Ar galima neregiui pamatyti Vilniaus senamiestį, užlipus ant Gedimino kalno? „Taip, galima“, – atsakytų suomė Sarė Koko (Sari Kokko) iš Suomijos žmonių su regos negalia federacijos. Tai įrodo ir žurnalo viršelio nuotrauka, kurioje LASS prezidentas Paulius Kalvelis, paėmęs sulankstytą baltąją lazdelę, ištiesęs ranką rodo link konkrečių pastatų ir pasakoja apie juos viešniai. Ši savo ranką laiko taip pat uždėjusi ant baltosios lazdelės. 

Tris dienas Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungoje (LASS) Vilniuje viešėjo kolegos iš Suomijos žmonių su regos negalia federacijos: už advokaciją ir prieinamumą atsakinga S. Koko, organizacinių reikalų vadovas Markus Motonenas (Markku Mottonen), reabilitacijos vadovė Heinė Lymatainen (Heini Liimatainen) ir tarptautinės veiklos koordinatorė Sonja Ronkainen. Tai buvo kolegų atsakomasis vizitas po LASS vadovų ir administracijos darbuotojų apsilankymo Helsinkyje birželio mėnesį. 

LASS viceprezidentas pasakoja, kad ruošiantis suomių vizitui buvo nerimo. „Ką mes jiems galime parodyti, juk suomiai gyvena labiau pažengusioje gerovės valstybėje, – savo nuogąstavimais dalijosi Vilmantas Balčikonis. – Suomijoje ir įtraukusis švietimas skaičiuoja ne pirmus metus, ir socialinė pusė sutvarkyta, šunų vedlių programa puikiai išplėtota.“ Buvo nuspręsta kolegoms rodyti realų Lietuvos neregių ir silpnaregių gyvenimo vaizdą, kiek tai įmanoma per 3 dienas viešint tik sostinėje. „Norėjome parodyti, kaip gyvename, – toliau pasakoja LASS viceprezidentas. – Ne tik paradinę pusę ar tai, kuo galime girtis, bet ir realų vaizdą. Norėjome, kad svečiai pamatytų ir filialų veiklą, ir vadovų kasdienį darbą, atskleisti, ko mūsų organizacijai trūksta, ko siekiame.“ 

Pėsčiomis po Vilnių 

Vizito dienotvarkė buvo įtempta, tačiau svečiai nesiskundė, kaip tik žavėjosi miestu, skaniais patiekalais ir lietuvišku užsispyrimu, atstovaujant neregių ir silpnaregių bendruomenės interesams. Jau pirmąją dieną Suomijos žmonių su regos negalia federacijos atstovai nuo T. Ševčenkos gatvėje esančio viešbučio leidosi nuo kalno pėstute link sąjungos administracijos pastato Labdarių gatvėje. Viena suomė net koją pritrynė, nes atvyko su naujais batais. Pakeliui patyrinėjo taktilinius paviršius, išgirdo šviesoforus, pranešančius, kada galima kirsti gatvę. V. Balčikonis džiaugėsi, kad eidamas suremontuotomis miesto gatvėmis, kuriose ir laiptai pažymėti, ir taktilinės plytelės paklotos, galėjai justi, kad dėmesys žmonėms su regos negalia yra skiriamas. 

Pirmiausia suomius LASS vadovai supažindino su organizacijos struktūra, padaliniais, įmonėmis, kuriose dirba bendruomenės nariai, kokia veikla užsiima organizacija, kokie pagrindiniai vadovų darbai. 

Organizacijų skirtumai 

„Pajautėme, kad svečiams įspūdį paliko mūsų energija, entuziazmas, jie pamatė, kad mes norime iš karto padaryti daug, norime kuo greičiau pasivyti tuos pačius suomius tose srityse, kur jie pasiekę daugiau“, – pasakoja V. Balčikonis. 

