesas, susijusias su vandeniu ir akimis, iš akių gydytojo perspektyvos.
Perštinčios akys po prausimosi
Vanduo iš čiaupo ar dušo nėra toks pats, koks lietaus ar ledyno. Čiaupo vandens sudėtyje yra tam tikrų valymo medžiagų, kurios yra saugios gerti, tačiau gali sudirginti jautrių akių paviršių. Įprastai akių paviršiuje yra ašarų plėvelė, kurią sudaro 3 pagrindiniai sluoksniai: išorinis riebalinis, vidurinis vandeninis ir vidinis gleivinis. Todėl įvairūs dirgikliai gali pažeisti paviršinį ašarų plėvelės sluoksnį ar net visus tris. Tačiau jeigu ašarų plėvelę sudarantys sluoksniai nėra visaverčiai dėl sausų akių sindromo, Meibomo liaukų disfunkcijos ar kitų akių paviršiaus ligų, bet kokie dirgikliai tokias akis sudirgina intensyviau. Įprastai čiaupo vandens sudėtyje galima rasti chloro, kuris gali paveikti išorinį riebalinį sluoksnį, kalcio ir magnio jonų, kurių didesnis kiekis lemia vandens kietumą, ir kietesnis vanduo gali lemti uždegiminį atsaką. Normalus ašarų pH yra apie 7,4, tačiau čiaupo vandens pH skirtingose šalyse gali svyruoti tarp 6,58,5, todėl pH nuokrypis taip pat gali sukelti diskomfortą.
Sveikos akys po nedidelio kiekio vandens prausimosi metu neturėtų reikšti jokio ilgalaikio diskomforto ar kitų simptomų. Tačiau, jei akys jautresnės ar ašarų plėvelės nestabilios dėl sausų akių sindromo ar kitų akies paviršiaus ligų, ilgesnis laikas karštame duše ar vonioje gali papildomai sukelti sudirginimo, perštėjimo, svetimkūnio jausmą, akių paraudimą ir jautrumą.
Šių simptomų mechanizmas gana paprastai paaiškinamas: karšto vandens garai skatina greitesnį ašarų plėvelės nugaravimą (evaporaciją), priklausomai, ar ji pažeista, ar ne. Greičiau nugaravus ašarų plėvelei papildomas šampūno ar kitų higienos priemonių patekimas į akis bei vandenyje esantis chloras, kalcis ir magnis kontaktuoja su ragenos paviršiniu sluoksniu (epiteliu). Ragena pati jautriausia kūno vieta, turinti milijonus tankiai besidėstančių nervinių galūnėlių, kurios reaguoja į sudirginimą ir lemia perštėjimo jausmą ar net skausmą. O taip pat ilgesnį laiką kontaktuojant su vandeniu junginės kraujagyslės prasiplečia ir akys parausta.
Tai nereiškia, kad nereiktų praustis po dušu, tačiau jautrių ar sausų akių savininkai turėtų vengti tiesioginio ilgesnio kontakto su vandeniu ir prausiant veidą akis užmerkti, greičiau nuskalauti šampūnu suteptus plaukus ir vengti tiesioginės vandens srovės į akių sritį. Ypač jautrias akis turintiems žmonėms rekomenduojami vandenį minkštinantys filtrai, šampūnai be sulfatų ir pagal poreikį po prausimosi drėkinamosios ašaros be konservantų, kurios padeda atkurti natūralią ašarų plėvelės sudėtį. Kontaktinių lęšių naudotojams prieš maudantis duše ar vonioje rekomenduojama lęšius išsiimti, kadangi nuolatinis sąlytis su ragena ir tiesioginis vandens patekimas gali padidinti infekcijų riziką.
