2026 m. birželio 2 dieną Seimas pakeitė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymą. Jame numatyta, kad savo atstovą LRT taryboje turės ir asmenys su negalia. Jiems atstovaus didžiausia asmenų su negalia organizacijas vienijanti skėtinė asociacija – Lietuvos negalios organizacijų forumas (LNF). LNF savo atstovą į LRT tarybą turi paskirti iki 2026-12-31 ir nuo 2027-01-01 jis pradės eiti pareigas. 

Svarstant įstatymo projektą buvo planuojama, kad asmenims su negalia atstovaus ne LNF, o Lietuvos asmenų su negalia draugijos paskirtas atstovas, tačiau po intensyvių LASS ir kitų asmenų su negalia organizacijų pastangų ir įrodinėjimų, kad neteisinga išskirti vieną iš lygiaverčių organizacijų ir jai patikėti vietą LRT taryboje, be to, LRT programų prieinamumas labiausiai aktualus asmenims su regos ir klausos negalia, o šių asmenų Lietuvos asmenų su negalia draugija iš esmės nevienija ir jiems neatstovauja, nes jie turi savas organizacijas, buvo nuspręsta vietą LRT taryboje patikėti LNF. 

Pakeistame LRT veiklą reglamentuojančiame įstatyme išlieka nuostata, kad LRT privalo televizijos programas pritaikyti klausos ir regos negalią turintiems asmenims. Tokių televizijos programų transliacijų, neįskaitant laidų kartojimo, trukmė per mėnesį turi sudaryti: 

1) programos su lietuviškais subtitrais – ne mažiau kaip 50 procentų viso mėnesio transliavimo laiko; 

2) programos, verčiamos į lietuvių gestų kalbą, – ne mažiau kaip 20 procentų viso mėnesio transliavimo laiko; 

3) programos, pritaikytos regos negalią turintiems asmenims, – ne mažiau kaip 10 procentų viso mėnesio transliavimo laiko. 

Tačiau į šias minimalias transliavimo laiko trukmes einama pamažu, kasmet po 1 proc. didinant gestų kalba ir asmenims su regos negalia pritaikytų laidų transliavimo laiką palyginti su 2019 m. buvusiu pritaikytų laidų transliavimo laiku. Programų su lietuviškais subtitrais laikas kasmet didinamas 5 proc. Iš įstatymo lieka neaišku, kada bus pasiekta aptarta minimali pritaikytų laidų transliavimo trukmė, tačiau dirbtinis intelektas „Gemini“ nurodo, kad ji turėtų būti pasiekta apie 2030 m. 

Apmaudu tik tai, kad ir čia mes nusileidžiame asmenims su klausos negalia, nes jiems pritaikytų programų transliavimo laiko numatyta kur kas daugiau. Beje, ir Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme gestų kalbai skiriama daug daugiau dėmesio nei brailio raštui. Apie tai galite paskaityti 2023 m. „Mūsų žodžio“ 3 numeryje, straipsnyje „Priimtas naujos redakcijos Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas“. 

Giedrius Stoškus