LASS yra atviresnė organizacija nei suomių žmonių su regos negalia federacija. Lietuvoje į asociaciją dabar priimami ne tik patys neregiai ir silpnaregiai, bet ir jų šeimos nariai, artimieji, žmonės, kuriems rūpi turintieji regos negalią. Tokie žmonės gali sudaryti dešimtadalį asociacijos narių. Net LASS valdyboje iš 14 narių, pagal įstatus, kuriuos patvirtino LASS suvažiavimas, 2 nariai gali būti regintieji. „Norime kompetencijų, įvairovės, nes veiklų sričių turime daug: nekilnojamasis turtas, įmonės, socialinės paslaugos“, – sako LASS vadovai. 

Toks organizacijos atvirumas padarė įspūdį kolegoms iš Suomijos, to nėra jų federacijoje. Kadangi jų asociacija yra uždara, o visuomenei senstant, sensta ir jų nariai, pasak viešėjusiųjų, tampa problema atsinaujinti, jaučiama stagnacija. Šią mintį, įsileisti kompetentingus žmones, suomiai išsivežė kaip idėją, kurią galima diegti ir jų federacijoje. 

Šaltibarščių receptas iškeliavo į Suomiją 

Tačiau ne vien kalboms ir posėdžiams kabinete buvo skirtas vizitas: svečiai išbandė ir „Neakivaizdinio Vilniaus“ programėlės neregiams maršrutą, kuris nuo Mindaugo tilto ir paminklo veda pro Nacionalinį istorijos muziejų, Valdovų rūmus, senamiesčio gatvelėmis nuveda iki Bažnytinio paveldo muziejaus ir Literatų gatvelės. „Pačiupinėjome taktilinį Gedimino pilies maketą, apžiūrėjome, palietėme Literatų gatvės sieną, – pasakoja V. Balčikonis. – Buvo puikus oras vakariniam pasivaikščiojimui. Pavakarieniavę lietuviškų patiekalų restorane, suomiai susižavėjo lietuviškais šaltibarščiais, užsirašė jų receptą ir žadėjo gaminti namuose.“ 

Pirmi žingsniai kuriant socialinės reabilitacijos sistemą 

Lankydamiesi Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre svečiai pasidžiaugė, kad tokia įstaiga yra šalyje. Tačiau jiems rūpėjo ir suaugusiųjų reabilitacijos reikalai, kadangi Suomijoje ši sritis yra puikiai išplėtota. Apie Lietuvoje kuriamą socialinės reabilitacijos sistemą žmonėms su regos negalia pasakojo LASS pietvakarių centro direktorė Jolanta Kručkauskaitė. Deja, čia pasigirti dar labai daug kuo neturime, nes reabilitacija vyksta tik kelioms dešimtims žmonių per metus. O ir suomių vizito metu Kaune reabilitacija nevyko. 

Aplankyta Lietuvos audiosensorinė biblioteka, kurioje buvo išsamiai pristatyta visa įstaigos veikla, leidyba, galimybės žmonėms su regos negalia skaityti knygas įvairiais formatais. 

Patarimas tėvams, auginantiems vaikus su regos negalia 

Paskutinę vizito dieną nuotoliu svečiai pabendravo su Pakruojyje gyvenančia mama, auginančia neregį sūnų. Ji pasakojo, kaip „veikia“ Lietuvoje įtraukiojo ugdymo sistema, kaip ieškojo brailio rašto specialisto, kaip bandė įtikinti mokyklos administraciją priimti jos sūnų į pradinės mokyklos klasę kartu su reginčiaisiais, kaip kreipėsi pagalbos į rajono merą ir, tik šiam įsikišus, pavyko gauti per savaitę 4 tiflopedagogo pamokas, kurios priklauso sūnui pagal įstatymą. Suomiai pasidalino patirtimi, kad jų šalyje veikia labai stipri tėvų, auginančių vaikus su regos negalia, bendruomenė. Pasiūlė vienytis tokiems tėvams ir Lietuvoje: dalintis patirtimi, problemomis, pasiekimais. 

