PUSMETIS SU ES PRIEINAMUMO DIREKTYVA  

Šių metų birželį įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva „Dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų“.

Trumpiau direktyva vadinama ES prieinamumo direktyva.

2022 metų pabaigoje Seimas priėmė Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymą.

Kas pasikeitė ar keičiasi Lietuvos ir visos Europos aklųjų gyvenime įsigaliojus ES prieinamumo direktyvai?

Spalio pabaigoje Vilniuje vyko Europos aklųjų sąjungos komiteto posėdis.

Šios darbo grupės narys yra Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos viceprezidentas Vilmantas Balčikonis.

Po posėdžio jo paprašėme pasidalinti mintimis, apie ką susitikimo dalyviai kalbėjo.

Vilmantas Balčikonis pasakoja:

Pirmiausia turiu pasidžiaugti, kad įgyvendinant ES prieinamumo direktyvą bendradarbiaujama.

Tai, kas mums atrodo visiškai suprantama, kitose valstybėse nėra aiškiai suprantama.

Visoms aklųjų organizacijoms vis didesnį susirūpinimą kelia elektriniai automobiliai.

Jie važiuoja beveik be garso, galima išgirsti tik padangų čežėjimą į kelio dangą.

Namų kiemuose, stovėjimo aikštelėse jau yra buvę nelaimingų atsitikimų.

Žmonėms su regos negalia tokie automobiliai kelia grėsmę.

Taip pat siekiama, kad neregiai galėtų savarankiškai susimokėti kortele ir gautų informaciją, kiek susimoka.

Neregiai papasakojo, su kokiomis problemomis susiduria.

Aurimas dirba su garsu, kuria ir įrašinėja muziką.

Aurimas papasakojo, kad ne visos programos, su kuriomis jam tenka dirbti, pritaikytos neregiams.

Neregio Justo mama Donata pasakojo, kad Justas dabar yra ketvirtokas.

Brailio rašto Justas mokosi pas tiflopedagogą.

Vadovėliai daugiausia pritaikyti matantiems mokiniams.

Donata kreipėsi į leidyklas, į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją.

Leidyklos negali padėti, ministerija atsakė, kad vadovėliai bus pritaikyti tik tada, kai bus leidžiami nauji.

Donata nori, kad vadovėliai būtų parengti ir pritaikyti nematantiems vaikams, jie juk taip pat nori mokytis.

Prieinamumas — nesibaigiantis procesas

Vilnietė Ugnė Žilytė domisi įvairiomis techninės pagalbos priemonėmis, neregiams pritaikytais prietaisais.

Ugnė pasakoja, kad daugelis gamintojų buities prietaisus jau gamina su liečiamaisiais ekranais ir mygtukais.

Tai ne tik mikrobangų krosnelės, skalbyklės, bet jau ir virduliai.

Ugnė pati tokį virdulį jau turi nusipirkusi.

Yra kalbančių prietaisų — mikrobangų krosnelės, viryklės, karšto oro gruzdintuvės.

Ugnė iš Anglijoje veikiančios interneto parduotuvės esu įsigijusi kalbančią viryklę, gruzdintuvę.

Ugnė sako, kad problemos prasideda, kai nueini į svečius, nuvažiuoji į kitą miestą ar į kitą šalį.

Viešbučiuose ar nuomojamuose butuose nėra pritaikytų prietaisų, todėl neregiams labai sunku būti savarankiškiems.

Tačiau Ugnė tiki, kad buitis tik lengvės ir bus kuriama vis daugiau neregiams ir silpnaregiams pritaikytų prietaisų.

FILMO MALONUMAS SU PROGRAMĖLE „GV FILMAI“  

Niūriais vakarais, ypač, kai už lango lyja lietus, norisi tiesiog pasižiūrėti kokį nors filmą.

Dar geriau, jeigu tas filmas turi garsinį vaizdavimą.

Taip, tokių filmų kol kas yra nedaug, bet pastaruoju metu atsiranda vis daugiau.

Todėl nusprendėme priminti, kas yra vadinamasis garsinis vaizdavimas.

Taip pat svarbu paaiškinti, kokią funkciją atlieka mobilioji programėlė, kuri vadinasi „GV filmai“.

Kas yra garsinis vaizdavimas?

Tai yra diktoriaus komentarai, kurie filmo, serialo ar sporto transliacijos metu nupasakoja, kas šiuo metu rodoma ekrane.

Pasakojama taip, kad neregiai arba silpnaregiai gautų informaciją apie vaizdą ir nieko svarbaus nepraleistų.

Kas yra mobilioji programėlė „GV filmai“?

Tai telefono programėlė, kuria garsinį vaizdavimą galima paleisti tam tikram filmui savo įrenginyje.

Garsinio vaizdavimo galima klausytis per telefono garsiakalbius ar ausines.

Ar garsinį vaizdavimą naudojantis programėle galima pasileisti bet kokiam žiūrimam filmui?

Garsinis vaizdavimas yra tik filmams, kuriems yra sukurti papildomi vaizdą apibūdinantys komentarai.

Filmų sąrašą rasite programėlėje.

Kokiuose įrenginiuose prieinama programėlė „GV filmai“?

Ją galima parsisiųsti tiek „iOS“, tiek „Android“ įrenginiams iš mobiliųjų programėlių parduotuvių.

Kalbant apie mygtukinius telefonus, tai programėlė prieinama telefone „SmartVision 3“.

Kurioje vietoje galima žiūrėti filmą, naudojantis programėle „GV filmai“?

Jį galite žiūrėti bet kur, tiek kino teatre, tiek savo namuose.

Svarbu, kad konkrečiam filmui būtų sukurtas garsinis vaizdavimas.

Taip pat svarbu, kad filmas būtų įtrauktas į programėlės filmų sąrašą.

Ar programėlei reikalingas internetas?

Taip, bet tik tam, kad parsiųstumėte garsinį vaizdavimą, o vėliau jį pasileisti ir žiūrėti filmą galima ir neturint interneto.

Kaip visgi veikia programėlė „GV filmai“?

Parsisiuntus ją, jums reikės susikurti savo paskyrą.

Reikės įvesti savo elektroninį paštą, vardą ir sugalvoti slaptažodį.

Paspaudus „registruotis“ reikia patvirtinti paskyrą paspaudus į elektroninį paštą gautą nuorodą.

Tuomet jau programėlėje prisijungiame su savo duomenimis ir pradedame naudotis.

Beje, prisijungti reikės tik vieną kartą.

Ekrano apačioje matysite du pavadinimus: „Visi filmai“ ir „Atsiųsti filmai“.

Skirtuke „Visi filmai“ rasite filmų sąrašą, kuriems prieinamas garsinis vaizdavimas.

Radus jums patinkantį filmą, spaudžiame ant jo pavadinimo ir susirandame mygtuką „atsisiųsti“.

Kai garsinis vaizdavimas bus parsiųstas, atsiras mygtukas „groti“.

Paspaudus šį mygtuką jūsų kitame įrenginyje jau turi būti paleistas pasirinktas filmas.

Mat programėlė klausosi garso ir pati nustato, kurioje vietoje šiuo metu jūs žiūrite filmą.

Be fone paleisto filmo garsinio vaizdavimo įjungti negalima.

Visi jūsų parsiųsti filmai atsiranda skirtuke „Atsiųsti filmai“.

Ką daryti, jei perskaičius straipsnį koks nors klausimas taip ir liko neatsakytas?

Galite rašyti elektroniniu paštu [email protected] ir užduoti savo klausimą.