Lietaus vanduo ir akys
Karštą vasaros dieną keli lietaus lašai tikrai gali atgaivinti visą organizmą, o kaip yra su akimis? Lietaus vanduo visai kita kategorija nei čiaupo ar jūros vanduo. Lietaus vandens sudėtis labai priklauso nuo aplinkos užterštumo, dūmų kiekio ore, kietųjų metalų, žiedadulkių, sporų ar kitų mikroorganizmų. Sveikoms akims lietaus vanduo neturėtų sukelti jokių simptomų, nes ašarų plėvelė atlieka savo funkciją ir apsaugo akies paviršių. Tačiau, jei daug lietaus lašų papultų ant sausų akių sindromu sergančių ar ką tik po operacijos esančių akių tankiai apgyvendiname mieste ar urbanistinėje zonoje, teorinė sudirginimo ar infekcijos tikimybė yra. Todėl lietaus reikėtų vengti iš karto po akių operacijų, esant išreikštiems alergijos simptomams ar kitai ūmiai akių ligai ar infekcijai.
Vandens tvenkiniai, baseinai ir akys
Baseinuose esanti cheminė medžiaga chloras ir jūroje esančios druskos gali sukelti tuos pačius akių sudirginimo simptomus, kaip ir prausiantis duše. Tik chloro kiekis baseine ir mineralų kiekis jūroje yra žymiai didesni nei čiaupo vandenyje, todėl gali pažeisti ašarų plėvelę smarkiau ir sukelti intensyvesnius simptomus. Todėl praleidžiant daugiau laiko vandenyje ar baseine rekomenduojama naudoti nardymo akinius, kurie ne tik leidžia geriau matyti po vandeniu, bet ir tampa pagrindiniu barjeru tarp akies ir vandens. Baseine esančio chloro tikslas sunaikinti pavojingus mikroorganizmus ir palaikyti vandenį švarų, tačiau kai kurie virusai, kaip adenovirusas, yra atsparūs chlorui ir gali sukelti virusinį konjunktyvitą, kuris labai greitai plinta per vandenį, rankas, rankšluosčius ir kitu kontaktiniu keliu.
Ežerų, upių ar kitų vandens tvenkinių vanduo sudėtyje gali turėti ne tik didesnį mineralų kiekį, tačiau ir įvairių mikroorganizmų (bakterijų, virusų, pirmuonių), kurie gali sukelti įvairius konjunktyvitus ar kitų akių uždegimų.
Atskirai verta paminėti kontaktinių lęšių nešiotojus. Juk maudantis gamtoje norisi aplinką matyti gerai, o akiniai dažnai sušlampa ir tampa nepatogumu, ypač mėgaujantis vandens pramogomis. Atrodytų, kontaktiniai lęšiai puikus sprendimas, tačiau realybė priešinga. Beveik visų kontaktinių lęšių informacinėje medžiagoje nerekomenduojama maudytis nešiojant kontaktinius lęšius, nes jie nėra sukurti kontaktuoti su vandeniu, o ypač ši rekomendacija aktuali kalbant apie vandens tvenkinius. Labiausiai kontaktinių lęšių nešiotojams pavojingas vandens tvenkiniuose gyvenantis mikroorganizmas akantameba. Uždegimus ji sukelia retai, tačiau labai pavojingus ir dažniau pasitaiko būtent kontaktinių lęšių nešiotojams. Amebinis keratitas labai pavojingas ir greitai progresuojantis akių paviršiaus uždegimas, kurį būtina diagnozuoti ir gydyti laiku. Net ir gydomas progresuoja greitai ir gali palikti randus ragenoje visam gyvenimui, o kartais lemia silpnaregystę ir net aklumą. Kai kurių šaltinių duomenimis, šiuo retu uždegimu suserga 33 kontaktinių lęšių nešiotojai iš milijono, tačiau padariniai dažnai tikrai rimti ir, deja, tokių atvejų yra pasitaikę ir Lietuvoje.