Buvo ir kuo nustebinti svečius 

Su kolegomis iš Suomijos po sostinę vaikščiojo ir LASS prezidentas: „Svečius nuvedus prie naujai įrengtos sankryžos Kapsų bei Dariaus ir Girėno gatvių sankirtoje, šie buvo gerokai nustebę: čia skiriasi pėsčiųjų ir dviratininkų šaligatvių aukštis, yra šviesoforo vibromygtukai, šviesoforo garso skambėjimo tonas keičiasi priklausomai nuo aplinkos triukšmo lygio. Jiems sukėlė nuostabą, kad to pasiekėme, nes taip gerai pritaikytų šviesoforų Suomijoje nėra. Jie stebėjosi mūsų advokaciniu darbu: kaip jums pavyko pasiekti tokių teisės aktų pakeitimų, juk tai nemažai kainuos valstybei?“ Lygiai taip pat buvo nustebę, kai išbandė „Swedbank“ bankomatus, kurie yra prieinami asmenims su regos negalia. Neregė S. Koko bankomate pabandė nusistatyti anglų kalbą ir išsiimti pinigų. Viskas puikiai pavyko! Pademonstruota ir kaip paštomatuose žmonės su regos negalia gali atsiimti siuntinius: „Smartpost“ sistema, kur yra fiziniai mygtukai ant kiekvienų durelių, „LP Express“ sistema, kur galima paskambinti ir, identifikavus klientą, atsidaro jo siuntos durelės, taip pat „Venipak“, kur pakanka nuskenuoti QR kodą, kad durelės atsidarytų. Kaip nebūtų keista, šios paslaugos Lietuvoje kur kas labiau prieinamos neregiams ir silpnaregiams nei Suomijoje. 

Atsisveikindami kolegos iš Suomijos sakė, kad LASS eina teisingu keliu, labai įkvepia stiprus bendruomenės atstovavimas, interesų gynimas ir advokacinis darbas savivaldos, valstybės institucijų lygmeniu, kad teisinė aplinka taptų palankesnė žmonėms su regos negalia. 

Nuotrauka: Viešnia iš Suomijos neregė S. Koko buvo nustebinta mūsų bankomatų pritaikymu regos negalią turintiems žmonėms / N. Kaulakienės nuotr. 

Šviesioje patalpoje kairėje nuotraukos pusėje esančiu bankomatu naudojasi S. Koko ir P. Kalvelis, kuriuos stebi prie bankomato šono stovintis M. Motonenas, vyresnio amžiaus vyras. Dešinėje nuotraukos pusėje esanti Sari dešiniąja ranka liečia bankomato horizontalų paviršių prie pertvarėlėmis pridengtos klaviatūros. Moteris vilki šviesius marškinėlius trumpomis rankovėmis ir aukštai pilvą juosiantį tamsesnį sijoną. Jos ilgi plaukai šviesiomis ir tamsiomis sruogomis krenta kiek žemiau pečių. Sari yra nusukusi galvą ir beveik visiškai užstoja greta stovintį kairiuoju profiliu pasisukusį Paulių. Matyti tik jo dešinioji ranka, liečianti už pertvarėlės esančius bankomato mygtukus, ir viršutinė galvos pusė. Iš priekio užfiksuotas vyresnio amžiaus vyras stebi Pauliaus ir Sari rankas įrėmęs kairiąją ranką į klubą. Vyras vilki tamsius polo stiliaus marškinėlius ir dėvi akinius plonais tamsiais ovaliais rėmeliais. Jo veidas rimtas, tamsūs plaukai priekyje praretėję. Ant bankomato viršaus yra apvalus šviečiantis ženklas, kurio viršuje šviesiame siaurame pusskritulyje pateiktas „Swedbank“ pavadinimas ir logotipas, o tamsesnėje apatinėje dalyje – didelis užrašas: „Pasiimti ir įdėti pinigų“. Trijulė atrodo pasinėrusi į bankomato pristatymą ir tyrinėjimą.