Žmogaus organizmas – sudėtingas, tačiau labai įdomus. Kai kurių organų, tokių kaip širdis ar kepenys, turime po vieną, o kitų, kaip akys, plaučiai ar inkstai, – po du. Organų skaičius kūne yra evoliucijos rezultatas ir priklauso nuo jų paskirties atlikti specialias funkcijas. 

Kodėl turime dvi akis? 

Dvi akis turime dėl poreikio matyti erdvinį, stereo vaizdą, dėl plataus periferinio regėjimo lauko – galime apskaičiuoti gylį, atstumą ir orientuotis trijų dimensijų aplinkoje. Taip pat dėl dviejų akių turime ir organizmo apsauginį mechanizmą: jei viena akis dėl kokių nors priežasčių praranda regėjimo funkciją, kita akis kompensuoja ir galime toliau matyti. Evoliuciškai šios akies ypatybės padėjo greičiau pastebėti pavojų ar grobį, padidino išgyvenimo tikimybę ir suteikė evoliucinį pranašumą prieš kitus žinduolius. 

Nors akys, kaip porinis organas, dažniausiai savo anatomija yra vienodos, tačiau jos gali matyti kiek skirtingai. 

Kas yra anizometropija? 

Anizometropija – akių būklė, kai akys turi skirtingą laužiamąją gebą. Įprastai abi akys normos atveju turi laužti šviesos spindulius vienodai. Įprastai spinduliai, praėję skaidrias akies terpes, sufokusuojami toje pačioje vietoje tinklainėje. Iki 1 dioptrijos skirtumo tarp akių dauguma net nejaučia ir nežino, kadangi smegenys prisitaiko tinkamai apdoroti impulsus. 

Kai vaizdai sufokusuojami arčiau ar toliau tikslaus taško tinklainėje, tai vadinama refrakcijos ydomis: trumparegyste, toliaregyste ar astigmatizmu. Tačiau, jei akys skiriasi, jos gali laužti šviesos spindulius ir skirtingai, pavyzdžiui, viena akis yra trumparegė, kita – toliaregė. Tai ir yra vadinama anizometropija, kuri būdinga iki 28 procentų žmonių. Anizometropiją gali lemti ne tik refrakcijos ydos, tačiau ir akių ligos, traumos ar ambliopija. 

Kas yra ambliopija? 

Ambliopija, dar vadinama tinginė akis, dažniausiai vaikystėje atsirandantis akies ypatumas, kai viena akis mato ir vystosi tinkamai, tačiau kita akis dėl įvairių priežasčių nustoja vystytis ir nesiunčia impulsų smegenims. Dėl to jos pradeda ignoruoti gaunamą vaizdą ir reaguoja tik į impulsus iš „gerosios“ akies. Kadangi ryšys tarp smegenų ir tinginės akies nesusiformuoja tinkamai, vėliau gyvenimo eigoje net pašalinus ambliopijos priežastį tinginė akis negali matyti geriau. Todėl būtina reguliari vaikų akių patikra ir kuo anksčiau įtarus ambliopiją ar refrakcijos ydas – jų koregavimas ir ambliopijos gydymas. 

Kuri yra dominuojanti akis? 

Rankas turime dvi, ir kai tenka rašyti, rašome tik viena ranka – dažniausiai dešine, kiek rečiau kaire. Tačiau nesusimąstome, kad ir su akimis yra ta pati situacija – turime vieną dominuojančią akį. Tai tikrai nereiškia, kad akys mato skirtingai, tačiau, kaip ir rankos, viena dominuoja prieš kitą – dažniausiai net neatkreipiame į tai dėmesio. 

Vienos akies dominavimas yra įgytas, o ne įgimtas, ir tikrai nebūtinai sutampa su ranka, kuria rašome, tačiau dažniausiai atitinka. Akies dominavimas susijęs su smegenimis, kai vienos pusės impulsai labiau stimuliuoja tam tikras smegenų sritis. Dėl smegenų plastiškumo akių dominavimas su laiku gali kisti: jei viena akis dėl tam tikrų ligų ar traumų pradeda matyti silpniau, dominuojanti akis gali pasikeisti. Apskaičiuota, kad 30 procentų žmonių turi kairę dominuojančią akį ir 70 procentų – dešinę. Manoma, kad iki 7 procentų žmonių galimai neturi vienos dominuojančios akies. 

Akies dominavimas dar skirstomas į regėjimo aštrumo, motorinį (matymo) ir jutiminį (sensorinį) dominavimą. Savaime suprantama, kad geriau matanti į tolį akis ir bus dominuojanti, tačiau jei akių regos aštrumas yra panašus, kuri akis bus pagrindinė, nulemia motorinis (matymo) dominavimas. Sensorinis arba jutiminis dominavimas – kai akys rodo skirtingą vaizdą ir smegenys priima signalus iš tos akies, kuri rodo aiškesnį vaizdą. 

Sužinoti, kuri akis dominuoja, labai paprasta. Tam naudojamas motorinis (matymo) dominavimo nustatymas. Paprašius pažiūrėti pro fotoaparato objektyvą, teleskopą, mikroskopą ar rakto skylutę, net nesusimąstome ir priglaudžiame dominuojančią akį. Kitas būdas sužinoti, kuri akis dominuoja, žiūrint su abiem akimis ištiesti abi rankas ir suformuoti pirštais rutulį ar trikampį, kurio viduryje išsirinkti objektą tolumoje, į kurį žiūrėsime. Tuomet pakaitomis užmerkti po vieną akį. Žiūrint su dominuojančia akimi objektas liks rutulio ar trikampio viduryje, žiūrint su nedominuojančia akimi, objektas pasislinks į šoną. 

Ar svarbu turėti dominuojančią akį? 

Kasdieniame gyvenime vienos akies dominavimas prieš kitą neturi jokios reikšmės. Tačiau ši savybė svarbi kai kurioms profesinėms sritims, kaip fotografijai ar darbui laboratorijoje prie mikroskopo, taip pat ir sportui, kaip golfas, beisbolas ar šaudymas. Akių gydytojui informacija, kuri akis dominuoja, gali būti svarbi prieš planuojamas akių operacijas, ypač šių profesijų atstovams, kuriems akies dominavimas gali būti svarbus veiksnys tolesniame profesiniame kelyje. 

Akių gydytojo kabinete neretai pasitaiko, kad žmonės net nežino, jog su viena akimi nemato vaizdo, kadangi smegenys priima ir apdoroja impulsus tik iš gerai matančios dominuojančios akies. Todėl reguliari akių patikra yra labai svarbi. 

Nuotrauka. To paties žmogaus akys savo anatomija dažniausiai yra vienodos, tačiau jos gali matyti kiek skirtingai / www.pixabay.com nuotr. 

Moters akių nuotrauka iš kairės pusės. Kadras apima veidą nuo antakių lanko iki paakių, kairėje nuotraukos pusėje krenta šviesi plaukų sruoga. Dešinėje esanti akis yra ryški, kairėje – labiau susiliejusi, ją iš dalies uždengia nosis. Antakiai ploni ir tamsūs, ilgos tamsios blakstienos paryškintos, ant odos prilipę keli tušo trupinėliai. Viršutinis vokas pridengia rainelės viršutinį kraštą. Vyzdys mažas, aplink jį tamsesnės ir šviesesnės kolageno skaidulos sudaro unikalų rainelės tinklą, kurio pakraštį gaubia tamsesnis žiedas. Vidiniame akies kamputyje tarp vokų susidaro ašarų ežeras. Žvilgsnis ramus, atrodo, kad akys žvelgia į tolį.