Vandens nauda pirmos pagalbos atveju
Ir nors dauguma vandens tipų gali sudirginti akis, vanduo yra tiesiog nepamainomas pirmos pagalbos atveju. Akių nudegimų metu į akis papuolus bet kokios cheminės medžiagos pirma pagalba visada plauti akis po šaltu čiaupo vandeniu. Nesvarbu, kokia į akis pakliuvo medžiaga, tačiau tarp populiariausių Lietuvos priėmimų skyriuose: akumuliatorių skystis, actas, vamzdžių valiklis Kurmis, skalbimo kapsulės turinys, karštas aliejus, buitinės chemijos garai ar kitos cheminės medžiagos.
Nereikia bijoti ir paplauti tik kelias sekundes. Geras plovimas didele srove tekantis šaltas čiaupo vanduo, plauti tiesiogiai pakišant akis atmerkus vokus priklausomai nuo kiekio 515 minučių. Labai dažnai to užtenka nedideliam cheminės medžiagos kiekiui praplauti, tačiau jei išlieka dirginimas, skausmas, paraudimas, pablogėja matymas, po pirminio plovimo būtina skubiai vykti į Skubios pagalbos skyrių profesionaliam praplovimui ir akių apžiūrai dėl galimų pažeidimų.
Trys neįprasti klausimai apie vandenį ir akis
Ar saugu atsimerkti po vandeniu jūroje? Jei akys sąlyginai sveikos, be kontaktinių lęšių ir neturi paviršiaus ligų, kurios aprašytos prieš tai, nors ir nėra rekomenduojama, tačiau atsimerkti po vandeniu yra sąlyginai saugu. Po kurio laiko akys prisitaiko prie sūresnio vandens ir pripranta, todėl dauguma žmonių gali vandenyje išbūti ištisas valandas be didesnio diskomforto.
Kodėl sūrus jūros vanduo dirgina akis, o sūrios ašaros ne? Iš tiesų mūsų ašaros nėra tokios sūrios ir jose natrio chloridas, liaudiškai žinomas kaip druska, sudaro tik 0,9 procento. Jūros vandenyje natrio chlorido koncentracija siekia 3,03,5 procento, o, pavyzdžiui, Negyvojoje jūroje net 810 procentų. Todėl jūros vanduo yra žymiai sūresnis už natūralias ašaras.
Kodėl banginiai gali plaukioti po vandeniu be apsauginių akinių? Jeigu jūros vanduo gali taip sudirginti žmogaus akis, kodėl banginiai, kurie yra žinduoliai kaip ir žmonės, nenukenčia nuolat būdami sūriame vandenyje? Atsakymas paprastas: nes vandenyje gyvenantys gyvūnai evoliucijos metu yra prisitaikę ir jų ašarų plėvelė yra tirštesnė ir gleivingesnė palyginti su žmogaus ašarų plėvele, todėl taip greitai nenugaruoja ir nesudirgina akies paviršiaus. Tad apsauginiai nardymo akiniai banginiams tikrai nereikalingi.
Nuotrauka: Vandens nauda įrodyta seniai, bet, ypač vasarą, yra mažiau draugiško vandens akims / www.pexels.com nuotr.
Nuotraukoje po vandeniu užfiksuotas jaunas plaukiantis vyras, mūvintis tamsius raštuotus plaukimo šortus. Jo rankos ištiestos į šonus, lyg būtų sustojusios vidury mosto, dešinioji koja pasukta į išorę ir sulenkta per klubą ir kelį, o kairioji atsukta į priekį, ištiesta per klubą ir šiek tiek sulenkta prie kelio. Vyro trumpi tamsūs plaukai yra išsisklaidę į įvairias puses. Akys šiek tiek pramerktos, skruostai išpūsti, o lūpos sučiauptos ir truputį patemptos į šonus. Aplink plaukiką kyla oro burbuliukai. Virš jo esantis vandens paviršius raibuliuoja, o viršutiniame kairiajame nuotraukos kampe per jį sklinda šviesos spinduliai. Užfiksuota maudynių akimirka dvelkia vasariška gaiva.